Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-449-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-449-1036/2019Nutarimas · 2019-03-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. AN2-240-654/2019Nutartis · 2019-05-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
A15.-449-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00136-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Pažeidėjas
D. G.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-449-1036/2019Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00136-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.9.7; 21.9.10
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant atsakomybėn traukiam asmeniui D. G., jos atstovei advokatei Loretai Guižauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019 m. vasario 13 d., apie 19:17 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Mercedes–Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, 9 punktą ir 222 punktą.

D. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku važiavo apsipirkti. Buvo slidu, dėl to užkabino automobilį Opel. Paliko automobilį, nes nesulaukė transporto priemonės savininko. Jos uošvis pasakė, kad viską sutvarkys. Po to ji nuėjo namo ir tada išgėrė brendžio. Automobilį vairavo blaivi. Vėliau grįžo uošvis ir atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl žalos atlyginimo klausimo neišsprendė, mano, kad žalos dydis gali būti nuo 50 iki 250 eurų. Turi Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą nuo 2017 m. Važinėja dažnai į Rusiją ir Baltarusiją. Nuo 2015 m. nuolat gyvena Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalta pripažįsta iš dalies, jos kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvyki mačiusių liudytojų G. D. ir R. L. paaiškinimai, automobilio Opel Corsa savininko T. K. paaiškinimas, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, informacija iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, asmens duomenys, fotonuotraukos, kuriuose matomi abiejų automobilių apgadinimai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta D. G. Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo kopija, todėl kilo klausimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turimas Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas, suteikia teisę vairuoti transporto priemones ir Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Kitose valstybėse išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328, kuriuo patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Šių taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – Trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Sprendžiant klausimą ar D. G. yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnyje be visų kitų nuolatinio gyventojo požymių 3 punkte nurodoma, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūna ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328, kuriuo patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodoma, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. G. nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Nuo 2003 m. kovo 26 d. išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie pratęsiami. D. G. su Lietuva taip pat sieja asmeniniai ryšiai, nes čia gyvena jos sūnus. Nors D. G. teigė, kad dažnai važinėja į Rusiją ir Baltarusiją, tai nepaneigia fakto, kad ji nuolatos gyvena Lietuvoje. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu D. G. buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja ir turėjo pareigą pasikeisti Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje taip pat pasakyta, kad Rusijos Federacijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, turi būti pripažįstamas keistinu Lietuvoje ir tuo pagrindu, kad Rusijos Federacija neįeina į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių sąrašą, tačiau yra ratifikavusi Vienos kelių eismo konvenciją, todėl šios šalies išduotas pažymėjimas Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-1073/2018).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nesutiko, kad D. G. veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi pasitraukimo iš eismo įvykio vietos tikslas yra nuslėpti savo tapatybę. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Dėl kitai transporto priemonei padarytos žalos ginčo nėra, kaip nurodė ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. padarytos žalos dydis gali būti nuo 50 iki 250 eurų. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Kaip nurodė D. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nesulaukė apgadintos transporto priemonės Opel savininko. Tačiau iš bylos medžiagos, įvykį mačiusių liudytojų G. D. ir R. L. paaiškinimų matyti, kad D. G. atsitrenkusi į stovintį automobilį iškarto pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikusi net neužrakintą savo automobilį. Liudytojams nepavyko jos sulaikyti. Šios faktinės aplinkybės prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams, kad ji laukė apgadintos transporto priemonės savininko. Taip pat iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pas D. G. jai buvo nustatytas 3,53 promilių girtumas, ji negalėjo paaiškinti kodėl pasišalino iš eismo įvykio vietos, negalėjo atsakyti ar alkoholį vartojo po eismo įvykio, taip pat nepateikė asmens tapatybės dokumento bei automobilio dokumentų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio, teismas daro išvadą, kad D. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad D. G. vairavo automobilį Mercedes–Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, 9 punktą ir 222 punktą. Šie D. G. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjos asmenybę, kuri nebausta už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, esant jos atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jai skirtinos sankcijose numatytos minimalios piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyje numatytus nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis Mercedes–Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, priklauso D. G.. Administracinėn atsakomybėn traukiama D. G. neturėdama teisės vairuoti transporto priemones sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo, policijos pareigūnai ją iš karto po įvykio rado neblaivią. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skirti administracinio poveikio priemonę – administracinio nusižengimo padarymo priemonės, t. y. automobilio Mercedes–Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. G. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje – 850 eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje – 300 eurų baudą;

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą skirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą su automobilio Mercedes–Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 19097578603.

Išaiškinti D. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas