Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Klovynė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Įmonė vykdo alkoholinių gėrimų prekybą degalinėje, (duomenys neskelbtini), o tai draudžiama pagal AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Akcentavo, kad Įmonė viešojo maitinimo vietoje pirmadieniais-šeštadieniais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja pilstomais alkoholiniais gėrimais, tačiau neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje, todėl Įmonė taip pat pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Pažymi, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjai skyrė 579 eurų ekonominę sankciją.

Departamento teigimu, surinkti išsamūs, nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys įrodymai patvirtina, jog Įmonė nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytų sąlygų įgyvendinimą, t. y. neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos – Įmonės darbuotoja žodžiu neįspėjo, kad pirkėjas privalo vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, alkoholinius gėrimus supilstė į plastikines stiklines ir uždengė dangteliais, kurie sudarė patogesnes sąlygas alkoholinius gėrimus išsinešti, pardavė didelį kiekį (net 4 l alaus, viso aštuonias 0,5 l talpos vienkartines stiklines) alkoholinių gėrimų, nors pirkėjas informavo, kad alkoholinius gėrimus neketina vartoti vietoje, vis tiek šiuos alkoholinius gėrimus pardavė.

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimas iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo nurodo, kad šis prašymas netenkintas pagrįstai, kadangi teismo sprendimas priimtas administracinio nusižengimo byloje fizinio asmens atžvilgiu prejudicinės galios sprendžiant Įmonės (t. y. juridinio asmens) atsakomybės klausimą neturi.

Akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Departamentas, priimdamas Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo skirti pareiškėjui 579 Eur baudą už AKĮ pažeidimus, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Įmonei išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 55).

Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės vyriausiasis specialistas protokole (b. l. 32–33), vadovaudamasis 2018 m. kovo 20 d. surinkta Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovo medžiaga, nustatė, kad pareiškėja, jai priklausančiame Bare įrengtoje degalinėje prekiauja alkoholiniais gėrimais, taip pat nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja pilstomais alkoholiniais gėrimais, tačiau neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Įmonės viešojo maitinimo vietos patalpos su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtos pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, 2018 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, yra registruotas kaip degalinė-parduotuvė su kavine (b. l. 50–53). Minėtas pastatas pastatytas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta Lietuvos ir Airijos UAB (duomenys neskelbtini) degalinė, vykdanti degalų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninę prekybą pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 14 d. išduotą licenciją Nr. 8 verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (b. l. 49, 54). Nustatė, kad Įmonė, prekiaudama alkoholiniais gėrimais degalinėje, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, darbuotoja Ž. M. 2018 m. kovo 15 d. 21.59 val. Įmonės viešojo maitinimo vietoje, veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, pirkėjui A. B. už 8,80 Eur pardavė keturis litrus alkoholinio alaus „Švogerių“, alų perpylė į aštuonis 0,5 l talpos plastikinius bokalus, kuriuos uždengė dangteliais. A. B. kartu su E. Š. alkoholinius gėrimus išsinešė iš Įmonės viešojo maitinimo vietos. Taip buvo pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas.

Departamentas 2018 m. balandžio 18 d. pranešimu siūlė pateikti paaiškinimus bei pranešė apie bylos nagrinėjimą (b. l. 30–31).

Departamento Teisės ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Nutarimu už AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus pareiškėjui skyrė 579 Eur baudą (b. l. 83–89).

Pareiškėjas nesutinka su Nutarimu ir prašo jį panaikinti.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi skundžiamo nutarimo surašymo dieną dar nebuvo įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1047-525/2018, kuria teismas pripažino, kad Įmonė prekiavo alkoholiniais gėrimais degalinėje ir nesutiko su atsakovo nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo vertinimu.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte panaikinta nuostata, kad alkoholiniais gėrimais galima prekiauti stacionarių degalinių nespecializuotose skyriuose. Taigi, nuo 2016 m. sausio 1 d. prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse draudžiama. Minėta nuostata aiškiai detalizuoja vietas, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taigi, sąrašas yra baigtinis.

Akcentuotina, kad, remiantis 2018 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurie yra nenuginčyti, t. y. preziumuojama, kad yra teisingi, nustatė, kad įmonės maitinimo patalpos registruotos kaip degalinė-parduotuvė su kavine. Minėtas pastatas pastatytas žemės sklype, kuriame įrengta degalinė (duomenys neskelbtini) vykdanti degalų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninę prekybą.

Pagal Degalinių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37, 5 punktą, degalinė – statiniai ir (ar) Įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, suskystintoms naftos dujoms, suslėgtoms gamtinėms dujoms priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus. Pagal Prekybos naftos produktais taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-41, 2 punktą, degalinė – specialiai įrengta teritorija kartu su įrenginių ir statinių kompleksu, skirtu degalams priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas.

Taigi, atsakovas pagrįstai, įvertinęs Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-19, konstatavo, kad degalinė yra teritorija su visais joje esančiais Įrenginiais ir (ar) statiniais, kurioje yra išduotas leidimas verstis prekybos naftos produktais veikla. Atsakovo išvada, kad Įmonė vykdo alkoholinių gėrimų prekybą degalinėje, o tai draudžiama pagal AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuo 2016 m. sausio 1 d., yra pagrįsta.

Skundo argumentai, kad pažeidimo nustatymo metu dar nebuvo įsigaliojusi minėta LVAT nutartis (b. l. 75–78) nekeičia ginčo esmės. Tai tik atitinka ginčijamame Nutarime išdėstytą poziciją. Visgi, esminė aplinkybė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjas turėjo laikytis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo ir degalinėje neprekiauti alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas iš esmės ir neginčijo fakto, kad prekiavo alkoholiniais gėrimais. Taigi, AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas yra įrodytas.

Pareiškėja taip pat teigia, kad netinkama ištirtas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, t. y. Departamentas liudytojais turėjo apklausti alkoholį įsigijusius asmenis.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Įstaiga turėjo užtikrinti, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje.

Teismas pažymi, kad nurodytos nuostatos pažeidimo konstatavimui nėra numatyta papildomų sąlygų, siejamų su alkoholio pardavimo būdu ar forma, pats pažeidimas siejamas tik su pardavimo vieta ir alkoholio pardavimo laiku.

Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad Įmonės darbuotoja 2018 m. kovo 15 d. 21.59 val. pirkėjui A. B. už 8,80 Eur pardavė keturis litrus alkoholinio alaus „Švogerių“, alų perpylė į aštuonis 0,5 l talpos plastikinius bokalus, kuriuos uždengė dangteliais. A. B. kartu su E. Š. alkoholinius gėrimus išsinešė iš Įmonės viešojo maitinimo vietos (b. l. 45). Byloje yra tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjų rašytiniai paaiškinimais (b. l. 37, 40, 43). Pati pardavėja pripažino padariusi pažeidimo faktą. Taigi, ji neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos ir žodžiu neįspėjo, kad pirkėjas privalo vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, pastaruosius supilstė į plastikines stiklines ir uždengė dangteliais, kurie sudarė patogesnes sąlygas alkoholinius gėrimus išsinešti, pardavė didelį kiekį, t. y. 4 litrus alaus, iš viso aštuonias 0,5 l talpos vienkartines stiklines šių gėrimų, nors pirkėjas informavo, kad neketina vartoti vietoje, vis tiek šiuos alkoholinius gėrimus pardavė. Teismo vertinimu, įrodymai patvirtina padaryto pažeidimo sudėtį.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad byla turėjo būti sustabdyta iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Minėta, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo atsakomybės už AKĮ pažeidimus klausimas, o minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-58-958/2018 buvo nagrinėjama Įmonės darbuotojos padarytas administracinis nusižengimas.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos prašymas pagrįstai netenkintas, nes teismo sprendimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje fizinio asmens atžvilgiu, prejudicinės reikšmės sprendžiant Įmonės (t. y. juridinio asmens) atsakomybės klausimą neturi. Akcentuotina, kad stabdymas yra teisiškai reikšmingas tik prejudicialumo faktui nustatyti. Tokią poziciją patvirtina ir LVAT praktika (žr., pvz. 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-845/2013).

Taigi, atsakovas nepažeidė pareiškėjos teisių ir tinkamai atliko AKĮ pažeidimo tyrimą.

Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina pažeidimo padarymo faktą, jog pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų vienos iš Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąlygų įgyvendinimą, t. y. neužtikrino, kad parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai nebus išsinešami iš viešojo maitinimo vietos.

Dėl paskirtos baudos dydžio

Pareiškėja alternatyviai prašo sumažinti Nutarimu paskirtą baudą.

Atsakovas už pakartotinai per dvejus metus padarytą AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą skyrė pareiškėjai minimalią baudą, t. y. 579 Eur ir už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, taip pat minimalią sankcijoje numatytą baudą – 144 Eur. Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skyrė galutinę baudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų, t. y. 579 Eur. Įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Įmonė tyrimui netrukdė (AKĮ 34 straipsnio 8 dalis), sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra teisingas. Pažymėtina, kad pareiškėja padarė ne vieną, o net du AKĮ pažeidimus. Teismas nenustatė, dėl kokių aplinkybių pareiškėjai turi būti mažintina ir taip minimali bauda.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir mastą, jo padarymo aplinkybes, todėl yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo MB „Klovynė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.