- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- ATP-473-350/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Laima Dumskienė Administracinė byla Nr. ATP-473-350/2013 Proceso Nr. 4-5-3-00503-2013-6
2013 m. lapkričio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. M. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimu Ž. M. buvo nubausta pagal ATPK 164 str. 3 d. 70 Lt bauda už tai, kad nuo 2013-03-01 iki 2013-05-28, kol buvo atliktas patikrinimas, būdama mažosios bendrijos „K“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Utenos r.) direktore, kavinėje, kuri yra Lietuvos ir Airijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) priklausančios degalinės – parduotuvės su kavine patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Utenos raj., vykdė alkoholinių gėrimų prekybą po 22 val., tuo pažeisdama 1995-04-18 LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. M. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nurodo, kad jai inkriminuoto pažeidimo nepadarė, viešojo maitinimo funkciją vykdė ne degalinės, o kavinės patalpose, kurias MB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė laikinai valdyti ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kavinė su virtuve atitinka viešojo maitinimo vietos apibrėžimą, įrengta numatyta tvarka ir tai yra ne degalinės patalpa. Aplinkybę, kad kavinė yra viešojo maitinimo vieta, patvirtina ir Utenos rajono savivaldybės administracijos išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje nurodyta prekybos alkoholiniais gėrimais vieta – baras, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Utenos r., įmonės veiklos rūšis – viešasis maitinimas, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – prekiauti vietoje. Prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje vykdoma nepažeidžiant licencijos sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas kavinę klaidingai sutapatina su degaline, kurios parduotuvėje prekyba alkoholiu vykdoma pagal atskirą licenciją ir nevykdant viešojo maitinimo funkcijos.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į Ž. M. apeliacinį skundą prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad iš Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. nuostatų akivaizdu, kad stacionariose degalinėse alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti šių degalinių nespecializuotuose skyriuose tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą. Degalinėms, kaip ir kitoms parduotuvėms, taikomas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas. Nesutinka su apeliantės skunde nurodytu teiginiu, kad kavinė ir degalinės parduotuvės yra atskiros patalpos, kurios funkcionuoja atskirai, nes šios patalpos sujungtos vienu koridoriumi, kuriame įrengtas bendras tualetas. Apibendrinant Institucija nurodo, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
ATPK 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 164 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurio pažeidimu buvo kaltinama Ž. M., nustato, kad alkoholiniais gėrimais LR prekiauti leidžiama stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ž. M. prekiavo alkoholiniais gėrimais kavinėje, įrengtoje stacionarios degalinės patalpose po 22 val., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 d. 1 p.. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad kavinė ir degalinė yra viename stacionariame pastate, turi vieną adresą, nekilnojamo turto registre statinys įvardintas kaip degalinė – parduotuvė su kavine, statinio dalis, kurioje įrengta kavinė, kaip kavinės patalpa neregistruota. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išnuomojusi degalinėje esančias kavinės patalpas MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė Ž. M.. Paaiškino, kad degalinės pastate yra dvi atskiros patalpos : viena – degalinė ir parduotuvė, kita – kavinė. Kavinė turi du įėjimus – atskirą, iš gatvės, taip pat į ją galima patekti per koridorių, kuriame yra durys į kavinę ir į degalinės parduotuvę.
Apklausta pirmosios instancijos teisme Ž. M. teigė, kad ji alkoholiniais gėrimais prekiavo kavinėje, kuri įrengta degalinės pastato patalpose, tačiau kavinės patalpa yra atskira patalpa ir izoliuota nuo degalinės patalpų, ji teikia viešojo maitinimo paslaugas ir turi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 2 val.
Byloje esanti kavinės ir virtuvės nuomos sutartis patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo ne degalinę, o visiškai atskiras patalpas – kavinę su virtuve ( b.l. 28-30), be to, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų matyti, kad šios bendrijos veiklos objektas – gamyba, viešojo maitinimo ir gėrimų teikimo veikla, kavinių ir barų veikla (b.l. 31), bendrija turi galiojančią licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais - prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8 iki 2 val. (b.l. 25). Iš byloje esančios degalinės pastato plano matyti, kad kavinė yra atskiroje patalpoje nei degalinės parduotuvė (b.l. 107) .
Visi šie paminėti duomenys patvirtina, kad Ž. M. alkoholiniais gėrimais prekiavo ne degalinės, o joje atskirai įrengtos kavinės su virtuve patalpose, kurias jai laikinai valdyti ir naudotis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka viešojo maitinimo vietos apibrėžimą, kavinė yra įrengta laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo mitinimo reikalavimų. Minimos kavinės patalpos yra visiškai atskirtos nuo degalinės parduotuvės, į kavinę patekti galima tiek tiesiai iš lauko, tiek iš bendro su degaline koridoriaus, ir kavinė bei degalinė funkcionuoja visiškai nepriklausomai viena nuo kitos, be to, kavinę ir degalinę valdo dvi visiškai skirtingos įmonės. Todėl vien tai, kad pastate, kuriame veikia kavinė, yra įrengta ir degalinė, nereiškia, kad minima kavinė yra degalinės dalis ir kad šioje kavinėje turi būti taikomi prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai, taikomi degalinėms.
Be to, MB „(duomenys neskelbtini)“ turi Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-2-28 išduotą neterminuotą licenciją su 2013-04-29 papildymu aptariamojoje kavinėje parduoti vartojimui vietoje alkoholinius gėrimus nuo 8 val. iki 2 val., o LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 punkte nurodyta, kad prekiauti alkoholiu draudžiama „nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje“, o to paties įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad „mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarką nustato <...> savivaldybės taryba“. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad licencija išduota nepagrįstai, t.y. kad administracinio teisės pažeidimo protokolo šioje byloje surašymo metu įstatymo nustatyta tvarka būtų buvusi pripažinta negaliojančia, apylinkės teismo išvada, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ išduota licencija prieštarauja įstatymui yra absoliučiai neteisėta, šiuo atveju akivaizdžiai išeinanti už administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio teismo kompetencijos ribų. Be to, ir licencijos turėtojui joks įstatymas nenumato pareigos tikrinti įsigytos licencijos teisėtumo.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Ž. M. prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė nepažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 d. 1 p. nuostatų, tokiu būdu jos veiksmuose nėra ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties, Utenos rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
NUTARIA:
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.