Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo Š. L. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 2 d. nutarties, kuria nuo 2026 m. vasario 4 d. iki 2026 m. rugpjūčio 4 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Š. L. ir K. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Š. L. yra kaltinamas tuo, kad jis susitaręs ir veikdamas vykdytoju bendrininkų grupėje kartu su Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdytoju veikusiu G. R., padėjėjais veikusiais Š. R., V. D., R. P., kurstytoju veikusiu A. N. bei Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais nenustatytais asmenimis, 2024 m. spalio 27 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 2.45 val., iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per muitinės postą – tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0081 ir 0082 esančioje vietovėje Sventijansko k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. sav., išvengdamas muitinės kontrolės gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 33 000 vnt. pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, viršijo 900 MGL dydžio sumą ir sudarė – 148 513 Eur (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalis); minėtu laikotarpiu nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis, susitaręs ir veikdamas vykdytoju bendrininkų grupėje kartu su nurodytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno ir laikė neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų (BK 199² straipsnio 3 dalis).

2. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu, galimam civilinio ieškinio užtikrinimui, nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2025 m. gegužės 4 d., taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Š. L. ir jo sutuoktinės K. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui (turto saugotoju paskirtas Š. L.):

2.1. žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 3 180,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas;

2.2. pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 29 200,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas;

2.3. pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1 070,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas;

2.4. pastatui – garažui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1 050,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas;

2.5. kitiems inžineriniams statiniams – šuliniui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 51,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas.

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2025 m. gegužės 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d., to paties teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartimi šis terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. lapkričio 4 d., ir to paties teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartimi šis terminas dar kartą pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nuo 2025 m. lapkričio 4 d. iki 2026 m. vasario 4 d.

4. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į pirmiau nurodytą turtą. Š. L. yra kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 3 dalyje, padarymu, kuriuos galimai įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais šioje baudžiamojoje byloje kaltinamais asmenimis. Baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl kaltinamųjų bendrais neteisėtais veiksmais padarytos 93 093 Eur žalos atlyginimo. Taigi, įvertinęs tai, teismas sprendė, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje (baudžiamoji byla teisme gauta tik 2025 m. gruodžio 2 d., joje dar nepradėtas įrodymų tyrimas, pirmas teisiamasis posėdis, atsižvelgiant į proceso dalyvių užimtumą, numatytas 2026 m. kovo 19 d., o teisiamųjų posėdžių grafikas suderintas iki 2026 m. birželio 18 d.), byloje pareikštų kaltinimų kiekį, mastą, sudėtingumą ir apimtį, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, tokiu būdu panaikinant galimybę turtą perleisti kitiems asmenims, yra pagrindas nurodytam turtui tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą dar 6 (šešiems) mėnesiams.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamojo Š. L. gynėjas advokatas D. Dargevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį.

5.1. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proporcingumo principą taikydamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Teismo nutartis iš esmės yra nemotyvuota, nes nurodomi deklaratyvūs sakiniai, kurie taikytini, bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui.

5.2. Gynėjas, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nurodo, kad pagrindas užtikrinti VMI pareikštą civilinį ieškinį yra teisiškai ydingas, nes VMI civiliniai ieškiniai dėl nesumokėtų akcizų baudžiamosiose bylose negali būti nagrinėjami iš esmės. Nagrinėjamu atveju VMI pareikštas 93 093 Eur civilinis ieškinys savo esme yra ne reikalavimas atlyginti žalą, kaip ji suprantama civilinės teisės prasme, o reikalavimas įvykdyti viešosios teisės reguliuojamą prievolę – sumokėti į biudžetą akcizo mokestį.

5.3. Skunde cituojamos su tuo susijusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-891/2025, Nr. 2K-7-43-788/2026, Nr. 2K-56-719/2026 ir nurodoma, kad VMI civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje teismo turės būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas. Gynėjas pažymi, kad pagal tokią teismų praktiką civilinis ieškinys nebūtų tenkinamas, nes išnyksta prievolė mokėti mokesčius, kai cigaretės yra sunaikintos.

5.4. Taip pat skunde nurodoma, kad nekilnojamas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – kaltinamajam Š. L. nepriklauso, nes 2024 m. lapkričio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė Š. L. ir K. L. santuoką. Šio sprendimo pagrindu visas nekilnojamas turtas, kuriam skundžiama nutartimi taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atiteko K. L..

6. Atsiliepimų į skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. L. gynėjo advokato D. Dargevičiaus skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis, kaltinamojo gynėjo skundo argumentus ir skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti, remiantis skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, jis byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės, žalos padarymo, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kitų aplinkybių, dėl kurių išsprendžiama bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Š. L. yra pareikšti kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymo. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Š. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti: liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, slaptų veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

11. Skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas šešiems mėnesiams Š. L. ir jo sutuoktinės K. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam pirmiau nurodytam turtui, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą VMI civilinį ieškinį. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas, esant pagrindui, numatytam baudžiamojo proceso įstatyme.

12. Aukštesnysis teismas nenagrinėja kaltinamojo gynėjo argumentų dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, t. y. kad pagal teismų praktiką nagrinėjamoje byloje VMI pareikštas ieškinys dėl mokesčių turės būti paliktas nenagrinėtas ar atmestas, nes toks klausimas yra pirmosios instancijos teisme vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl kurio pirmiausia turi pasisakyti pirmosios instancijos teismas. Vis tik esant naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl VMI mokestinių ieškinių, įvertinus, kad skundžiama nutartis priimta neįvykus nei vienam teisiamajam posėdžiui, siekiant išsiaiškinti, ar ir toliau baudžiamajame procese liks bent formalus pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tikslinga bylos nagrinėjimo pradžioje teismui išsiaiškinti civilinio ieškovo poziciją dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo. Juolab kad nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio, jį paliekant nenagrinėtą, galima ir teisminio nagrinėjimo metu.

13. Kita gynėjo nurodyta aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Š. L. turtas, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, nepriklauso, nerodo, jog apygardos teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimą.

14. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu buvo patenkintas Š. L. ir K. L. prašymas bendru sutarimu nutraukti santuoką ir patvirtinta pareiškėjų 2024 m. lapkričio 19 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1. papunkčiu šalys susitarė, kad bendrąja jungtine nuosavybe turimas sutuoktinių nekilnojamas turtas, kuriam skundžiama nutartimi taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, po santuokos nutraukimo atitenka K. L.. Kaip minėta, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui buvo apribotos Š. L. ir jo sutuoktinės K. L. teisės į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį minėtą turtą, šio turto saugotoju paskiriant Š. L.. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas vėlesnėmis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimis buvo tęsiamas.

15. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, sutuoktinių Š. L. ir K. L. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateiktas teismui 2024 m. spalio 3 d., proceso metu buvo šalinami prašymo trūkumai, buvo pateikta patikslinta 2024 m. lapkričio 19 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ir buvo patvirtinta (sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 31 d.), t. y. jau po Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kurio pagrindu Turto arešto aktų registre įregistruotas šio turto arešto aktas (VĮ Registrų centro pranešimas), kai abiem sutuoktiniams buvo žinoma apie jų apribotas teises į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį minėtą turtą.

16. Esant tokiai situacijai, K. L., sutikdama savo nuosavybėn perimti areštuotą turtą, prisiėmė tam tikrą riziką, nes kol nėra išspręstas civilinio ieškinio pagrįstumas, minėtam turtui gali būti taikomi (ir yra taikomi) apribojimai, dėl ko ateityje ji gali patirti nuostolių. Šiuo nagrinėjamu atveju Š. L. disponavo nuosavybe jau areštavus turtą, taigi bandė sukurti pasekmes, kurioms užkirsti kelią kaip tik ir siekia laikinas nuosavybės teisės apribojimas: uždrausti turto savininkui jį perleisti arba kitaip juo disponuoti.

17. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas laikytinas disponavimu tokiu turtu, t. y. keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę. Todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas taip pat draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-308-686/2015, Nr. e3K-3-334-969/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).

18. Kaltinamajam Š. L. taikomas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, dėl to teismas tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo, netgi nepasibaigus paskirtam tokios priemonės terminui. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamą 2026 m. vasario 2 d. nutartį priėmęs žemesnysis teismas nepažeidė BPK 151 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymo (jos termino pratęsimo) reikalavimų, todėl kaltinamojo Š. L. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo Š. L. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.