- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3196-996/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34824-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Karpavičiūtė
- Pareiškėjas
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, S. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
R. B. (toliau – pareiškėja, skolininkė) kreipėsi su skundu dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės (toliau – antstolė) veiksmų, kuriuo yra prašoma pateikti motyvuotą rašytinį paaiškinimą dėl lėšų nurašymo ir turto arešto, grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas 1 022,16 Eur, panaikinti nepagrįstą turto areštą, užtikrinti, kad jai būtų palikta 450 Eur minimaliems poreikiams kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), panaikinti papildomai priskaičiuotas priverstinio išieškojimo sumas ir komisinius mokesčius, laikytis teisės aktų terminų, užtikrinti, kad galiojantis susitarimas mokėti dalimis nebūtų pažeistas ir nebūtų papildomų nurašymų.
Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. lapkričio 13 d. pateikė antstolei prašymą grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas iš jos sąskaitos, panaikinti nepagrįstai uždėtą turto areštą ir pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl šių veiksmų, tačiau atsakymo iš antstolės nesulaukė. Pažymėjo, kad CPK 736 straipsnis numato, kad iš skolininko pajamų privalo būti palikta lėšų minimaliems poreikiams tenkinti, ši suma šiuo metu sudaro 450 Eur, ji negali būti areštuojama ar nurašoma, tačiau šio reikalavimo nebuvo laikomasi, nuo jos sąskaitos buvo nurašyta suma, tai neteisėtas išieškojimas. Nurodė, kad tarp jos ir antstolės kontoros yra galiojantis susitarimas mokėti skolą dalimis, kurio pareiškėja nepažeidė, visi mokėjimai buvo vykdomi laiku. Nepaisant šio susitarimo, antstolė atliko neteisėtus lėšų nurašymus, uždėjo turto areštą, nepaliko minimalių 450 Eur būtiniausiems poreikiams, papildomai priskaičiavo priverstinio išieškojimo sumas ir komisinius mokesčius ir pažeidė galiojantį susitarimą.
Antstolė 2025 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-33-25-68 vykdomojoje byloje Nr. 0033/25/00562 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad 2025 m. lapkričio 13 d. antstolių kontoroje gautas pareiškėjos prašymas dėl kurio 2025 m. lapkričio 17 d. surašytas ir išsiųstas per Antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS) antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės patvarkymas dėl prašymo Nr. S-25-33-33271, kuriuo pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir nepatenkintas. Nurodė, kad CPK 624 straipsnis numato, kad jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdo teismo sprendimo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalyje išvardintas priverstinių vykdymo priemonių sąrašas, o viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra skolininko lėšų, turto ir turtinių teisių areštas. Skolininkei nesumokėjus skolos per raginime nustatytą terminą pagrįstai buvo taikytos CPK 624 straipsnyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės, todėl naikinti areštą skolininkės banko sąskaitoms ar turtui nėra pagrindo. 2025 m. lapkričio 13 d. areštavus skolininkės banko sąskaitas, 2025 m. lapkričio 14 d. nuo skolininkės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 648,19 Eur bei nuo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nurašyta 2,63 Eur. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas numato, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui, tačiau skolininkė per 14 dienų nepateikė antstolei duomenų, kad tai yra lėšos iš kurių išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad skolininkės naujausiai atidarytai banko sąskaitai (duomenys neskelbtini) (tokia nustatyta automatinė tvarka) Piniginių lėšų apribojimo sistema (toliau – PLAS) automatiškai nustatė laisvai disponuojamą 450 Eur sumą. Skolininkė neprašė antstolės šios sumos nustatyti kitai banko sąskaitai (galimai tam nebuvo poreikio). Antstoliai nemato lėšų judėjimo skolininkų banko sąskaitose bei nežino kokios lėšos į kokias banko sąskaitas patenka, todėl skolininkas gindamas savo teises privalo būti aktyvus vykdymo procese ir lėšomis iš kurių išieškoti negalima, rūpintis pats. Šiuo atveju skolininkė turi 6 banko sąskaitas ir apie tai kokios lėšos į šias sąskaitas patenka antstolė nėra informuota. CPK numato, kad vykdymo procese yra vykdymo išlaidos, kurios CPK 609–611 straipsniuose nustatyta tvarka yra išieškomos iš skolininko, todėl antstolė pagrįstai areštavo skolininkės banko sąskaitas tai sumai, kurios reikia skolai bei vykdymo išlaidoms padengti. Vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, o 2025 m. lapkričio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas kaip ir nurodymas nurašyti pinigines lėšas, išsiųstas skolininkei per AIS el. paštu. Pažymėjo, kad su skolininke nėra ir nebuvo pasirašytų jokių skolos mokėjimo grafikų, tiesiog skolininkė savo iniciatyva mokėjo skolą po 50 Eur (atliko 7 įmokas). Vykdymo procese nėra numatyta, kad antstolis su skolininku sudaro/nustato skolos mokėjimo grafiką.
Išieškotoja S. M. teismui atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Šiuo atveju teismas nevertina, ar vykdomasis dokumentas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1090-465/2025) išduotas pagrįstai, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje teismas sprendžia, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2025 m. kovo 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-33-9575, 2025 m. gegužės 6 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-33-14075, 2025 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-33-13980, 2025 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. S-25-33-13978, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus: 2025 m. birželio 19 d. Nr. S-25-33-18707, 2025 m. liepos 10 d. Nr. S-25-33-20866, 2025 m. rugpjūčio 5 d. Nr. S-25-33-2373, 25 m. rugsėjo 17 d. Nr. S-25-33-26850, 2025 m. spalio 29 d. Nr. S-25-33-31246 ir 2025 m. lapkričio 13 d. Nr. S-25-33-32951 ir 2025 m. lapkričio 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-33-33025.
Pažymėtina, vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (virš galių) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Byloje nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/25/00562 vykdo 1 089 Eur sumos (bylinėjimosi išlaidos) išieškojimą iš skolininkės išieškotojai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1090-465/2025 pagrindu. 2025 m. kovo 24 d. antstolei buvo pateiktas 2025 m. kovo 23 d. prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolė 2025 m. kovo 27 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-33-9574, kuriuo paragino skolininkę per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1 089 Eur skolos ir 60,57 Eur vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės kontoroje 2025 m. balandžio 4 d. buvo gautas skolininkės prašymas leisti mokėti skolą dalimis, kas mėnesį mokant po 50 Eur. Antstolė 2025 m. gegužės 5 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-25-33-13978, kuriuo areštavo skolininkei priklausantį turtą 1 156,13 Eur sumai, ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-33-13980, kuriuo apskaičiavo, kad vykdymo išlaidų suma sudaro 252,26 Eur. Antstolė 2025 m. gegužės 6 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-33-14075. Antstolė priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus: 2025 m. birželio 19 d. Nr. S-25-33-18707, išieškota skola – 28,09 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 56,20 Eur, 2025 m. liepos 10 d. Nr. S-25-33-20866, išieškota skola – 42,73 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 0 Eur, 2025 m. rugpjūčio 5 d. Nr. S-25-33-2373, išieškota skola – 42,73 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 0 Eur, 2025 m. rugsėjo 17 d. Nr. S-25-33-26850, išieškota skola – 42,73 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 0 Eur, 2025 m. spalio 29 d. Nr. S-25-33-31246, išieškota skola – 42,73 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 0 Eur, ir 2025 m. lapkričio 13 d. Nr. S-25-33-32951, išieškota skola – 42,73 Eur, išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 0 Eur. Antstolė 2025 m. lapkričio 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-33-33025, kuriuo nurodė nurašyti 1 022,16 Eur nuo visų skolininkės sąskaitų. Skolininkė pateikė antstolei 2025 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl neteisėto arešto panaikinimo ir lėšų grąžinimo, kurio antstolė 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkymu dėl prašymo Nr. S-25-33-33271 netenkino. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad antstolė atlikto neteisėtus lėšų nurašymus, uždėjo turto areštą, nepaliko minimalių 450 Eur būtiniausiems poreikiams, papildomai priskaičiavo priverstinio išieškojimo sumas ir komisinius mokesčius bei pažeidė galiojantį susitarimą. Pareiškėjos skundas buvo atmestas antstolės 2025 m. lapkričio 28 d. patvarkymu.
Teismas pažymi, kad CPK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Pabrėžtina, jog vienas iš pirminių antstolio atliekamų vykdomųjų veiksmų, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, yra antstolio raginimo išsiuntimas skolininkui, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolė 2025 m. kovo 27 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-33-9574, kuriuo paragino skolininkę per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1 089 Eur skolos ir 60,57 Eur vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė raginime skolininkei paaiškino, kad neįvykdžius raginiame nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo veiksmų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės ir pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Raginimas skolininkei buvo išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini) ir el. p. (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Skolininkė 2025 m. balandžio 4 d. pateikė antstolei prašymą dėl išlaidų mokėjimo dalimis, todėl raginimas skolininkei buvo įteiktas tinkamai. Skolininkei nesumokėjus skolos per raginime nustatytą terminą, antstolė pradėjo taikyti priverstinio vykdymo priemones ir 2025 m. gegužės 5 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-25-33-13978, kuriuo areštavo skolininkei priklausantį turtą 1 156,13 Eur sumai. Teismas pažymi, kad turto areštas (ypač iš karto po raginime numatyto termino pabaigos) yra vertinamas kaip teisėta ir būtina priverstinio vykdymo priemonė, kuria užtikrinamas teismo sprendimo realus įvykdymas. Antstolis turi plačią diskreciją pasirinkti efektyviausias priemones, jei skolininkas ignoruoja raginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu raginimas įteiktas tinkamai, antstolis turi teisę areštuoti sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-210-915/2016). Teismas sprendžia, kad antstolė veikė teisėtai, todėl naikinti antstolės uždėtą areštą skolininkės banko sąskaitoms ar turtui nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad antstolė 2025 m. lapkričio 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-33-33025, kuriuo nurodė nurašyti 1 022,16 Eur nuo visų skolininkės sąskaitų, todėl 2025 m. lapkričio 14 d. nuo skolininkės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 648,19 Eur bei nuo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nurašyta 2,63 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas numato, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkė per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos būtų pateikusi antstolei duomenis, kad tai yra lėšos iš kurių ieškoti negalima. Byloje nustatyta, kad skolininkė iš viso turi 6 banko sąskaitas, skolininkė nepateikė antstolei informacijos apie tai, kokios lėšos yra gaunamos į jos sąskaitą, nors tokią teisę jai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas, tačiau skolininkė byloje veikė pasyviai, neteikė antstolei duomenų. PLAS automatiškai nustatė laisvai disponuojamą 450 Eur sumą skolininkės sąskaitoms. Teismas pažymi, kad skolininko pareiga bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti informaciją apie lėšų kilmę yra itin svarbi, o šios pareigos nevykdymas sukelia neigiamas pasekmes pačiam skolininkui. Jei antstolis neturi informacijos apie lėšų kilmę ir pobūdį, jis turi teisę areštuoti visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nes bankas tokios informacijos neteikia savo iniciatyva ir netaiko išieškojimo apribojimų. Antstolis neturi pareigos savo iniciatyva aiškintis kiekvienos į sąskaitą įplaukiančios lėšos kilmės. Būtent skolininkas, siekdamas apginti savo teises ir užtikrinti, kad nebūtų nurašytos neliečiamos lėšos, privalo aktyviai bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz., pažymas iš Sodros, savivaldybės ar darbovietės apie išmokų pobūdį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-116-469/2017). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skolininkei grąžinti antstolės nurašytas lėšas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2025 m. kovo 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-33-9575 apskaičiavo tokias vykdymo išlaidas: 56,20 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 4,37 Eur išlaidos tretiesiems asmenims. Antstolė 2025 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-33-13980 apskaičiavo tokias vykdymo išlaidas: 56,20 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 185,13 Eur atlygis antstoliui ir 10,93 Eur išlaidos tretiesiems asmenims. CPK numato, kad vykdymo procese yra vykdymo išlaidos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra išieškomos iš skolininko. Nagrinėjamu atveju antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimus, kurie buvo atlikti pagal Sprendimų vykdymo instrukciją. Skolininkė, skųsdama išlaidas, turėdama pareigą įrodyti, kurios konkrečiai sumos yra nepagrįstos, tokios savo pareigos neįvykdė. Teismų praktikoje nurodoma, kad skolininkė privalo aktyviai įrodyti, kurios konkrečiai sumos yra nepagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-116-469/2017). Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje buvo paskaičiuotos nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK nustatytos tvarkos bei neviršijant nustatytų dydžių. Antstolė 2025 m. lapkričio 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-33-33025, todėl nuo skolininkės sąskaitos pagrįstai buvo nurašytos vykdymo išlaidos.
Pažymėtina, kad skolininkė skunde prašė užtikrinti, kad galiojantis susitarimas mokėti dalimis nebūtų pažeistas ir nebūtų papildomų nurašymų, tačiau byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų pasirašytas skolos mokėjimo grafikas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad skolininkė su 2025 m. balandžio 4 d. prašymu kreipėsi į antstolę su prašymu mokėti skolą dalimis, tačiau susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas. Susitarimas tarp skolininko ir antstolio vykdymo procese yra teisėta ir dažnai praktikoje pasitaikanti situacija, kurią skatina Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir CPK nuostatos, skatinančios šalis taikytis. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas, todėl skolininkė negali remtis šia aplinkybe ir prašyti laikytis susitarimo, kuris nebuvo sudarytas.
Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad minėti antstolės priimti aktai buvo priimti teisėtai ir pagrįstai, pagrindų juos panaikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjos R. B. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.