Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1393-524/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
e2A-1393-524/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12433-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
J. L.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Civilinė byla Nr. e2A-1393-524/2017(Proceso Nr. 2-06-3-12433-2016-2)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.4.2; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo J. L. (J. L.) ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. bei pagal atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2007 m. rugpjūčio 18 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „L.“, atsakovei – santuokinę pavardę „L.“; nustatyti nepilnamečio vaiko J. L. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovę paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; iš atsakovės ieškovui priteisti 389,70 Eur žalos; padalyti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka:

– pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą transporto priemonę – 2006 m. gamybos automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise;

– pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą transporto priemonę – 2004 m. gamybos automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui J. L. asmeninės nuosavybės teise;

– 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 750 Eur sumą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytus 30 vnt. UAB „Laknojus“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise;

– virtuvės komplektą, vonios ir tualeto apyvokos reikmenis, skalbimo mašiną ir šaldytuvą palikti ieškovo asmenine nuosavybe; kitą kilnojamąjį turtą palikti atsakovės asmenine nuosavybe.

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Atsakovei iki santuokos sudarymo 2000 m. balandžio 3 d. gimė vaikas J. A., kurios gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo. Po santuokos sudarymo ieškovas pripažino save vaiko tėvu. Ieškovo teigimu, susituokus jo ir atsakovės santykiai klostėsi sėkmingai, tačiau vėliau pašlijo, jie pradėjo nesutarti. Paskutinius metus sutuoktinai gyvena atskirai, nebepalaiko šeiminių santykių, tačiau ieškovas materialiai išlaiko šeimą. Kadangi tolesnis gyvenimas tapo neįmanomas, ieškovas pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką ir visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, spręsti taikiai. Tačiau atsakovė atsisakė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių sutikimu ir pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena. Ieškovas mano, kad šalių santuoka iširo ir nėra jokių vilčių išsaugoti šeimą. Santuoka gali būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes kito kelio nutraukti santuoką nėra. Ieškovas iki santuokos sudarymo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas turtinės prievolės pagal 2007 m. birželio 4 d. kredito sutartį užtikrinimui kreditorei AB SEB bankui. Ši turtinė prievolė yra ieškovo asmeninė prievolė kreditoriui. Ieškovas taip pat nurodė, kad dirba, jo pajamos yra 500 Eur per mėnesį, kredito grąžinimo įmoka sudaro apie 450 Eur per mėnesį. Ieškovas, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, gali mokėti po 200 Eur kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui. Nurodo, kad atsakovė dirba su ieškovu, jos pajamos yra 380 Eur per mėnesį, jokių turtinių įsipareigojimų neturi ir, ieškovo manymu, gali lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinį atmesti bei už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ieškovui ir (ar) jo atstovams paskirti baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. Atsakovė nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo nėra. Atsakovė savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato. Būtent ieškovo lengvabūdiškas elgesys, pasitraukimas iš šeimos dėl kitos moters, atsisakymas išlaikyti savo vaiką lėmė santuokos iširimą. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu. Ieškovas bando suklaidinti teismą, nes, sudėjus kredito įmokas (apie 450 Eur) ir 200 Eur, kuriuos ieškovas sutinka mokėti vaiko išlaikymui, atsiranda 150 Eur sumos disbalansas. Pažymėtina, kad kredito grąžinimo grafike nurodyta pastovi mėnesio įmokos suma 356,69 Eur. Tuo tarpu, atsižvelgiant į pateiktą pažymą apie darbo užmokestį, ieškovo darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokesčius, per liepos ir rugpjūčio mėn. buvo beveik 3400 Eur. Pagal pateiktus ieškovo skaičiavimus nėra aišku, iš ko ieškovas planuoja išlaikyti save, bet, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad per paskutinius mėnesius ieškovo finansinė padėtis žymiai pagerėjo, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį. Dėl transporto priemonių padalijimo tarp šalių atsakovė neprieštarauja, išskyrus ieškovo nurodytą transporto priemonių vertę. Atsakovė prieštarauja ir dėl ieškovo nurodytos UAB „Laknojus“ akcijų vertės. Mano, kad ieškovas tikisi pasisavinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą (baldai, buitinė technika), kuris taip pat privalo būti padalytas. Santuokos metu iš esmės buvo pagerintas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė turi teisę į piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančio turto esminį pagerinimą. Daugiau nei devynerius metus atsakovas naudojo bendras šeimos lėšas savo asmeninei prievolei AB SEB bankui vykdyti, todėl yra pagrindas atsakovei iš ieškovo reikalauti piniginės kompensacijos. Ieškovas ir jo atstovai bandė vilkinti procesą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nuolat teikdavo prašymus dėl bylos nagrinėjimo perkėlimo, nurodydami visokio pobūdžio priežastis, o paskutiniame posėdyje, siekdami ir toliau vilkinti bylos nagrinėjimą, pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo. Dėl tokio ieškovo ir jo atstovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra pagrindas skirti jiems baudą.Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu neprieštaravo ieškinio reikalavimams, kiek tai yra susiję su banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis ir teisėtais interesais. Nurodė, kad atsakovui 2007 m. birželio 4 d. kredito sutarties pagrindu buvo suteiktas kreditas būsto įsigijimui finansuoti. Kredito sutartis pasirašyta ir kredito lėšos išmokėtos ieškovui nesant santuokoje su atsakove. Bankas, priimdamas sprendimą dėl kredito suteikimo, vertino tik vieno ieškovo finansinę būklę ir kredito sutartis buvo sudaryta tik su ieškovu, kaip vieninteliu kredito gavėju. Siekiant užtikrinti tinkamą kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, bankui buvo įkeistas kredito lėšomis įsigytas ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui asmenines nuosavybės teise priklausantis turtas šioje civilinėje byloje tarp sutuoktinių nedalytinas, o prievolė pagal kredito sutartį nemodifikuotina. Dėl kitų ieškovo keliamų reikalavimų bankas nepasisako, nes jie nėra susiję su banko kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis ir teisėtais interesais.Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė ieškovo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; palikti šalims santuokoje turėtas pavardes; nustatyti nepilnametės dukros J. L. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros J. L. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki J. L. pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; padalyti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: 2006 m. gamybos automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4848 Eur vidutinės rinko vertės, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise; 2004 m. gamybos automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4900 Eur, vidutinės rinkos vertės po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; įgytos bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise 30 vienetų UAB „Laknojus“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų po santuokos nutraukimo padalyti tarp sutuoktinių po 15 vienetų asmeninės nuosavybės teise; ieškovui natūra priteisti visą santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, esantį jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), už 11 469,00 Eur vertę, o atsakovei priteisti iš ieškovo piniginę 5734,50 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovo ½ dalį arba 2473,00 Eur nuo 4946,00 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančio nekilnojamojo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini)esminį pagerinimą; priteisti iš ieškovo ½ dalį arba 19261,26 Eur nuo 38522,52 Eur piniginę kompensaciją už šeimos pinigų panaudojimą J. L. asmeninėms prievolėms vykdyti; nustatyti J. L. uzufrukto teisę naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki sutuoktinių nepilnametė dukra J. L. sulauks pilnametystės; priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad negali sutikti su ieškovo pozicija, nes tik 2016 m. gegužės mėn. dėl kitos moters ieškovas paliko šeimą, nustojo rūpintis šeimos ir vaiko gerove. Atsakovės teigimu, ieškovas pažeidė lojalumo pareigą atsakovės atžvilgiu, nepateikė įrodymų ir nenurodė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad santuoka realiai iširo ne dėl atsakovės nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Todėl negalima kalbėti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra pagrindas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Atsakovė priešieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovas bando suklaidinti teismą, apie savo gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Atsakovė nurodė, kad savo asmenine nuosavybe neturi jokio nekilnojamojo turto, yra bedarbė, neturi finansinės galimybės išsinuomoti gyvenamąjį plotą, o gaunamas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra nepakankamas, kad ji galėtų asmeniškai išlaikyti nuomojamą būstą, todėl mano, jog teismas turėtų išspręsti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi uzufrukto teise klausimą, siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą. Priešieškinyje pateiktas detalus dalytino kilnojamojo turto sąrašas, kurio vertė, atsakovės skaičiavimais, sudaro 11469 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kuriame galėtų sudėti jai priklausančią kilnojamojo turto dalį, jei turtas būtų dalijamas natūra, yra pagrindas jai priteisti piniginę kompensaciją, kuri sudaro 5734,50 Eur nuo 11469 Eur, o visas kilnojamasis turtas turi būti priteistas ieškovui. Be to, nurodo, kad santuokos metu iš esmės buvo pagerintas ieškovui priklausantis asmeninės nuosavybės teise turtas, butas, adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas dokumentas (buto kadastriniai matavimai) apie pasikeitusį buto išplanavimą. Į buto remonto darbus sutuoktiniai investavo 4946 Eur, iš kurių medžiagos remontui sudarė 6084,74 LTL/1763 Eur, o remonto darbai sudarė 10 980 LTL/3183 Eur. Atsakovės piniginė kompensacija už ieškovui priklausančio turto esminį pagerinimą turi sudaryti ½ dalį arba 2473 Eur nuo 4946 Eur sumos. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas turi asmeninių skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 4 d. kredito sutartį. Atsakovė pažymi, kad daugiau nei devynerius metus atsakovas naudojo bendras šeimos lėšas. Per laikotarpį nuo santuokos sudarymo, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d. (devyneri metai arba 108 mėnesiai), ieškovas iš bendrų šeimos pinigų, vykdydamas savo asmeninę prievolę SEB bankui, yra sumokėjęs (356,69 Eur x 108 mėn.) 38522,52 Eur. Kadangi ieškovo asmeninėms prievolėms vykdyti buvo panaudoti šeimos pinigai, atsakovei turi būti priteista piniginė kompensacija, kurią sudaro ½ dalis arba 19261,26 Eur nuo 38522,52 Eur sumos.Atsakovas atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog atsakovei būtų priteistos 15 vardinių UAB „Laknojus“ akcijų. Kitą priešieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog atsakovas buvo neištikimas su „kita moterimi“, turi pateikti tokio teiginio įrodymus. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti po 300 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui jį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Su tokiu reikalavimu ieškovas nesutinka, nes toks reikalavimas pažeistų tiek ieškovo interesus, tiek ir tėvų lygiateisiškumo principą, kuris reiškia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo visomis prasmėmis, o tai reiškia, jog ir atsakovė tokia pačia dalimi turės prisidėti prie išlaikymo teikimo (300 Eur), tačiau atsakovė į bylą nepateikia jokių rašytinių įrodymų, jog ji pajėgs tokį išlaikymą teikti. Atsakovė teismo prašo priteisti piniginę kompensaciją nuo dalytino kilnojamojo turto (buto apyvokos reikmenų ir baldų), minėtą turtą paliekant ieškovo asmenine nuosavybe, tačiau su tokia atsakovės pozicija nesutiktina ir šioje byloje turtas turėtų būti dalijamas atidalijant realiai esantį turtą, kuris įgytas santuokos metu, o ne piniginę kompensaciją vienam iš sutuoktinių, nes toks turto padalijimas prieštarautų vieno iš sutuoktinio (šiuo atveju, ieškovo) interesams, nes atsakovė turtą įvertino manydama, jog dalytinas turtas yra naujas ir visiškai nenusidėvėjęs. Argumentas, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kuriame galėtų laikyti padalytą kilnojamąjį turtą, nėra laikytinas pakankamu, nes tai nėra ieškovo atsakomybė. Atsakovė gali nuomotis patalpas, kuriose laikytų padalytą kilnojamąjį turtą. Atsakovė prašo priteisti piniginę kompensaciją 2473 Eur dėl buto pagerinimo, t. y. atlikto buto remonto. Su šiuo reikalavimu ieškovas nesutiko, nes buto remontas atliktas 2007 m. birželio 4 d., t. y. ieškovui gyvenant kartu su atsakove bei jų nepilnamečiu vaiku, ir šis buto remontas tarnavo išskirtinai šeimos poreikiams. Be to, byloje nėra pateikti jokie įrodymai apie atlikto remonto nusidėvėjimą, turint omenyje, jog šeima naudojosi pagerinimu beveik dešimt metų, o kompensacijos prašoma nurodant, jog tas pagerinimas tarnavo tik ieškovo poreikiams. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija dėl prašomos priteisti piniginės (19261,26 Eur) kompensacijos už tai, jog, jos nuomone, ieškovas iš šeimos lėšų dengė kreditą, už kurį įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pastebi, jog šios lėšos buvo naudojamos išskirtinai šeimos poreikiams, t. y. iš šių lėšų buvo dengiamas kreditas išmokėti būstui, kuriame visą laiką gyveno abu sutuoktiniai ir jų nepilnametis vaikas ir kuris laikytinas šeimos pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Pažymi, jog prie kredito dengimo atsakovė visiškai neprisidėjo.Trečiasis asmuo AB SEB bankas su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies. Prašė atsakovės priešieškinio rezoliucinės dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš atsakovės trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl kitų atsakovės priešieškiniu keliamų reikalavimų nepasisakė ir paliko spręsti teismui. Nurodė, kad ieškovas asmeniškai pasirašė tik kredito sutartį. Tuo tarpu 2007 m. birželio 6 d. sutartį, not. reg. Nr. K1ES-13251, kurios pagrindu ieškovas įgijo turtą, ieškovo vardu pasirašė atsakovė J. L. (iki santuokos buvusi pavardė – A.), veikianti 2007 m. birželio 4 d. įgaliojimo, not. reg. Nr. K1ES-12997 (toliau tekste – įgaliojimas), pagrindu. Veikdama minėto įgaliojimo pagrindu, atsakovė ieškovo vardu sudarė ir kitus sandorius – hipotekos lakštą, draudimo liudijimą bei gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 034087. Visos faktinės aplinkybes liudija, kad šalys kartu planavo būsto įsigijimą, jį įsigijo, valdė, juo rūpinosi bendru sutarimu. Atsakovė ne tik buvo informuota apie kredito sutartį ir esmines jos sąlygas, bet ir pati kaip įgaliotas asmuo tiesiogiai dalyvavo sudarant kitus kredito sutartį lydinčius sandorius, įgaliojimo pagrindu juos pasirašydama ieškovo vardu. Taigi su visais šiais sandoriais (įskaitant ir kredito sutartį, bet ja neapsiribojant) atsakovė sutiko ir niekada nereiškė prieštaravimų dėl tokių sandorių sudarymo ir / ar vykdymo ir / ar jų galimo prieštaravimo šeimos interesams. Priešingai, atsakovė kartu su savo nepilnamete dukra nuo pat turto įsigijimo ieškovo vardu momento naudojosi turtu, jame gyveno, tačiau nepateikė jokių įrodymų, liudijančių jos materialų prisidėjimą prie būsto išlaikymo. Turtą išlaikė vienas ieškovas, kuris mokėdamas kredito įmokas pagal kredito sutartį suteikė galimybę šeimai gyventi nuosavame būste, užtikrino šeimos gerovę, palankias gyvenimo sąlygas, taip akivaizdžiai tenkindamas ne savo asmeninius, o visos šeimos poreikius. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, reikalaudama iš jo santuokos metu bankui sumokėtų kredito įmokų ½ dalies dydžio piniginės kompensacijos. Patenkinus tokį atsakovės reikalavimą, trečiojo asmens manymu, būtų pažeistos materialinės teisės normos, teisingumo ir sąžiningumo principai, o ieškovo finansinė padėtis nesąžiningai pablogėtų, tai galbūt padarytų įtakos ir jo galimybėms toliau tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį. Atsakovė, be kitų reikalavimų, prašė teismo nustatyti uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir bankui įkeistą turtą, iki šalių nepilnametė dukra J. L. sulauks pilnametystės. Turtas yra įkeistas bankui siekiant užtikrinti ieškovo iki santuokos prisiimtos prievolės pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą. Atsižvelgdamas į tai, bankas kategoriškai nesutiko, kad turtui būtų nustatytas uzufruktas, nes uzufruktas kaip daiktinė teisė savo teisine prigimtimi yra nesuderinama su jau egzistuojančia hipotekos daiktine teise tam pačiam turtui, o jo nustatymas įkeistam turtui šiuo atveju paneigtų hipotekos instituto esmę ir šiurkščiai pažeistų banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės ieškinį (prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-14808-838/2016) dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2007 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. 888, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui J. L. paliko pavardę „L.“, atsakovei J. L. paliko pavardę „L.“. Nustatė nepilnamečio vaiko J. L. gyvenamąją vietą su atsakove. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė J. L.. Priteisė iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. L. skirtumą (lyginant su priteistu laikinu išlaikymu) po 10 Eur už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2017 m. gegužės 15 d.). Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė J. L.. Padalijo santuokoje įgytą turtą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

Žemesnės instancijos teismas

– transporto priemonę MERCEDES-BENZ, E 220 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

– 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytus 15 vienetų UAB „Laknojus“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų;

– virtuvės komplektą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– spintelę su kriaukle tualete, esančią bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– spinteles vonioje ir tualete, esančias bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– dušo kabiną, esančią bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– kriauklę vonioje, esančią bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Padalijo santuokoje įgytą turtą, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

– transporto priemonę HYUNDAI, SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

– 2015 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytus 15 vienetų UAB „Laknojus“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų;

– televizorių svetainėje, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– minkštą kampą svetainėje, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– sekciją svetainėje, esančią bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– užuolaidas svetainėje, esančias bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– miegamąjį komplektą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

Žemesnės instancijos teismas

– naktinį šviestuvą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– televizorių miegamajame, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– užuolaidas miegamajame, esančias bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– vaiko kambario komplektą, esantį bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– vaiko kambario sofą, esančią bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– vaiko kambario užuolaidas, esančias bute, adresu (duomenys neskelbtini);

– koridoriaus baldus, esančius adresu (duomenys neskelbtini);

– spintą, esančią adresu (duomenys neskelbtini);

– televizorių virtuvėje, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

– mikrobangų krosnelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini);

– gartraukį, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

– indaplovę, esančią adresu (duomenys neskelbtini);

– dujinę viryklę, esančią adresu (duomenys neskelbtini);

– orkaitę, esančią adresu (duomenys neskelbtini);

– dulkių siurblį, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

– du kompiuterius, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš ieškovo 18 787,26 Eur piniginę kompensaciją atsakovei. Priteisė iš atsakovės 389,01 Eur nuostolių ieškovui. Priėmė atsakovės atsisakymą nuo reikalavimo nustatyti uzufrukto teisę naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir šią bylos dalį nutraukė. Kitus byloje pareikštus reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės 993,27 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi (prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-14808-838/2016) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą – nusprendė panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15026-1030/2016 (dabartinis Nr. e2-399-1030/2017) taikytas laikinąsias apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 30 vienetų UAB „Laknojus“, j. a. k. 304083199, paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, priklausančių ieškovui, perleidimo draudimo – paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas nenustatė, kad būtent dėl ieškovo kaltės iširo santuoka, t. y. jam išėjus pas kitą moterį. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl tenkino abiejų šalių prašymą – vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ir pareigą lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, nusprendė, kad ieškovo ieškinyje išdėstytas reikalavimas priteisti po 200 Eur kas mėnesį išlaikymo vaikui yra pagrįstas. Taip pat teismas konstatavo, kad ginčo dėl nekilnojamojo turto, UAB „Laknojus“ akcijų ir transporto priemonių padalijimo nėra, todėl minėtą turtą padalijo pagal šalių reikalavimus. Tačiau įvertinęs byloje pateiktas vertinimo ataskaitas apie transporto priemonių vertę, nusprendė, kad ieškovui iš atsakovės priklauso kompensacija už atsakovei atitenkančią vertingesnę transporto priemonę. Be to, dalydamas šalių turtą, teismas nustatė, kad šaldytuvas ir skalbimo mašina ieškovo buvo įsigyti iki santuokos nutraukimo, todėl šis kilnojamasis turtas laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalytinas. Teismas nusprendė, kad kitų bute buvusių daiktų padalijimas natūra labiau atitiktų teisingo turto padalijimo tarp sutuoktinių principą. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už kredito įmokas priteisimo, teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad jos nurodyta 38 522,52 Eur kredito įmokų suma buvo sumokėta santuokos metu, todėl atsakovei iš ieškovo priklauso 19 261,26 Eur kompensacija, kuri sumažintina 474 Eur kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, dalijant transporto priemones. Spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, teismas nusprendė, kad nors ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimai ir buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, tačiau atsakovė neįrodė, jog turtas buvo pagerintas taip, kad ieškovas iš to galėtų nepagrįstai praturtėti, todėl nėra pagrindo minėtai kompensacijai priteisti. Spręsdamas klausimą dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. gruodžio mėn.–2017 m. sausio mėn. komunalinių paslaugų teikėjams yra sumokėjęs 389,01 Eur, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad skola būtų susidariusi sutuoktiniams gyvenant kartu, todėl šią sumą teismas laikė atsakovo nuostoliais. Be to, teismas nusprendė, kad ieškovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į šalių patenkintų reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimo dalį dėl kompensacijos už kredito įmokas priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią priešieškinio reikalavimo dalį atmesti. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teigia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nes priimta nesant byloje objektyviems įrodymams apie ieškovo bei atsakovės gautas pajamas, iš kurios dalies minėti asmenys gyveno bei vykdė kreditinius įsipareigojimus. Nesant šių duomenų teismas negalėjo tiksliai įvertinti bylos šalių pareigų jungtinės nuosavybės teisinio reguliavimo atžvilgiu ir dėl to formaliai priėmė sprendimą dėl ieškovo pareigos sumokėti kompensaciją. Nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo gautų pajamų klausimo laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, neanalizavo, ar ieškovas negalėjo įmokų bankui dengti iš savo ½ pajamų dalies ir tokiu būdu nepažeisti atsakovės teisėtų interesų. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2007-09-18 iki 2016-05 gavo apie 205 982,14 Eur darbo užmokesčio. Pripažįstant, kad ieškovui priklausė ½ dalis nuo 205 982,14 Eur sumos, t. y. 102 991,07 Eur, sumokėtų įmokų dalis šioje sumoje sudaro tik apie 18,24 proc. Daro išvadą, kad dengdamas kredito įmokas bankui, jis (ieškovas) nepanaudojo atsakovei priklausančios minėtų uždirbtų lėšų ½ dalies ir tokiu būdu nepažeidė jos teisėtų interesų bei nepraturtėjo jos sąskaita. Taip pat teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, nevertino atsakovės gautų pajamų aptariamu laikotarpiu, kurios, laikantis jungtinės nuosavybės teisinio reguliavimo šeimos teisiniuose santykiuose, ½ dalimi priklausė ieškovui. Mano, kad įvertinus visas aplinkybes, kompensacijos priteisimo atveju suma turėtų būti mažinama ta apimtimi. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visapusišku įrodymų tyrimu, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių normų, todėl naikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos už kredito įmokas nėra jokio teisinio pagrindo. Nurodo, kad atsakovė iš savo gaunamų lėšų netenkino savo asmeninių poreikių. Tuo tarpu ieškovas kredito įmokas dengė iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Pažymi, kad apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus įrodymus, kurie pagrindžia apelianto gaunamas pajamas per beveik devynerių metų laikotarpį, nors apeliaciniame skunde jis nesuformulavo prašymo dėl naujų įrodymų pateikimo ir nepagrindė savo pozicijos, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovės nuomone, nėra pagrindo šių įrodymų pridėti prie apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinės instancijos teisme apeliantas iškėlė ginčą tik dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo priteista iš ieškovo 18 787,26 Eur piniginė kompensacija už kredito įmokas atsakovei. Byloje nustatyta, jog 38 522, 52 EUR kredito įmokos buvo sumokėtos už butą, kurį ieškovas 2007-06-06 nusipirko iki šalių santuokos sudarymo, tačiau ieškovo nurodyta kredito dalis buvo grąžinama šalių santuokoje.Ieškovas nurodo, jog jis galėjo įmokas bankui dengti iš savo ½ pajamų dalies ir tokiu būdu nepažeisti atsakovės teisėtų interesų. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2007-09-18 iki 2016-05 gavo apie 205 982,14 Eur darbo užmokesčio. Pripažįstant, kad ieškovui priklausė ½ dalis nuo 205 982,14 Eur sumos, t. y. 102 991,07 Eur, sumokėtų įmokų dalis šioje sumoje sudaro tik apie 18,24 proc. Daro išvadą, kad dengdamas kredito įmokas bankui, ieškovas nepanaudojo atsakovei priklausančios minėtų uždirbtų lėšų ½ dalies ir tokiu būdu nepažeidė jos teisėtų interesų bei nepraturtėjo jos sąskaita. Be to, nurodo, kad teismas nevertino atsakovės gautų pajamų aptariamu laikotarpiu, kurių, laikantis jungtinės nuosavybės teisinio reguliavimo šeimos teisiniuose santykiuose, ½ dalis taip pat priklausė ieškovui. Tokia nurodoma pozicija dėl atsakovės gautų pajamų santuokoje patvirtina, jog ieškovui žinomas teisinis reglamentavimas dėl santuokoje įgytų kiekvieno sutuoktinio pajamų bendrumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nebuvo suformulavęs teismui reikalavimo dėl atsakovės darbo užmokesčio dalies priteisimo CK 3.98 str. nustatytais pagrindais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės gautų santuokos metu pajamų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta aktyvi teismo pareiga šeimos bylose savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kadangi abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaudamiesi rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą atsakovės nurodytų reikalavimų apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai pagrindo konstatuoti CPK 376 straipsnio pažeidimą nėra. Be to, byloje ieškovas neįrodinėja, jog atsakovė santuokos metu naudojo bendras lėšas savo asmeniniam turtui, kuris turėjo įtakos jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimui.CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011); kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos.38 522, 52 EUR lėšų, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo panaudotos kredito dengimui šalių santuokoje. Po santuokos nutraukimo ginčo butas liko ieškovo nuosavybė, todėl atsakovė turi teisę į ½ dalies bendrų lėšų, panaudotų ieškovės butui įgyti, kompensavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, pagrindu. Dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos ieškovo butui įgyti negali būti pripažįstamos šeimų poreikių tenkinimo išlaidomis CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme, todėl turi būti kompensuotos.CK 3.98 str. 3 d. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu. Vienas atvejų, kada vienas sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendro turto sumažėjimą, įtvirtintas CK 3.115 straipsnio 2 dalyje: jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013). Byloje įrodyta, kad lėšos, kuriomis buvo mokamos kredito įmokos už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nutraukus santuoką ir pripažinus butą asmenine ieškovo nuosavybe, jis turi kompensuoti atsakovei pusę sumokėtų įmokų už jo asmeninį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).Įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas