- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2-1781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00373-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- V. L.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1332-777/2014 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. 641 000 Lt skolos, 59 089,40 Lt palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų.
Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo dydžio atsakovui priklausančias UAB „Stataura“ akcijas, šiomis akcijomis suteikiamas turtines teises į dividendus ir kitus mokėjimus, kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar trūkstant – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, jį (turtą) suvaržyti bei perleisti tretiesiems asmenims.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia grąžinti skolą, yra nesąžiningas ir gali slėpti turtą, taip apsunkindamas teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis jam (ieškovui) nėra žinoma. Atsakovas už pasiskolintus 641 000 Lt įsigijo 7 650 vnt. UAB „Staturta“ akcijų. Įsigyto akcijų paketo nominali vertė – 765 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo V. L. prašymą tenkino ir areštavo atsakovui R. Š. priklausančias UAB „Stataura“ akcijas, šiomis akcijomis suteikiamas turtines teises į dividendus ir kitus mokėjimus iš su UAB „Stataura“ susijusių įmonių (UAB „Duonos centras“). Taip pat areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 700 089,40 Lt, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybės teises. Teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomąsias įmokas valstybės ir savivaldybės biudžetams, atsiskaityti su ieškovu.
Teismas priėmė tokią nutartį tuo pagrindu, kad ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą, ieškinį tikėtinai pagrindė, ieškinio suma yra didelė, o teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jei turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės sumos. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti ir areštą UAB „Stataura“ akcijoms panaikinti.
Nurodė, kad jam (atsakovui) UAB „Stataura“ akcijos nepriklauso ir jis jų nuosavybės teise nevaldo. Ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, turi tokį turtą konkrečiai įvardyti ir įrodyti, kad prašomas areštuoti turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau paminėtos įmonės akcijos nuo 2012 metų jam (atsakovui) nepriklauso.
Atsiliepimas
Ieškovas V. L. pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad atsakovas po to, kai suėjo vekselio apmokėjimo terminas, paslėpė turtą, nes 2012 m. spalio 20 d. neatlygintinai perleido 7 650 vnt. UAB „Stataura“ akcijų savo sūnui V. Š.. Atsakovas, perleidęs akcijas, tapo nemokus ir nepajėgus atsiskaityti su juo (ieškovu). Siekdamas atkurti atsakovo mokumą, jis (ieškova)s pareiškė actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašo UAB „Stataura“ akcijas grąžinti R. Š., todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos, nes, tikėtina, jos bus grąžintos atsakovui. UAB „Stataura“ direktorius slėpė akcininkų pasikeitimo faktą ir VĮ Registrų centrui apie tai pranešė tik praėjus 5 mėnesiams po akcijų perleidimo. Atsakovo akcijų dovanojimo sandoris yra sudarytas tik dėl akių, nesiekiant skurti jokių realių teisinių pasekmių ir bandant paslėpti turtą. Teismui pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinus areštą UAB „Stataura“ 7 650 vnt. akcijų, išliks reali grėsmė, kad atsakovas ir toliau mėgins slėpti akcijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti paminėtų sąlygų egzistavimą (CPK 12, 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, akivaizdžių duomenų dėl V. L. ieškinio nepagrįstumo nenustatė, o atsižvelgęs į didelę reikalavimo sumą bei nesant byloje duomenų apie gerą atsakovo finansinę padėtį, sprendė, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
Apeliantas pateiktu skundu neginčijo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties dalies, kuria buvo areštuotas jo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, tačiau nesutinka su UAB „Stataura“ akcijoms (7 650 vnt.) taikytu areštu, nurodydamas, jog paminėtos akcijos jam nuosavybės teise nepriklauso.
Bylos duomenys įrodo, kad ieškovas V. L. pareiškė ieškinį atsakovui R. Š. dėl 641 000 skolos, 59 089,40 Lt palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo pagal 2011 m. sausio 7 d. vekselį. Šio reikalavimo užtikrinimui, be kito turto, skundžiama nutartimi, kaip paminėta, buvo areštuotos UAB „Stataura“ akcijos (7 650 vnt.), kurias, ieškovo teigimu, atsakovas R. Š. buvo įsigijęs už pasiskolintus 641 000 Lt. Byloje nėra ginčo, kad paminėtas akcijas atsakovas R. Š. dar 2012 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartimi perleido V. Š.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad ieškovas V. L. Kauno apygardos teismui buvo pareiškęs actio Pauliana ieškinį, kuriuo prašė pripažinti paminėtą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Klaipėdos apygardos teismas actio Pauliana ieškiniui užtikrinti 2014 m. liepos 3 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs V. Š. priklausančias 7 650 vnt. UAB „Stataura“ akcijų. Nustatyta ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu ieškovo V. L. ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino visiškai, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilines bylas pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos pagal vekselį priteisimo ir ieškovo V. L. ieškinį atsakovams R. Š. ir V. Š. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo sujungė, o 2014 m. spalio 31 d. galutiniu sprendimu paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. preliminarų sprendimą nepakeistą - pripažino 2012 m. spalio 20 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. Š. ir V. Š., negaliojančia, taikė restituciją ir ieškovui priteistos 700 089,40 Lt skolos išieškojimą nukreipė į paminėtas UAB „Stataura“ akcijas.
Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių sprendžiama, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2014-06-13) UAB „Stataura“ akcijos tikrai priklausė ne atsakovui R. Š., o V. Š.. Be to, dovanojimo sandoris dėl akcijų perleidimo tuo metu dar nebuvo nuginčytas ar ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas, prašydamas areštuoti konkretų atsakovo turtą, privalo ne tik konkrečiai jį (turtą) įvardyti, bet ir įrodyti, jog prašomas areštuoti turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taip pat ir teismas, spręsdamas dėl konkretaus turto (šiuo atveju akcijų) arešto, privalėjo įsitikinti, kad toks turtas tikrai nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kad taikomomis laikinosiomis priemonėmis nebus pažeistos kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų, teisės. Pirmosios instancijos teismas paminėtą pareigą pažeidė, todėl neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi areštavo V. Š., kuris tuo metu nebuvo bylos šalis, priklausančias UAB „Stataura“ akcijas (7 650 vnt.). Kita vertus, prieš tai aptarti faktiniai bylos duomenys įrodo, kad ieškovo V. L. ieškiniai tiek dėl skolos pagal vekselį priteisimo, tiek dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu ir 2014 m. spalio 31 d. galutiniu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1332-777/2014) buvo patenkinti, kartu išsprendžiant ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą: Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (V. Š. priklausančių UAB „Stataura“ 7 650 vnt. akcijų areštą) sprendimui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti, o 2014 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (šioje byloje ginčijama nutartis) nuspręsta palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nors paminėtas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau juo (sprendimu) skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis yra papildomai revizuota (peržiūrėta) ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas patvirtintas.
Taigi nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo areštuoti ginčo akcijas, tačiau įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, tenkinti apelianto skundo ir naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties netikslinga.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.