Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atstovo advokato Karolio Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuriuo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. skundas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atstovo advokato Karolio Markevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog V. U. Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu pagrįstai nubaustas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos medžiaga įrodo V. U. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus būtų įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybinės grįžtamosios sveikatos apsaugos kontrolės patikrinimo, prasidėjusio 2024 m. liepos 13 d. 10.30 val., pasibaigusio 2024 m. liepos 27 d. 12 val., metu buvo nustatyta, jog V. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaudyklos direktorius, neužtikrino, kad iki 2024 m. birželio 21 d. būtų pašalintas šaudykloje 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo pažeidimas, tokiais savo veiksmais (neveikimu) jis, kaip bendrovės direktorius, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

8. Pažymėtina tai, kad administracinis nusižengimas, už kurio padarymą V. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, yra įtvirtintas Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies VIII skyriuje, nustatančiame administracinius nusižengimus, susijusius su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga. ANK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Šios normos dispozicija, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra blanketinė – jos taikymas yra siejamas su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymu ar pažeidimu.

9. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio (Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aiškiai apibrėžti šio įstatymo netaikymo atvejai – netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais.

10. Triukšmo valdymo įstatyme triukšmas apibrėžtas kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla (Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Triukšmo šaltinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį (Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 26, 25 dalys).

11. Taigi, pirmiau aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad ANK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektas yra žmonių gyvybės ir sveikatos, aplinkos apsauga nuo neigiamo triukšmo poveikio. Nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia Triukšmo valdymo įstatymo bei kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų, vykdant veiklą, nevykdymu ar pažeidimu, kai tai nustatyta šiuose ir juos detalizuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl padarinių, nevykdant ar pažeidžiant triukšmo valdymą reglamentuojančius teisės aktus, atsiradimas nėra būtinasis šio nusižengimo sudėties požymis. Aptariamo nusižengimo subjektas yra fizinis asmuo ar juridinio asmens atstovas triukšmo šaltinio valdytojas, išskyrus Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Nors ANK 48 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padaromas, tačiau, įvertinus Triukšmo valdymo įstatyme ir kituose triukšmo valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, galima teigti, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Todėl dėl kaltės formos ir rūšies turi būti sprendžiama pagal konkrečioje byloje išsamiai ištirtas ir objektyviai nustatytas faktines aplinkybes.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnyje nustatytos triukšmo šaltinių valdytojų pareigos ir teisės. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Tame pačiame įstatyme nustatyta ir tai, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka (Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus, o triukšmo šaltinių valdytojai, laiku (per šiame įstatyme nustatytus terminus) neįvykdę nustatytų reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4, 7 dalys).

13. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 punkte nurodyta, kad ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 3 punkte nurodyta, kad ši higienos norma be kita ko yra privaloma Lietuvos Respublikos piliečiui ir Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, planuojančiam arba vykdančiam ūkinę komercinę veiklą.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatytas triukšmo šaltinis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti šaudykla, kurios veikloje yra naudojami šaunamieji ginklai. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, administracinio nusižengimo byloje pateikti Aplinkos triukšmo tyrimo protokolai, o taip pat Institucijos rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad triukšmo šaltinis buvo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti šaudykla. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje yra būtina iš Institucijos išreikalauti tyrimų kontrolės metu darytus garso įrašus. Pažymėtina, kad Institucija administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo metu rašytiniais paaiškinimais paaiškino, kad ji tokių garso įrašų nesaugo, todėl akivaizdu, jog nesant įrašų jų išreikalauti apeliacinės teismas negali, kaip to negalėjo padaryti ir apylinkės teismas. Tačiau vien tai, jog šie įrašai nėra išsaugoti nesudaro pagrindo nesivadovauti aplinktos triukšmo lygio protokolais, kadangi duomenų, kad juos surašę asmenys būtų kaip nors suinteresuoti teismui nepateikta.

15. Apeliacinio įsitikinu, ta aplinkybė, jog nebuvo užtikrintas objekto (šiuo atveju – šaudyklos) atstovo dalyvavimas nustatant triukšmo lygį, pažeidžia Reglamento 52 punktą ir, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti vertinamas kaip pagrindas panaikinti Institucijos atliktų tyrimų protokolus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

16. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų faktinių aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-2467-525/2021 atveju patikrinimas buvo vykdomas juridinio asmens vykdomos veiklos teritorijoje – naktinio klubo ir restorano patalpose, kai tuo tarpu nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos atveju patikrinimai buvo atliekami fizinių asmenų gyvenamose vietose.

17. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš tiesų Reglamento 52 punktas numato įpareigojimą Institucijai užtikrinti objekto atstovo, šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, dalyvavimą, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad patikrinimus atliekant pareiškėjų gyvenamose vietose, turi būti vadovaujamasi Reglamento 41², o ne 52, punktu, kadangi tik tokiu būdu galima užtikrinti apie galimą administracinį nusižengimą pranešusio asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kadangi administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėm patrauktam asmeniui ir jo atstovui buvo suteikta teisė susipažinti su tyrimo metu naudotomis priemonėmis, o taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta kokiu būdu buvo nustatytas triukšmo šaltinis ir šio triukšmo dydis, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas triukšmo šaltinis. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo argumentai.

18. Taigi byloje nėra ginčo, kad šio triukšmo šaltinio valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklauso šioje nutartyje aprašyta šaudykla, o jos direktorius yra V. U.. Būtent V. U., kaip juridinio asmens atstovas, pirmiau aptartais triukšmo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais imperatyviai įpareigotas laikytis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimų.

19. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimu ir jo teisėtumą bei pagrįstumą patikrinusio apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad Institucijos specialistams pagal gautus pareiškėjų nusiskundimus ir 2024 metų gegužės 4 – 14 dienomis atlikus Operatyviąją kontrolę (2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktas) buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma šaudyklos veikla pažeidė maksimalius leistinus garso slėgio lygius. 2024 m. gegužės 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-131/2024, nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje Nr. 1 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 62 dBA (neatitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo – viršijo 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį); kito pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje Nr. 2 – siekė 69 dBA (neatitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo – viršijo 60 dBA didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį). T. y. viso tyrimo metu iš šaudyklos sklindantis garsinis triukšmas (ginklų šaudymas) viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkte numatytą didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį. 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktu triukšmo šaltinio valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. U. įpareigotas iki 2024 m. birželio 21 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad vykdomos veiklos metu maksimalus garso slėgio lygis gyvenamosiose aplinkose neviršytų leistinų Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ribinių dydžių, o taip pat įpareigotas laikytis Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatų.

20. Byloje nustatyta ir tai, jog Institucijos specialistams 2024 m. liepos 13 d. – 2024 m. liepos 27 d. atlikus grįžtamąją kontrolę (2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktas) buvo nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje Nr. 1 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 65 dBA, o gyvenamojoje aplinkoje Nr. 2 veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionariems triukšmo šaltiniams (vykstant šaudymams) ir aplinkos keliamam triukšmui, maksimalus garso slėgio lygis siekė 70 dBA. T. y. pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad per nustatytą terminą V. U. nesumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos triukšmo lygių, tačiau atvirkščiai, šie triukšmo lygiai tik padidėjo.

21. Vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo metu keliamo triukšmo lygį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošto Planuojamos ūkinės veiklos metu sudaromo triukšmo sklaidos modeliavimo (1 t., b. l. 99-116), kuris, advokato įsitikinimu, įrodo, jog V. U. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Tačiau apygardos teismas nepritaria skundo argumentams, kad šis modeliavimas įrodo V. U. nekaltumą tariamai nepadarius administracinio nusižengimo. Kaip teisingai skunde nurodo advokatas, Institucija iš tiesų vertino tuo metu buvusią situaciją, kuri ir yra aktuali tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktu V. U. buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus iki 2024 m. birželio 21 d. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas garso lygio matavimo tyrimas ir įrodo, kad liekamojo garso slėgis šaudyklos teritorijoje atitinka įstatymo reikalavimus, tačiau šie rodikliai buvo nustatyti 2024 m. spalio 4 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po Institucijos nustatyto termino pašalinti nustatytus pažeidimus ir praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo Institucijos atliktos grįžtamosios kontrolės. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakyto tyrimo rezultatai neįrodo, jog V. U. per nustatytą terminą įvykdė administracinį nurodymą, apygardos teismas konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas planuojamos ūkinės veiklos metu sudaromo triukšmo sklaidos modeliavimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog V. U. nepadarė nurodomo administracinio nusižengimo, kadangi modeliavimas neatspingi aktualaus 2024 m. birželio 21 d. ir 2024 m. liepos 27 d. faktinio garso lygio pareiškėjų gyvenamose vietose.

22. Taip pat apeliaciniame skunde daug dėmesio yra skiriama tam, kokie ginklai yra naudojami šaudyklos veikloje ir koks yra jų didžiausias išgaunamas garsas. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo atstovas advokatas, šaudyklos veikloje naudojami ginklų modeliai nėra aktualūs tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, kadangi administracinio nusižengimo bylos dalykas yra viršytas didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis, o iš šaudyklos internetinio puslapio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžia asmenims naudoti jų pačių atsivežtus šaunamuosius ginklus, kurių galia ir skleidžiamas garsas kiekvienu atveju gali skirtis. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję skundo argumentai atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.

23. Taip pat apeliaciniame skunde advokatas akcentuoja, jog šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi priemonių valdyti skleidžiamą triukšmo lygį – įrengė specialias stogines. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti matavimai patvirtina, kad įrengtos stoginės padėjo sumažinti šaudyklos skleidžiamą garsinio triukšmo lygį, tačiau nagrinėjamos bylos atvejų šių stoginių įrengimas nėra aktualus, kadangi jos buvo įrengtos praėjus Institucijos nustatytam administracinio nurodymo įvykdymo terminui.

24. Taigi, Institucijos nutarimu ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, vertinant pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, patvirtina, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatė ANK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius. V. U., kaip triukšmo šaltinio – šaudyklos, kurios veikloje yra naudojami šaunamieji ginklai, valdytojo atstovas, neužtikrino, kad vykdant šaudyklos veiklą būtų laikomasi Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimo ir neužtikrino, kad iš šaudyklos teritorijos sklindantis garsas netoliese esančiuose gyvenamuosiuose pastatuose neviršytų didžiausio leidžiamo triukšmo ribinio dydžio. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasikėsino į ANK 48 straipsniu saugomą objektą – žmonių sveikatą. Institucijos nutarimu nustatyta, kad pažeidėjas šį jam inkriminuotą nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, veikdamas nerūpestingai, t. y. nors jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali būti pažeisti atitinkamo triukšmo valdymą reglamentuojančio teisės akto reikalavimai, jo vadovaujamos šaudyklos veikloje naudojami ir kitų asmenų atsivežti šaunamieji ginklai gali viršyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytus reglamentuojamus ribinius dydžius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei einamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant pirmiau išdėstytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir kartu netinkamai taikė ANK 48 straipsnio 1 dalį.

25. Administracinėje byloje nenustačius pagrįstų abejonių, kurios leistų abejoti V. U. kalte padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, apygardos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl skundo argumentų, susijusių su non bis in idem principo tariamu pažeidimu. Nors iš tiesų skundžiamoje nutartyje bylą nagrinėjantis apylinkės teismas daugelį skundo argumentų atmetė kaip pasirinktą gynybos versiją, tačiau priešingai negu skunde nurodo advokatas, apylinkės teismas išsamiai argumentuodavo tokius pasirinktus skundo argumentų atmetimo būdus.

26. Apeliaciniame skunde V. U. atstovas advokatas taip pat išreiškė alternatyvius reikalavimus: arba paskirti švelnesnę negu ANK 48 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą, arba administracinė nuobaudos netaikyti. Nagrinėjamu atveju V. U. už ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaustas 350 Eur bauda. ANK 48 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, kad už šį administracinį nusižengimą turi būti skiriama bauda nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų. Taigi, nagrinėjamu atveju V. U. buvo skirtas ANK 48 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artimas baudos dydis.

27. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

28. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, arba jos neskirti, nenustatė. Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. U. padarytas administracinis nusižengimas yra susijęs su kitų asmenų sveikatos apsauga. Taip pat administracinio nusižengimo bylos medžiaga įrodo, kad V. U. pats savanoriškai nesiėmė veiksmų įvykdyti administracinį nurodymą ir iki 2024 m. birželio 21 d. nesumažino šaudyklos veikloje skleidžiamo garso iki leistinų ribų. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos V. U. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad V. U. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati jo veiksmams (neveikimui), atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. U. atstovo advokato Karolio Markevičiaus skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 15 d. nutartis bei Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra teisėti bei pagrįsti ir jų naikinti V. U. atstovo skunde nurodytais motyvais – pagrindo nėra, todėl jie paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. balandžio 15 d. nutartį bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. U. atstovo advokato Karolio Markevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.