Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4–5), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), neturtinės žalos atlyginimą.Nurodė, kad atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, kurios buvo blogos būklės, drėgnos, šaltos, sandariai neužsidarančiais langais, o žiemą dėl netinkamų sąlygų buvo susirgęs. Teigė, jog kamerose įrengtas sanitarinis mazgas visiškai atviras, nepridengtas, klozetas sugedęs, nuolat bėgo vanduo, todėl negalėdavo užmigti, o ventiliacija buvo arba užsikimšusi arba visai neveikė. Nurodė, jog savaitę laiko gyveno be apšvietimo, todėl pablogėjo regėjimas, nuo išduodamos patalynės sklisdavo nemalonus kvapas, ji būdavo suplėšyta arba visai negaudavo patalynės. Pareiškėjo teigimu, jis laikytas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, kartu su pilnamečiais asmenimis, nors pats laikymo areštinėje metu buvo nepilnametis. Be to, buvo laikomas 21 parą, nors galėjo būti laikomas 14 parų, taip pat turėjo būti maitinamas 4 kartus per dieną, tačiau buvo maitinamas 3 kartus, negaudavo pavakarių, dėl to badaudavo. Teigė, jog jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos, todėl patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos vertina po 70 Eur už kiekvieną areštinėje praleistą parą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas skirtingais laikotarpiais iš viso buvo laikomas 73 paras. Pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimais ir kt. Teigė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus Tauragės AVPK pareigūnų veiksmus, nes pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 ir HN 134:2015 reikalavimus. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą šiuo atveju nepakanka, jie turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, objektyviais ar subjektyviais įrodymais.Nurodė, jog areštinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, jeigu randami trūkumai, jie nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 23 d., 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 37:2009 ir HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, jog kamerose Nr. 5 ir Nr. 7 yra įrengta orlaidė, todėl pareiškėjas, esant oro trūkumui, galėjo ją atsidaryti ir kamerą išsivėdinti. Nors kamerose Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 8 nėra galimybės asmenims patiems atidaryti orlaidžių ir vėdinti šias kameras, tačiau jode langai bus pritaikyti vėdinimui atlikus areštinės rekonstrukciją.Nurodė, jog patalynė ir čiužiniai skalbiami ir valomi UAB „Atakras“, be to, 2012 ir 2013 m. pirkti čiužiniai, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad patalynė smirdanti. Atsakovo atstovo teigimu, sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 134:2015 reikalavimus, t. y. atskirti 1,20 m – 1,30 m aukščio pertvara nuo gyvenamosios patalpos, juose įrengta atskira oro šalinimo sistema, o paviršiai lengvai valomi ir dezinfekuojami. Pareiškėjo nusiskundimų dėl nuolat bėgančio vandens klozete nebuvo gauta, taip pat negauta nusiskundimų dėl nešvarios patalynės ar kitų laikymo sąlygų. Pripažino, jog pareiškėjas maitintas 3 kartus per dieną, tačiau maistas tiekiamas pilnavertis ir subalansuotas, o dėl jo laikymo su pilnamečiais asmenimis, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio 1 dalį suaugusieji ir nepilnamečiai asmenys, jau kartą atlikę arešto ar laisvės atėmimo bausmes turi būti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskirose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė. Teigė, jog tuo metu areštinės kameros buvo užpildytos, todėl nurodytos galimybės laikyti pareiškėją atskirai nuo suaugusiųjų nebuvo. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas nesiskundė dėl jam tenkančio ploto ir pažymėjo, jog kamerose laikomų asmenų skaičius yra kintantis, jie išeina pasivaikščioti, vyksta į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismus. Pažymėjo, jog pareiškėjas dėsto tik abstrakčius teiginius, neindividualizuoja patirtos neturtinės žalos, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (b. l. 74–81) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, o kitą skundo dalį atmetė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu (asmeniui areštinėje turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas areštinėje laikytas: nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2015 m. spalio 16 d., nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d., nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 23 d., nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m, su vienu asmeniu; nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2015 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv. m, su vienu asmeniu; nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv. m, pareiškėjas laikytas vienas; nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m, su vienu asmeniu; nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m, su vienu asmeniu (b. l. 19). Įvertinęs Tauragės AVPK areštinės kamerose esančio sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,42 kv. m), teismas konstatavo, jog minimalaus ploto reikalavimų neatitiko pareiškėjo laikymas kameroje Nr. 7, iš viso atskirais laikotarpiais 51 parą, todėl nagrinėjamu atveju šį laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus.Dėl higienos normų reikalavimų teismas rėmėsi Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 4 d. atlikto kamerų Nr. 2 – 8 (iš kurių kamerose Nr. 3 ir 5 vyko remontas) patikrinimo 2015 m. gruodžio 23 d. aktu Nr. AK-182, iš kurio nustatė, jog patikrinimo metu kameroje Nr. 2, kurioje patikrinimo metu laikytas pareiškėjas, nustatyta, kad neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos, ant sienų yra matomų pelėsių, taip pat patalpos, įranga, inventorius yra valomi tam skirtomis priemonėmis, vykdoma graužikų, nariuotakojų, kenkėjų kontrolė, skalbiniai skalbiami, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami UAB „Atakras“ pagal sutartį, o laikomi asmenys aprūpinami valymo priemonėmis (b. l. 27–30). Taigi teismas konstatavo, jog paneigti pareiškėjo teiginiai dėl nešvarios, smirdančios patalynės Tauragės AVPK areštinėje. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo akte Nr. AK-14 konstatuota, jog kameroje Nr. 2 santykinė oro drėgmė, temperatūra atitinka reikalavimus (b. l. 31-35). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius 2016 m. vasario 17 d. atliko šiluminės aplinkos tyrimą ir 2016 m. vasario 18 d. protokolu Nr. F-KL-M-26 kameroje Nr. 2 0,1 m aukštyje nustatė 21,0+-0,2, o 1,1 m aukštyje 20,3+-0,2 oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę atitinkamai 49,1+-1,6 ir 51,9+-1,3 proc. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo aktu Nr. AK-14 konstatuota, jog tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 16 punkto reikalavimus, todėl teismas konstatavo, jog neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės ir šalčio kamerose. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo aktu Nr. AK-42 vertinta medicinos kabineto atitiktis higienos normų reikalavimams (b. l. 36–38), todėl teismo vertinimu, šis įrodymas nėra aktualus nagrinėjamu atveju.Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12 nustatyta, jog 2016 m. kovo 31 d. atliktas areštinės kamerų Nr. 2, 4, 6, 8 patikrinimas. Kameroje Nr. 2, nustatyta HN 134:2015 17 punkto neatitiktis, t. y. neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langą išvėdinti patalpos. Nurodyta, jog pažeidimą planuojama pašalinti ir langus pritaikyti vėdinimui atlikus rekonstrukciją, kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078. Tačiau HN 134:2015 34, 35, 37 punktų reikalavimų neatitikimų nenustatyta, t. y. areštinės kameros ir patalpos švarios, pelėsių nėra (b. l. 39-40). Pareiškėjas kameroje Nr. 2 laikytas periodiškai nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., o minėtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) konstatuota, jog pelėsis pašalintas.Pareiškėjo teiginius, jog sanitariniai mazgai kamerose yra visiškai atviri, paneigia atsiliepimo duomenys, iš kurių matyti, jog įrengti sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvaromis. Tai atitinka HN 134:2015 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai. Tačiau, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 7.13 punktų nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05), 29 p.; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 94 p.; ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p., ECHR 2002-VI), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), teismas pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Kita vertus, ir pats pareiškėjas nenurodė, jog dėl to jis patyrė kokius nors nepatogumus, tačiau atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.Dėl nepilnamečio pareiškėjo Tauragės AVPK maitinimo 3 kartus per parą teismas, vadovaudamasis Taisyklių 63 punktu, pažymėjo, jog atsakovo atstovas neginčija pareiškėjo nurodyto pažeidimo ir iš atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas buvo maitinamas 3 kartus per parą, todėl konstatavo, jog atsakovas nagrinėjamu atveju pažeidė Taisyklių 63 punkto reikalavimą, tačiau pripažintini nepagrįstais pareiškėjo teiginiai apie badavimą, nes pareiškėjas buvo maitinamas 3 kartus per parą.Dėl pareiškėjo teiginių, jog būdamas nepilnametis, areštinėje buvo laikomas su suaugusiais asmenimis, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas pripažįsta šiuos pareiškėjo teiginius, tačiau argumentuoja Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi. Teismo vertinimu, nurodyta teisės norma taikoma nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, atžvilgiu, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurio nustatytus suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus suimtieji ir nuteistieji nepilnamečiai uždaromi kamerose atskirai nuo suaugusiųjų. Todėl teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju šiuo aspektu taip pat buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti laikomam tinkamomis sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016).Vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas areštinėje laikytas ne kaip asmuo, kuriam paskirtas suėmimas, o kaip nuteistasis, todėl pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius apie pažeistas teises laikant jį areštinėje ilgiau kaip penkiolika parų.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs nurodyto pažeidimo trukmę – 51 parą su pertraukomis pareiškėjas laikytas areštinėje neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, ir kitus pareiškėjo atžvilgiu padarytus pažeidimus, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 7 eurus už vieną pažeidimo parą, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016; vidutiniškai po 5-7 Eur, 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016 m. birželio 17 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, kt.), teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) neužtikrinimo mastą ir trukmę, pareiškėjo galimai patirtus nepatogumus dėl jo negalėjimo privačiai naudotis tualetu, maitinimo 3 kartus, o ne 4 kartus per parą, laikymo su suaugusiais asmenimis, pareiškėjui neindividualizuojant patirtų nepatogumų, o dėstant tik bendro pobūdžio teiginius, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 600 Eur.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87–89), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos bei pateiktų dokumentų. Nors teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 51 parą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, tačiau sumą vis tiek priteisė neadekvačią pažeidimo mastui.Teismas nenustatė, kad Tauragės AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamu atveju pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Tauragės AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu. Be to, nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir nenustatė visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.Atsižvelgus į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėją laikant areštinėje atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į tai, kad buvimas 51 parą mažiau nei nustatyta teisės normose minimalaus ploto normai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė žalos padarymo faktą. Pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 94), kuriame patvirtina tas, sąlygas, kuriomis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad apeliacinės instancijos teismas revizuos pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tose ribose, kuriose atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias pareiškėjo teisė kalėti ne mažesniame kaip 5 kv/m vienam asmeniui plote, buvo pažeista 51 parą, kad pareiškėjui nebuvo suteikiamas pilnavertis maitinimas, kad pareiškėjas, būdamas nepilnametis, buvo laikomas kartu su suaugusiais asmenimis. Atsakovas nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjui padaryta žala gali būti atlyginta nepriteisiant pareiškėjui piniginės kompensacijos, o ją atlyginant kitais būdais – pripažįstant pažeidimo faktą ir pan..Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m.. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad viešojo administravimo subjektas – Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, užtikrindamas tinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas, turėjo vykdyti minėto teisės akto reikalavimus, kiek tai susiję su pareiškėjo teise būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271; 6.250 straipsnius, atsiradusią žalą, tame tarpe neturtinę, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Minėta, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, kas įrodo, jog minėta valdžios institucija neveikė taip kaip ją įpareigoja veikti teisės aktai. Šis pareiškėjo teisės pažeidimas susijęs ir su kitų jo teisių pažeidimais – netinkamu maitinimu, netinkamu laikymu su kitais asmenimis, kurias užtikrinti buvo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiga. Be to, šie teisių pažeidimai buvo padaryti nepilnamečio asmens atžvilgiu, kuriam visuomenėje yra teikiama didesnė teisių apsauga.Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu, buvo padaryti daugybiniai jo teisių pažeidimai, kurie truko pakankamai ilgą laiką. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Administracinės bylos Nr. A143 – 1966/2008; Nr. A-438-121/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ( šio teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą ( pareiškimo Nr. 871/02)).Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija bei kad jam padaryta žala turi būti atlyginta pinigais, kurios dydis - 600 Eur, byloje nagrinėjamu atveju atitinka pareiškėjui padarytos žalos mastą. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.