Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo – A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. sausio 30 d. apie 17.45 val. gavo pranešimą iš Klaipėdos lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini), kad svetima moteris pasiėmė vaiką L. E. N. iš ugdymo įstaigos, motina kalbant telefonu atrodė neblaivi. Policijos pareigūnams patekus į motinos A. S. gyvenamąjį butą, buvo akivaizdžiai matyti, kad A. S. yra neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai, t. y. rėkavo, keikėsi, elgėsi agresyviai. Pasiteiravus kur yra jos dukra, A. S. atsisakė pasakyti ir šaukė, kad niekam jos neatiduos. Apžiūrėjus butą, mažametė rasta paslėpta už kampe stovinčio minkšto krėslo; mergaitė verkė, sakė, kad bijo ir niekur nenori važiuoti. A. S. prie vaiko ir policijos pareigūnų keikėsi, stumdė, bandė pareigūnams suduoti rankomis, norėjo patekti į tą kambarį, kur buvo nepilnametė. Policijos pareigūnui R. N. pareikalavus nusiraminti, A. S. griebė jam už tarnybinės liemenės bei nuplėšė ant dešinės pusės pakabintą vaizdo kamerą, kuri nukrito ant grindų; pareikalavus nusiraminti, A. S. nepakluso, todėl buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. A. S. vis tiek nesiramino, keikėsi, spardėsi, liepė dukrai niekur nevažiuoti ir nieko nekalbėti. A. S. nesiraminant buvo panaudotos spec. priemonės - surištos kojos antrankiais. Atsisakius A. S. eiti į tarnybinį automobilį bei nukritus ant žemės, pastaroji buvo nunešta į automobilį ir į jį pasodinta bei pristatyta į Klaipėdos AVPK. Remiantis 2019 m. sausio 30 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 5GL-209, konstatuotas antrasis grėsmės vaikui lygis.

8. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

9. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

10. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateikto 2019 m. sausio 30 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos ir Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto, matyti, kad nepilnametis vaikas L. E. N. buvo rasta namuose kartu su motina A. S., kuri buvo neblaivi. Taip pat nustatyta, kadangi motina yra neblaivi, ji negali tinkamai pasirūpinti dukra, dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai bei saugumui. Šeimoje anksčiau nebuvo nustatytas fizinio, psichologinio smurto naudojimo atvejų prieš nepilnametį vaiką. Nustatytos aplinkybės priskirtinos prie rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovu, vaiko socialine aplinka. Nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl pareiškėjo darbuotojai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paėmė vaiką iš tėvų. A. S. 2019 m. vasario 18 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vaiko grąžinimo į šeimą, prašydama grąžinti dukrą į šeimą, nes nebuvo grėsmės vaiko sveikatai ir gyvybei, o vaiko atskyrimas yra didžiulė trauma šeimai.

11. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

13. Pagal Klaipėdos AVPK Valdymo organizavimo skyriaus pateiktą A. S. administracinių nusižengimų per paskutinius 5 metus išrašą, A. S. iki 2019 m. sausio 30 d. administracine tvarka nebuvo bausta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. vasario 27 d. išrašo duomenimis, A. S. nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. vasario 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 5 d. dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė ir apeliacinis teismas nenustatė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad vaikas būtų neprižiūrėtas, prieš jį smurtauta ar pan.

14. Pagal EŽTT jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1),peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12;2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

15. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996?III, p. 1001?02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).

16. Bylos duomenimis nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę priemonę ir kaip išskirtinai rimtą apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti, jog motinos ir vaiko ryšys nėra pakankamas sveikai vaiko raidai ir tolimesniam vystymuisi, pažeidžia vaiko interesus ir teisę į saugią vaikystę.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.