- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-349-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10094-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. P., Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-349-123/2013
2013 m. kovo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims N. P., Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovės L. L. priešieškinį ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims N. P., Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę L. L. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2008-12-17 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 06, padarinius, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. – išmontuoti prekybinio kiosko gegnes ir uždengtą plėvelę bei sutvarkyti statybvietę; jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti ieškovui išmontuoti prekybinio kiosko gegnes ir uždengtą plėvelę bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės. Nurodo, kad 2008-12-17 atlikus patikrinimą nustatyta, jog statytoja (atsakovė), neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo statybos darbams, savavališkai vykdė statybos darbus: rekonstravo gaisro metu apdegusį kioską, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo montuojamos naujos stogo gegnės, dengiamos ir tvirtinamos izoliacine plėvele.
Atsakovė priešieškiniu prašo panaikinti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-12-17 savavališkos statybos aktą Nr. 06 ir pripažinti atsakovės teisę pašalinti savavališkos statybos – likviduoti prekybiniame kioske atliktus rekonstrukcijos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), padarinius per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinant kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Nurodo, kad 1996 m. gavo statybos leidimą maisto prekių kiosko įrengimui, buvo atliekami darbai, 2008 m. gaisras apgadino statinį, 2009 m. su prašymu kreipėsi į Neringos m. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrių dėl leidimo suremontuoti stogą po gaisro, ant šio prašymo buvo uždėta architekto rezoliucija, kad leidžia atlikti remonto darbus. Ši rezoliucija įrodo, kad statyba nebuvo savavališka. Įstatymų nustatyta tvarka gauti projektavimo sąlygų sąvadą, jo pagrindu parengti ir suderinti po gaisro padarinių likvidavimo projekto bei gauti statybos leidimą atsakovė negalėjo, nes neįregistruotos daiktinės teisės į nurodytą statinį, nėra galimybės sudaryti žemės nuomos sutartį, pasibaigęs 1996 m. išduoto statybos leidimo terminas. Atsakovei turi būti suteikta teisė pašalinti nurodytus savavališkos statybos padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovę L. L. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienomis savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2008-12-17 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 06, padarinius (duomenys neskelbtini) – išmontuoti prekybinio kiosko gegnes ir uždengtą plėvelę bei sutvarkyti statybvietę; jei šių įpareigojimų atsakovė L. L. teismo nustatytu terminu neįvykdys – leido ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išmontuoti prekybinio kiosko, adresu (duomenys neskelbtini), gegnes ir uždengtą plėvelę bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės. Priteisė valstybei iš atsakovės L. L. 139 Lt žyminio mokesčio. Išskyrė administracinę bylą Nr. II-415-90/2009 iš civilinės bylos Nr. 2-1123-676/2012 ir sprendimui įsiteisėjus nutarė grąžinti ją Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Išskyrė civilinę bylą Nr. 2-311-796/2009 iš civilinės bylos Nr. 2-1123-676/2012 ir sprendimui įsiteisėjus nutarė grąžinti ją į Klaipėdos miesto apylinkės teismo CBR.
Teismas nustatė, kad atsakovės, kaip statytojos, veiksmai rekonstruojant gaisro metu apdegusį prekybinį kioską (duomenys neskelbtini), montuojant naujas gegnes, dengiant ir tvirtinant izoliacine plėvele, neturint tam nustatyta tvarka suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, laikytina savavališka statyba. Nurodytas ginčo statinio adresas – (duomenys neskelbtini) – laikytina technine klaida, neturinti įtakos ginčo esmei, ir konstatavo, kad byloje ieškovo pateiktuose aktuose bei reikalavime teisingas ginčo statinio adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentus, kad ginčo statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statybos darbams statybos leidimas nereikalingas, atmetė ir nustatė, kad ginčo statinys priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Atsakovės argumentus, kad keičiant stogo gegnes bei tvirtinant ir dengiant plėvele buvo stengiamasi atlikti būtinus statinio išsaugojimo nuo išorinio poveikio veiksmus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo suderinimo žymos nelaikė statybos leidimu, nes ji neatitinka privalomos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir turinio. Naujos statybos, tarp jų ir rekonstrukcijos, galimybės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nenumatytos, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą siekiant išsaugoti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektą, svetimi Kuršių nerijai objektai likviduojami, atkuriama istorinė užstatymo struktūra ir užstatymo linija. Esant tokiems Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams, nustatė, jog atsakovei negalima įteisinti nurodytos savavališkos statybos darbų. Atsakovė neturi teisės būti statytoja, nes statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), ir teismas nepagrįstai pripažino aplinkybę, jog tai yra techninio pobūdžio klaida. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad ginčo statinys yra priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Mano, kad pastatas priklauso nesudėtingų statinių grupei, todėl statybos leidimas nereikalingas. Apeliantė ėmėsi teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo, remonto darbus pradėjo vykdyti nesavavališkai, o tai patvirtina Neringos savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo suderinimo žyma ant jos prašymo leisti suremontuoti sudegusį po gaisro stogą. Atsakovė negali sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties ir įregistruoti nuosavybės teisių į pastatą. Teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantė negali gauti po gaisro apdegusiam statiniui projektavimo sąlygų sąvado ir šių sąlygų pagrindu parengti ir suderinti gaisro padarinių likvidavimo techninio projekto bei gauti leidimo statinio rekonstrukcijos darbams. Apeliantė atliko ne statinio rekonstrukcijos, bet neatidėliotinus ir būtinus darbus, siekdama užtikrinti statinio saugumą ir išvengti jo griūties. Mano, kad reikalavimas dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo turi būti panaikintas ir pripažinta atsakovės teisė juos pašalinti, nes tokios praktikos buvo laikomasi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-954-159/2011.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad inspekcija, gavusi apeliantės atstovės prašymą, 2011-03-21 surašė naują reikalavimą Nr. RE-194, todėl apeliantei buvo žinoma savavališkos statybos vieta – (duomenys neskelbtini). Prejudiciniais laikytini faktai, kad ginčo pastatą apeliantė rekonstravo neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo, o Architektūros skyriaus vedėjo suderinimo žyma nelaikytina statybos leidimu. Nurodo, kad ginčo statinys priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Naujos statybos ir rekonstrukcija teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal galiojančius teritorijos režimą reglamentuojančius teisės aktus nenumatytos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys ir atsakovė įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius, bei atmestas atsakovės priešieškinis panaikinti 2008-12-17 savavališkos statybos aktą Nr. 06 ir pripažinti atsakovės teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Nustatyta, kad pastatas – parduotuvė, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas po ½ nuo 2001-05-21 naudotojų atsakovės L. L. ir trečiojo asmens N. P. vardu, daiktinės teisės neįregistruotos (t. 1, b. l. 73–76).
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVPD 2008-12-17 Savavališkos statybos aktu Nr. 06 nustatyta, kad statytoja L. L. savavališkai vykdo statybos darbus prekybiniame kioske (duomenys neskelbtini), rekonstruodama jį po gaisro, kad tai yra neypatingas statinys ir šių darbų atlikimui privalomas statybos leidimas, nurodant, kad šis kioskas pastatytas pagal 1995 metais parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą Nr. 95/95, kuris galiojo iki 1996 metų, statybos vieta – saugoma teritorija – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (t. 1, b. l. 6–10). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVPD statybos VPS Statybos sustabdymo 2008-12-17 aktu Nr. 06 pareikalauta sustabdyti bet kokius nurodyto prekybinio kiosko statybos darbus, konstatuojant, kad atstatomas stogas: montuojamos naujos gegnės, dengiama ir tvirtinama izoliacinė plėvelė, sustabdymo pagrindas – savavališka statyba (t. 1, b. l. 11–12).
Apeliantė nurodo, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), ir teismas nepagrįstai pripažino aplinkybę, jog tai yra techninio pobūdžio klaida. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės pateiktuose aktuose bei reikalavime nurodytas ginčo statinio adresas (duomenys neskelbtini), laikytinas technine klaida, neturinčia įtakos ginčo esmei, ir pagrįstai pripažino, jog ieškovės pateiktuose aktuose bei reikalavime teisingas ginčo statinio adresas yra (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str.). Savavališkos statybos akte aiškiai nurodoma, kad L. L. savavališkai vykdo statybos darbus prekybiniame kioske, pateikiamas statinio aprašymas ir kiti duomenys, todėl nėra pagrindo manyti, jog klaidingai nurodytas adresas ieškovės pateiktuose aktuose ir reikalavime turi reikšmės ginčo esmei.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-16 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-23 nutartyse konstatuota, jog ginčo pastato visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra didesnė kaip 80 kvadratinių metrų, todėl šis pastatas negali būti priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, ginčo pastato rekonstravimui buvo privalomas statybos leidimas, o atsakovė L. L. rekonstravo ginčo pastatą neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo. Net vykdant statinio paprastąjį remontą saugomojoje teritorijoje (ginčo pastatas yra saugomoje teritorijoje) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais reikalingas statybos leidimas. Teismai pažymėjo, kad Architektūros skyriaus vedėjo suderinimo žyma nelaikytina statybos leidimu, nes ji neatitinka privalomos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir turinio, reglamentuoto Statybos įstatymo 23 straipsnio 5, 6, 9, 15 dalyse bei Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame 2002-04-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 (adm. byla Nr. 11-90-162/2009, b. l. 67–71, 77–80). Nurodyti faktai nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėje byloje, todėl yra prejudiciniai ir nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (CPK 182 str. 2 p.). Nurodyti prejudiciniai faktai paneigia apeliantės apeliacinio skundo aplinkybes dėl ginčo statinio priskirtinumo, statybos leidimo reikalingumo atliekamiems darbams, Neringos savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo suderinimo žymos vertinimo. Nurodytoje administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. vykdyti darbai priskirtini prie rekonstravimo, o ne statinio konservavimo darbų, ir tai paneigia apeliantės šioje byloje nurodomą aplinkybę, jog ji atliko ne statinio rekonstrukcijos, bet neatidėliotinus ir būtinus darbus, siekdama užtikrinti statinio saugumą ir išvengti jo griūties.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pagal LR Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano priedą „Juodkrantė“, statinys, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, pažymėtą indeksu GEr, t. y. šiai teritorijai taikomas kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zonos režimo reikalavimai, zona išskirta bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, istorinio ir urbanistinių draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (13 str. 4 d.) numatytą tausojančio naudojimo režimą (Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – KNPPTP) II dalies „teritorijos tvarkomasis zonavimas“ 9.2.2. p.). Naujos statybos, tarp jų ir rekonstrukcijos galimybės, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nenumatytos, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą siekiant išsaugoti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektą, svetimi Kuršių nerijai objektai likviduojami, atkuriama istorinė užstatymo struktūra ir užstatymo linija (KNPPTP 89 p.).
Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi asmuo turi teisę įteisinti savavališką statybą – gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Esant tokiems Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei negalima įteisinti nurodytos savavališkos statybos darbų. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė L. L. neturi teisės būti statytoja, nes statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 23 str. 23 d. 2 p.).
Apeliantė L. L. mano, kad reikalavimas dėl savavališko statinio statybos padarinių likvidavimo turi būti panaikintas ir pripažinta atsakovės teisė juos pašalinti, nes tokios praktikos buvo laikomasi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-954-159/2011. Tačiau apeliantės nurodytos apeliacinės bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, nes nurodytoje byloje reikalavimas, įpareigojantis nugriauti ieškovo garažo antstatą, galėjo pažeisti kitų garažų savininkų interesus, garažas, jo antstatas nebuvo pastatytas kaip atskiras statinys ar objektas, Neringos savivaldybės sutikimu ir lėšomis šiai patalpai yra įrengti inžinieriniai tinklai, įvesti vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais, t. y. patalpa pritaikyta naudoti, todėl ieškovui buvo suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant statinio projektą, gaunant statybos leidimą ir/ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331, straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.