Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-240-654/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
AN2-240-654/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00136-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-240-654/2019Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00136-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 16.9.7.2; 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimo, kuriuo D. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta subendrinta 850 eurų dydžio bauda su automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

1. D. G., 2019 m. vasario 13 d., apie 19:17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes–Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, 9 punktą ir 222 punktą. Šiais veiksmais padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

1.1. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio, konstatavo, kad D. G. vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas įvertino, kad iš karto po įvykio D. G. buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 3,53 promilių girtumas, o tai, teismo manymu, sudarė pagrindą skirti nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu D. G. prašo panaikinti 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimo dalį, kuria konfiskuota automobilis „Mercedes-Benz“.

2.1. Skunde nurodė, kad teismas, nuspręsdamas taikyti administracinio poveikio priemonę, įvertino tik patį administracinio nusižengimo faktą ir jo padarymo aplinkybes, už kurias jau paskyrė nuobaudą. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad po eismo įvykio atvykę pareigūnai nustatė jos neblaivumą. Šioje byloje nebuvo nustatinėjamas ir sprendžiamas klausimas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, todėl vien neblaivumo konstatavimas po įvykio negalėjo įtakoti teismo sprendimo konfiskuoti automobilį.

2.2. Automobilis registruotas jos vardu, tačiau yra įgytas santuokoje ir yra bendra šeimos nuosavybė, kuria naudojasi taip pat ir jos sutuoktinis. Kitos transporto priemonės šeima neturi. Šeimoje auga 13 metų sūnus, kuris mokosi mokykloje ir lanko sporto būrelį. Kadangi šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o mokslo įstaiga ir sporto būrelis yra Vilniaus mieste skirtingose miesto dalyse, tai tėvų pareiga nuvežti sūnų į mokyklą ir užsiėmimus. Automobilio konfiskavimas pakenks jos sūnaus interesams. Apeliantė pabrėžė, kad yra bedarbė, registruota darbo biržoje, tačiau jokių išmokų negauna. Jos sutuoktinis dirba UAB „V“ vairuotoju, tačiau dėl mažo darbo užmokesčio nuo 2018 m. gruodžio mėnesio savo noru išėjo neapmokamų atostogų metams laiko ir intensyviai ieškosi darbo. Inkriminuoti KET pažeidimai yra pirmieji per pakankamai ilgą vairavimo stažą (20 m.). Į nurodytas aplinkybes teismas priimdamas sprendimą konfiskuoti transporto priemonę neatsižvelgė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

D. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl D. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Taip pat neginčijamas veikų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas ar paskirtos baudos dydis. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo klausimas, nes skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu buvo konfiskuota D. G. priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. D. G. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Atsižvelginat į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

5. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

6. Byloje nustatyta, kad D. G. nuosavu automobiliu „Mercedes–Benz“, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Corsa“ ir iš įvykio vietos pasišalino. Teismas pripažino D. G. kalta padarius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas skirdamas automobilio konfiskavimą, įvertino, kad automobilis priklauso D. G., atsižvelgė į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pabrėžė, kad po įvykio pareigūnai rado D. G. neblaivią ir nustatė 3,53 promilių girtumą. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, konfiskavęs D. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, ANK nuostatų nepažeidė. ANK 29 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė paskirta teisingai. Ji yra proporcinga padarytam pažeidimui. Skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti teisingą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą.

7. Skunde teigiama, kad byloje nebuvo nustatinėjamas ir sprendžiamas klausimas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, todėl ši aplinkybė negali turėti įtakos sprendžiant konfiskavimo klausimą. Nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas, ANK 426 straipsnio 1 dalies atveju, priklauso nuo teismo vertinimo. Apylinkės teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog po įvykio D. G. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, turi lemiamos įtakos sprendimui dėl automobilio konfiskavimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokia pozicija. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama, ar administracinį nusižengimą D. G. padarė būdama neblaivi, tačiau faktas, kad po įvykio jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis charakterizuoja ją neigiamai ir sunkina jos padėtį. Teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, negalėjo ignoruoti tokios reikšmingos aplinkybės, nes ji parodo didesnį veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą, kitų panašaus pobūdžio nusižengimų, kontekste.

8. Skunde pareiškėja pabrėžia savo teigiamą charakteristiką, turimą vairavimo stažą (20 metų), administracinių nusižengimų nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos skiriant D. G. minimalų įstatyme numatytą nuobaudos dydį. D. G. vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais ji sukėlė neigiamus padarinius ir pasišalindama iš įvykio vietos piktybiškai norėjo išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Tai, kad D. G. turi ilgą vairavimo stažą ir nėra padariusi analogiškų nusižengimų, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl automobilio konfiskavimo. Ji yra pripažinta kalta vairavusi automobilį neturint tam teisės, todėl jos vairavimo stažo dydis negali būti lemiamas faktorius. Tai, jog pareiškėja nėra padariusi administracinių nusižengimų necharakterizuoja jos išskirtinai teigiamai, administracinių nusižengimų nedarymas yra įprasta kiekvieno visuomenės nario pareiga.

9. Apeliantė pažymi, kad automobilio konfiskavimas gali pakenkti jos šeimos gerovei. Bus apsunkinta šeimos padėtis, nes jie gyvena toli nuo miesto bei bus pažeisti jos sūnaus interesai (apsunkins galimybę lankyti mokyklą ir sportinius būrelius). Šios aplinkybės nesudaro pagrindo nekonfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo priemonės. Tai, kad konfiskavus transporto priemonę D. G. ir jos šeima patirs nepatogumų ir neigiamų pasekmių yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra pačios D. G. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Konfiskavus transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis. Bylos duomenimis D. G. ir jos šeimos gyvenamoji vieta yra netoli Vilniaus miesto, o jos gyvenamojoje teritorijoje važiuoja visuomeninis transportas. D. G. sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri nuo gyvenamosios vietos nutolusi apie 6 kilometrus. Todėl automobilio konfiskavimas nesukels neproporcingų nepatogumų administracinius nusižengimus padariusio asmens šeimos nariams.

10. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

D. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas