- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-31-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje e2-1751-921/2020 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo/bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės E. P. priešieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą, nustatant, kad nepilnametės dukros U. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos tėvu (ieškovu); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3.1 – 3.15 punktus, nustatant, kad atsakovė su dukra bendrauja ieškovo siūloma tvarka; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą, nustatant, kad atsakovė įsipareigoja nepilnametės dukros išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sumą atsakovė perveda į ieškovo nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. U. P. mokamas periodines išmokas administruoja jos tėvas (atsakovas) uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą : jei teismas atmes ieškovo reikalavimus, nustatyti pakeistą jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukters U. P. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
3. Nurodė, kad dukros motina (atsakovė) šiuo metu turi psichologinių problemų – nesugebėdama kontroliuoti savo pykčio sukuria nepilnametės dukros atžvilgiu nesaugią aplinką (vartoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą). Tam, kad būtų galima visiškai pasirūpinti nepilnamete dukterimi ir kad nebūtų kenkiama jos interesams, būtina nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, kuris užtikrintų palankią ir saugią aplinką nepilnamečio vaiko tolimesniam socialiniam vystymuisi. Nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu, vaiko interesai būtų pažeisti. Šiuo metu atsakovės veiksmai ir elgesys galėtų kenkti ir būti priešingi jos nepilnametės dukters interesams.
4. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktu nustatytą išlaikymo dydį, jį padidinant iki 300 Eur kas mėnesį, mokamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė.
6. Nurodė, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą, nustatant, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakovu. Teismas nustatė, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti ir jie šalia kitų nepilnamečio vaiko gyvenime šiuo metu vykstančių pokyčių – pradėjimo lankyti mokyklą, naujų vaiką supančių žmonių (mokytojų, vadovų, klasės draugų ir kt.), papildomos veiklos (būrelių) – sukelia nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, kenkia vaiko psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai tarp šalių vykstantis teisminis procesas neturėtų daryti įtakos, t. y. pažeidžiami prioritetiškai svarbūs nepilnamečio vaiko interesai. Teismas iš esmės nenustatė, kad kuri iš šalių būtų praradusi tėvo (motinos) ryšį su vaiku. Abu tėvai reiškia norą, kad vaikas gyventų su kiekvienu iš jų. Iš esmės abiejų tėvų gyvenamosiose vietose vaikui gyventi sudarytos tinkamos sąlygos, pati nepilnametė U. nurodė, kad jai yra gerai gyventi ir leisti laiką tiek su mama, tiek su tėčiu, nenurodė, kad norėtų keisti dabartinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovo pateikti Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2017 m. pradžios duomenys apie atsakovę yra pakankamai seni ir neįrodo atsakovės netinkamo elgesio nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Šiuo metu nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę vaiko interesams. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomonės taip pat matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje civilinėje byloje neatitiktų vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nustatyti laikiną U. P. gyvenamąją vietą su ieškovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. tai, kad šalių nepilnametei dukrai yra nesaugu būti su atsakove patvirtina ne tik teismo išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir kiti reikšmingi įrodymai: 2019 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su vaizdo medžiaga, 2019 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su vaizdo medžiaga, pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, psichologės A. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažyma, apie kuriuos pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, todėl tikėtina, jų net nevertino. Psichologės A. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. parengtoje pažymoje apie U. P. emocinę būseną nurodyta, jog: U. yra pripratusi prie esamos situacijos namuose, ji rado būdų ištverti mamos pykčio priepuolius, tačiau tai nėra tinkama aplinka ir patirtis augančiam vaikui; iš vaiko papasakotų situacijų galima daryti prielaidą apie galimai patiriamą vaiko psichologinį ir fizinį smurtą augant su mama (pykčio metu mama nesugeba savęs kontroliuoti); kuo skubiau išsiaiškinti (klausiant tetos L. ir močiutės, analizuojant kitus įrodymus) situaciją ir padaryti sprendimus, kad vaikas galėtų gyventi saugioje aplinkoje; suteikti galimybę mamai gauti psichologinės pagalbos, kad spręstų asmeninius sunkumus, taip pat įgytų žinių apie pozityvų vaiko auklėjimą.
7.2. Nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2019 m. liepos 21 d. šalių dukra kartu su atsakove buvo išvykusios svečiuotis pas pastarosios motiną. 2019 m. liepos 20 d. nakties metu, ieškovei miegant lovoje kartu su dukra, ši pabudo ir pažadinusi motiną paprašė ją palydėti į tualetą, tuomet ieškovė rankomis sugriebė dukros plaukus ir pradėjo juos tampyti, dukra pradėjo verkti ir šauktis pagalbos. Išgirdusi triukšmą atskubėjo ieškovės sesuo, kuri dukrą nuo motinos apgynė. 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 7 val. 30 min. atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių sugriebė dukters rankas bei suspaudusi purtė, taip pat sugriebė rankomis dukters veidą akių srityje, dėl ko U. pajautė fizinį skausmą bei išgąstį. Minėto įvykio metu ieškovas buvo atvykęs prie namo ir savo automobilyje laukė, kol ateis dukra, kadangi turėjo ją pasiimti atostogoms. Atėjusi dukra pasakė, kad mama ją mušė, dukra verkė, buvo labai išsigandusi, sutrikusi bei įbauginta. Šį atsakovės agresijos epizodą patvirtina du vaizdo įrašai, kurie yra pateikti į bylą bei antstolio M. P. 2019 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-19-89. Atlikdama minėtus veiksmus atsakovė galėjo būti apsvaigusi nuo alkoholio, kadangi jau keletą pastarųjų metų piktnaudžiauja alkoholiu, kas ir tapo priežastimi šalių bendro santuokinio gyvenimo nutraukimo. Atsakovė taip pat turi psichologinių problemų dėl anoreksijos ligos, šią aplinkybę patvirtina Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2017 m. vasario 22 d. pažyma, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog pažyma yra pakankamai sena, iš kitos bylos. Šie teismo argumentai neturi įtakos įrodymo patikimumui, nes pažyma pripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu, dėl ko teismas privalėjo ja vadovautis ir vertinti visų įrodymų kontekste. Be to, ieškovę charakterizuojančias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugsėjo 13 d. teismui pateiktas garso įrašas, darytas šalių santuokos nutraukimo byloje 2017 m. sausio 23 d., kuriame pati ieškovė patvirtina savo psichologines problemas, alkoholizmą ir gydymąsi, tačiau ir šis įrodymas teismo nebuvo įvertintas.
7.3. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. P. atžvilgiu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Minėto pareiškimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36107-19, tačiau teismas šio fakto nevertino, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą. Teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas užtikrinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo tinkamą įgyvendinimą, turėjo procesinę pareigą tenkinti atsakovo atstovės 2019 m. rugsėjo 18 d. pateiktą prašymą išreikalauti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus informaciją, kokie procesiniai veiksmai yra atlikti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36107-19.
7.4. 2019 m. rugpjūčio 9 d. dukrai būnant ieškovo namuose dukra mobiliuoju telefonu kalbėjosi su atsakove. Ieškovas užfiksavo minėtą pokalbį vaizdo (su garsu) įraše mobiliuoju telefonu, kadangi pokalbis, jo nuomone, buvo šiurkštus, atsakovė dukters atžvilgiu buvo nusiteikusi neigiamai, pakankamai agresyviai, kalbėjo užgauliai bei įžeidžiančiai, pakeltu balso tonu, dėl ko viso telefoninio pokalbio metu dukra jaudinosi (tai parodė dukters kūno kalba), buvo juntama nervinė įtampa, dirglumas, išgyvenimas, nenoras tęsti pokalbio su motina. Šio vaizdo įrašo pagrindu antstolis M. P. parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, apie kurį ginčijamoje teismo nutartyje nėra pasisakyta.
7.5. Teismas nepasisakė dėl itin svarbios faktinės aplinkybės – šalių nepilnametei dukrai nuo 2019 m. gegužės 23 d. yra nustatytas pirmas grėsmės lygis, kadangi ieškovė nesugeba tinkamai rūpintis šalių nepilnametės dukters sveikatos priežiūra ir laiku nesikreipia į medikus. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 4 d. išvadoje nurodyta, jog atsakovės šeima yra žinoma dėl nesmurtinių vaiko teisių interesų pažeidimų, nepilnametei U. P. nustatytas pirmasis grėsmės lygis. 2019 m. rugsėjo 10 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog atsakovės atžvilgiu yra fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Šiame akte cituojama atsakovės pozicija: „mama teigia, kad dėl netinkamo dukros elgesio, tvarkoma atvejo vadyba“. Akivaizdu, jog atsakovė net nesuvokia, dėl ko jos šeimai nustatytas pirmas grėsmės lygis ir neprisiima jokios atsakomybės, t.y. net neketina keisti savo auklėjimo būdo ir neketina dėti jokių pastangų, susijusių su tinkama dukters sveikatos priežiūra.
7.6. Atsakovės netinkamą požiūrį į susidariusią situaciją patvirtina antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuota, kad atsakovė tyčia sukelia nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, įtraukia dukrą į tarp šalių vykstantį teisminį procesą, reikalaudama pasakyti, su kuo ji norinti gyventi bei grasina, kad iš tiesų šalių dukra gyvens ne su ieškovu, o su jo dabartine sutuoktine R.. Toks atsakovės elgesys kenkia dukters psichologinei būsenai.
7.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/200 yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šiomis nuostatomis privaloma vadovautis ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta, pakeitimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. dukra nuo jos gimimo gyvena su atsakove, o po santuokos nutraukimo daugiau nei dvejus metus gyvena tik su atsakove, vaiko gyvenamoji vieta yra saugi, tvarkinga, todėl nėra pagrindo pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, be to, yra būtina užtikrinti vaiko interesų stabilumą. Nesant jokių institucijų priimtų sprendimų dėl neva atsakovės smurtavimo prieš dukrą, tik ieškovo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė neteisingai ar netinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukra, kadangi nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš vaiką atsakovė nenaudojo. Mergaitė emociškai prisirišusi prie atsakovės, kuri visuomet tinkamai rūpinosi ir rūpinasi savo dukra. Po šalių santuokos nutraukimo, dukra mažai matydavosi su ieškovu, kadangi jis išvyko dirbti į užsienį, todėl tarp jų nėra stipraus emocinio ryšio.
8.2. Tai, kad atsakovė tinkamai rūpinasi savo dukra patvirtina Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5589-921/2019 pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo. Jei motina būtų netinkamai elgusi su nepilnamečiu vaiku, vaikui nebūtų buvusios sudarytos saugios sąlygos, ieškovas būtų reiškęs ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o ne dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovo reikalavimas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą atsirado tik po to, kai atsakovė teismui pareiškė priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovas tokiais savo veiksmais daro psichologinį spaudimą, kad ji atsisakytų pareikšto priešieškinio dėl išlaikymo padidinimo.
8.3. Byla dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės buvo nagrinėjama pagal atsakovės ieškinį. Sutuoktiniams sutarus santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu, ieškovas sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Todėl nelogiška, jog atsakovei (kaip teigia ieškovas) turint psichologinių problemų ar polinkį į alkoholį, kitas priklausomybes, atsakovas būtų sutikęs vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Priešingai, ieškovas žinodamas, kad vaikas augs saugioje aplinkoje, kad atsakovė dukrą myli ir tinkamai ją rūpinsis, sutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis, t. y. sutiko, jog nepilnametė dukra gyvens su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su juo nustatant laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio M. P. 2019 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių protokolą; 2019 m. spalio 17 d. prašymu – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. spalio 1 d. nutarimą neleisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip įstatyminiam atstovui ir paskirti kitą atstovą nepilnamečiui liudytojui; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarimą atmesti prašymą; 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu Klaipėdos apygardos teismo nutartį; Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
11. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
14. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, šalių nepilnametei dukrai gyvenant su atsakove, pastaroji netinkamai rūpinasi dukters sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, šalys susitarė, jog nepilnametės dukters U. P. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina (2.2 punktas). Ieškovas E. P. Kauno apylinkės teismui 2019 m. sausio 23 d. pateikė ieškinį atsakovei E. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-5589-921/2019. Ieškovė E. P. Kauno apylinkės teismui 2019 m. gegužės 20 d. pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-15561-285/2019. Šioje byloje atsakovas E. P. pateikė priešieškinį ieškovei E. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. spalio 2 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-5589-921/2019 ir e2-15561-285/2019 buvo sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. e2-5589-921/2019 (2020 m. bylos Nr. e2S-31-324/2020). Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patikslintos šalių procesinės padėtys po bylų sujungimo, ieškovu laikant E. P., atsakove – E. P.; ieškovo E. P. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo laikant ieškiniu; o atsakovės E. P. ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo po bylų sujungimo laikant priešieškiniu.
17. Apeliantas atskirojo skundo argumentus apie tai, neva atsakovė netinkamai rūpinasi šalių dukra ir naudojo prieš mažametę fizinį ir psichologinį smurtą, įrodinėja Kauno apygardos teismo prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus atliekamu ikiteisminiu tyrimu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl smurto panaudojimo prieš mažametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas, paprašęs pateikti informaciją apie ikiteisminio tyrimo eigą, nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyrius 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 01-1-36107-19 nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl pagal ieškovo pareiškimą tirtų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui), t. y. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 20 d. 22.00 val. iki 2019 m. liepos 21 d. 6.00 val. E. P. savo mažametei dukrai U. P. tampė už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl to, kad ji 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 7.30 val. namuose, panaudodama savo mažametės dukters U. P. atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, šaukė ir tyčia sugriebė veidą akių srityje, spaudė akis bei sugriebusi nukentėjusiosios rankas suspaudusi purtė, taip sukeldama nukentėjusiajai U. P. fizinį skausmą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog įtariamoji E. P. veikė vieninteliu tikslu – siekė sudrausminti savo mažametę dukrą, pakeldama prieš ją balsą, kad dukra netriukšmautų, naktį miegotų, valgytų virtuvėje ir namuose nevažinėtų su riedučiais, o toks jos siekimas neperžengė ribų, būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. E. P. atlikti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, jie truko neilgai, nebuvo padaryta žala, nebuvo nustatyta aplinkybių, rodančių atliktų veiksmų pavojingumo ir kilusio skausmo tikrumo.
18. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino psichologės A. B. 2019 m. rugpjūčio 13 d. parengtos pažymos apie U. P. emocinę būseną. Pažymėtina, kad ši pažyma buvo išduota po vienkartinio mergaitės apsilankymo pas psichologę, kurį organizavo jos tėtis (ieškovas), be to, pažymoje psichologė nurodė savo padarytą prielaidą apie galimai patiriamą vaiko psichologinį ir fizinį smurtą augant su mama, psichologė siūlė kuo skubiau išsiaiškinti (klausiant tetos L. ir močiutės, analizuojant kitus įrodymus) situaciją ir padaryti sprendimus, kad vaikas galėtų gyventi saugioje aplinkoje; suteikti galimybę mamai gauti psichologinę pagalbą, kad spręstų asmeninius sunkumus, taip pat įgytų žinių apie pozityvų vaiko auklėjimą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36107-19 nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK atlikdamas ikiteisminį tyrimą apklausė minėtą psichologę. 2019 m. liepos 12 d. A. B. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad „2019 m. rugsėjo 7 d. vėl turėjo susitikimą su U..<...> Šį kartą bendraujant su mergaite gali pasakyti, kad situacija yra pasikeitusi gerą. Ji ją iš karto pasikvietė vieną, be tėčio ir noriai su ja bendravo. U. šį kartą jautėsi daug patogiau. Ir į klausimus apie mamą jau atsakinėjo kur kas laisviau. Pasakojo apie atostogas ir apie bendravimą su mama, išryškino tokį dalyką, kad mama jau daug rečiau pyksta ir matėsi, kad ji nemeluoja, šiltai ir prastai atsiliepė apie santykius su mama“. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad Žaliakalnio PK atliktame ikiteisminiame tyrime buvo apklausta J. Š., kuri dirba psichologe (duomenys neskelbtini) darželyje (duomenys neskelbtini), kurio darželio ugdytinė buvo šalių dukra. Pas šią psichologę mergaitė pradėjo lankytis nuo 2017 m. sausio mėn., iš pradžių lankėsi kas savaitę, vėliau rečiau pagal poreikį. Psichologė parodė, kad „bendraujant su mergaite konsultacijų metu neišryškėjo, kad prieš mergaitę būtų naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas. Ji to neišsakė. Ir atlikti testai to neparodė. Paskutiniais metais, prieš pabaigiant darželį ir pereinant į mokyklą, pastebėjo jos didesnį nerimą, bet mano, kad tai natūralu, nes vaiko laukė pokyčiai ir ji taip į juos reagavo. Konsultacijos metu jai gal labiau išryškėjo jos tėvų tarsi rungtynės vaiko atžvilgiu, kas geriau ja pasirūpins. Nepastebėjo dalykų, kurie keltų didžiausią nerimą, tai yra dėl vaiko saugumo ir gerovės.“
19. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl svarbios aplinkybės, t. y. kad šalių nepilnametei dukrai nuo 2019 m. gegužės 23 d. yra nustatytas pirmas grėsmės lygis. Kaip minėta nutarties 15 punkte, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pirmas grėsmės vaikui lygis yra nustatomas, kai nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2019 m. rugsėjo 13 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad sprendžiant dėl mažametės U. P. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tikslinga įvertinti, jog mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, mergaitės gyvenime šiuo metu vyksta pasikeitimai ir adaptacija prie naujo dienos režimo bei mokyklos. Iš turimų duomenų matyti, jog po šalių skyrybų mergaitė gyvena su mama, lanko ugdymo įstaigą gyvenamojoje vietoje ir byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas yra neatidėliotinai būtinas, todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gali turėti neigiamų pasekmių vaiko psichosocialinei raidai. Be kita ko, mergaitė nėra išreiškusi konkretaus noro dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje civilinėje byloje gali neatitikti vaiko interesų.
20. Atmestini kaip neįrodyti apelianto teiginiai dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu. Pirma, jokie byloje esantys įrodymai (išskyrus ieškovo teiginius) nepatvirtina, kad atsakovė ir nutraukus santuoką su ieškovu piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais. Net ir ieškovui teikiant paaiškinimus 2019 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad „nenoriu tų žmonių atskleisti, kurie yra man pasakę“ (teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 24 sek. iki 12 min. 07 sek.). Antra, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai – šalių sutarta dukters gyvenamąja vieta. Logiška manyti, kad, jei atsakovė būtų piktnaudžiavusi alkoholiu ir dėl to dukrai būtų nesaugu gyventi su motina, ieškovas būtų nesutikęs vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Trečia, vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad jie taip pat neturi duomenų apie atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu, nors skyriaus darbuotojai dažnai lankosi šeimoje neįspėję apie apsilankymą, nei karto atsakovė nebuvo rasta išgėrusi (teismo posėdžio garso įrašas nuo 25 min. 17 sek. iki 25 min. 37 sek.). Kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad mergaitei nesaugu gyventi pas atsakovę ir dėl to, jog ji serga anoreksija. Šie ieškovo teiginiai laikytini tik deklaratyviais – į bylą ieškovas pateikė iki santuokos nutraukimo išduotą Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2017 m. vasario 22 d. pažymą, o pati atsakovė neigė šiuo metu serganti šia liga. Be to, 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36107-19 užfiksuota Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-1382/2019, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog E. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykiu metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje.
21. Nei vienas iš į bylą ieškovo pateiktų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų taip pat nepatvirtina, kad atsakovė mažametės dukters atžvilgiu naudoja fizinį ar psichologinį smurtą ir kad dėl šių priežasčių būtina pakeisti mergaitės gyvenamąją vietą su ieškovu.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog esama aplinka šalių dukrai tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, atsižvelgė į šiais klausimais aktualią suformuotą teismų praktiką, todėl pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant šalių dukters gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo byloje priėmimo su tėvu. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.