Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei V. Z., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. L., tretiesiems asmenims N. P., Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir, atsakovės L. L. priešieškinį ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims N. P., Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, dėl akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVPD (duomenys neskelbtini) Savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad statytojas L. L. savavališkai vykdo statybos darbus prekybiniame kioske (duomenys neskelbtini), rekonstruodama jį po gaisro, kad tai yra neypatingas statinys ir šių darbų atlikimui privalomas statybos leidimas, nurodant, kad šis kioskas pastatytas pagal (duomenys neskelbtini) metais parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini) metų, statybos vieta saugoma teritorija – Kuršių nerijos nacionalinis parkas (b.l. 6-10). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVPD statybos VPS Statybos sustabdymo (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauta sustabdyti bet kokius nurodyto prekybinio kiosko statybos darbus, konstatuojant, kad atstatomas stogas: montuojamos naujos gegnės, dengiama ir tvirtinama izoliacinė plėvelė, sustabdymo pagrindas – savavališka statyba (b.l. 11-12). Klaipėdos apskrities viršininko administracija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ įpareigojo atsakovę L. L. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius (montuojamas naujas gegnes, dengiamą ir tvirtinamą izoliacinę plėvelę), fiksuotus (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) bei statybos sustabdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėn. nuo šio reikalavimo gavimo (b.l. 13). Ieškovo (duomenys neskelbtini) Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalauta atsakovės L. L. iki (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurių buvo surašytas (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini): likviduoti prekybiniame kioske atliktus rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyta, kad statytojo (duomenys neskelbtini) prašymu šio reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki (duomenys neskelbtini) (b.l. 169-170). Ieškovo Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo (duomenys neskelbtini) Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (16.29) konstatuota, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) Reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas (b.l. 14).

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPSVPD specialisto (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. L. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 159 str. 3 d. dėl to, kad ji, neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo vykdė savavališkos statybos darbus: rekonstravo gaisro metu apdegusį prekybinį kioską (duomenys neskelbtini), pastatytą pagal (duomenys neskelbtini) metais išduotą leidimą, galiojusį iki (duomenys neskelbtini), montuodama naujas gegnes, dengdama ir tvirtindama izoliacinę plėvelę, t.y. atsakovė pažeidė LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., 4 p.; Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, nagrinėjant atsakovei paskirtos nuobaudos teisėtumo, pagrįstumo klausimus, atsakovei taikytas ATPK 30¹ str.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovei dėl nurodyto pažeidimo švelninta paskirtoji administracinė nuobauda (adm.byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 6, 67-71, 77-80). Nurodytose teismo nutartyse konstatuota, jog ginčo pastatas buvo rekonstruojamas ginčo laikotarpiu, jo rekonstravimui buvo privalomas statybos leidimas, atsakovė L. L. rekonstravo ginčo pastatą neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo, Architektūros skyriaus vedėjo suderinimo žyma nelaikytina statybos leidimu.

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 13 d.). Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo)(LR Statybos įstatymo 2 str. 15 d.). Taigi statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę (LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d.). LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. (2007-05-03 įstatymo redakcija) pateikta savavališkos statinio statybos sąvoka – statinio, jo dalies statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai leidimas jau netekęs galios; nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Pastato rekonstravimas pripažįstamas statybos rūšimi, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Pagal Statybos įstatymo 23 str. statinio statybai, rekonstravimui vykdyti būtinas statybą leidžiantis dokumentas, atitinkamai – statybos leidimas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas. Statinio statyba be tokio leidimo pripažįstama savavališka (LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės, kaip statytojos, veiksmai rekonstruojant gaisro metu apdegusį prekybinį kioską (duomenys neskelbtini), montuojant naujas gegnes, dengiant ir tvirtinant izoliacine plėvele, neturint tam nustatyta tvarka suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, laikytina savavališka statyba (CPK 185 str.). Įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, byloje ieškovo pateiktuose aktuose bei reikalavime (b.l. 6-14, 169-170) nurodytas ginčo statinio adresas (duomenys neskelbtini), laikytina technine klaida, neturinti įtakos ginčo esmei, ir laikytina, kad byloje ieškovo pateiktuose aktuose bei reikalavime (b.l. 6-14, 169-170) teisingas ginčo statinio adresas (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovės argumentai, kad ginčo statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statybos darbams statybos leidimas nereikalingas, atmestini. LR Statybos įstatymo 2 str. 6 p. nustato, jog nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m.; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Namų valdos techninės apskaitos kortelės, pastato inventoriniais duomenimis (adm.byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 46-53) nustatyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra didesnė kaip 80 kv. m., todėl šis pastatas negali būti priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Ginčo statinys priskirtinas neypatingo statinio kategorijai – šie duomenys bylos nagrinėjimo metu nepaneigti, nenuginčyti, todėl teismas jais vadovaujasi (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovės argumentus, kad keičiant stogo gegnes bei tvirtinant ir dengiant plėvele buvo stengiamsi atlikti būtinus statinio išsaugojimo nuo išorinio poveikio veiksmus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes tokio veiksmo atlikimas reglamentuotas LR Aplinkos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedu patvirtinto Statinio konservavimo tvarkos aprašo 2 p., byloje nepateikta duomenų, jog buvo laikomasi nurodytos tvarkos ir siekiama nurodytų tikslų. Atsakovės nurodoma Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo suderinimo žyma nelaikytina statybos leidimu, nes ji neatitinka privalomos statybos leidimo išdavimo tvarkos ir turinio, reglamentuoto LR Statybos įstatymo 23 str. 5 d., 6 d., 9 d., 15 d. bei Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintame (duomenys neskelbtini) LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Teisės aktai nustato atitinkamus reikalavimus statiniui ir statybos procesui. Tokių reikalavimų įvykdymas užtikrina, kad statant statinį bus užtikrinama statinio kokybė, nepažeidžiami teisėti asmenų interesai. Tokių reikalavimų įvykdymo kontrolė vykdoma išduodant statybos leidimą. Savavališka statyba, kuomet statinys statomas neturint statinio projekto ir statybos leidimo neužtikrina minėtų reikalavimų įvykdymo ir taip yra pažeidžiamas tiek viešasis interesas, tiek privačių asmenų teisės bei interesai. Įstatymu nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės: jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (CK 4.103 str.).

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis statybos teisinius santykius, yra Statybos įstatymas, šiuos santykius reglamentuoja ir kiti teisės aktai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. statinio statyba laikoma savavališka, jei neturima galiojančio statinio statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiami esminiai statinio projekto sprendiniai, šio Įstatymo 28 str. nustatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą (pastatytą) statinį arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais (juos konstatavus konkrečioje byloje), leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2010-07-02 įstatymu Nr. XI-992 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ str., keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu“ šio įstatymo 28 str. 4 d. nuostatos įsigalios 2013-01-01). Nustatyta, kad pagal LR Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano priedą “Juodkrantė”, statinys (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją pažymėtą indeksu GEr, t.y. šiai teritorijai taikomas kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zonos režimo reikalavimai, zona išskirta bendrąją kraštovaizdžio vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, istorinio ir urbanistinių draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (13 str. 4 d.) numatytą tausojančio naudojimo režimą (Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – KNPPTP) II dalies “teritorijos tvarkomasis zonavimas” 9.2.2. pp). Šioje zonoje žemė priskiriama prie kitos paskirties – gyvenamosios ir visuomeninės paskirties, kultūros paveldo požiūriu vertingos gyvenvietės ar jų dalyse numatytas atnaujinamojo tvarkymo režimas, šiuo atveju tvarkymo reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo uždavinys – rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas, teritorijai taikomas vidutinio griežtumo arba atnaujinamojo (renovacinio) tvarkymo reglamentas (GEr). Ankstesniu laikotarpiu pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji statybos darbai, jei kitaip nenustato kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (KNPPTP II dalies “teritorijos tvarkomasis zonavimas” 9.2.2.2. pp, 9.2.2.3.pp). Naujos statybos tame tarpe ir rekonstrukcijos galimybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) nenumatytos, pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą siekiant išsaugoti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektą, svetimi Kuršių nerijai objektai likviduojami, atkuriama istorinė užstatymo struktūra ir užstatymo linija (KNPPTP 89 p.). Esant tokiems Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams, atsakovei negalima įteisinti nurodytos savavališkos statybos darbų. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad atsakovė, pagal byloje pateiktus įrodymus bei duomenis, neturi teisės būti statytoja, t.y. statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais ; statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 23 str. 23 d. 2 p.). Taip pat įvertinama ir tai, kad byloje pateiktų leidimų statybai Nr. 95-15, Nr. 95-16 galiojimo laikas pasibaigęs jau (duomenys neskelbtini) metais (b.l. 54-55, 102-104). Todėl nėra pagrindo atsakovės priešieškinio reikalavimo tenkinimui (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinį patenkinus bei priešieškinį netenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 139,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.). Sprendimui įsiteisėjus administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (81 lapas) grąžintina Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 45), civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomai) grąžintina į Klaipėdos miesto apylinkės teismo CBR. Vadovaudamasis CPK 285 - 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę L. L. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienomis savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios (duomenys neskelbtini) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius (duomenys neskelbtini) – išmontuoti prekybinio kiosko gegnes ir uždengtą plėvelę bei sutvarkyti statybvietę; jei šių įpareigojimų atsakovė L. L. teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išmontuoti prekybinio kiosko adresu (duomenys neskelbtini) gegnes ir uždengtą plėvelę bei sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovės.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. L. 139,00 Lt žyminio mokesčio.

Išskirti administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimui įsiteisėjus grąžinti ją Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Išskirti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimui įsiteisėjus grąžinti ją į Klaipėdos miesto apylinkės teismo CBR.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.