Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinus už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes, V. G. paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. spalio 8 d., jos pabaiga – 2026 m. spalio 8 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog V. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas, kadangi jo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jis laikysis įstatymų ir nenusikals, bei kad jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. V. G. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas, dirba. Taigi, priešingai, nei teigiama skunde, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat apylinkės teismo nepaminėtas, bet socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrengimo remontininko kvalifikaciją, abejonių teigiamais V. G. asmenybės pokyčiais nekyla ir apygardos teismui. Vis tik, nors ir egzistuoja aplinkybės, kurios turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, jos, svarstant galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatsveria apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė: 1) nuteistojo kriminogeninės praeities įvertinimas – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, anksčiau Lietuvos Respublikoje jis teistas 5 kartus, dabartinis nusikaltimas yra sunkiausias, lyginant su ankstesnėmis nusikalstamomis veikomis; 2) ta aplinkybė, jog nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė jo sąlygas, dėl ko buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti likusią bausmės dalį; 3) informacija apie jo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus bausmės atlikimo metu – teismas pažymėjo, jog nuteistasis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis net 13 kartų, paskutinį kartą sąlyginai neseniai – 2022 m. rugsėjo 7 d.; 4) duomenys, kurie gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką – apylinkės teismas nurodė, jog V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tokia pati ji buvo ir 2020 m. birželio 10 d. atlikto vertinimo metu, be to, jam nustatyti 7 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką nusikalsti ateityje: kriminalinė istorija (teistumų skaičius, nusikaltimas bendrininkų grupėje, smurtinis nusikaltimas); lėšų tvarkymas ir pajamos (dideli finansiniai įsipareigojimai dėl priteisto ieškinio); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai ir draugai); piktnaudžiavimas alkoholiu (vartojimas susijęs su dabartiniu nusikaltimu); piktnaudžiavimas narkotikais (praeityje turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo); mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, galimų savo elgesio pasekmių neįvertinimas); nuostatos (ankstesnė nuostata į priežiūrą); 5) neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies įvertinimas – teismas pažymėjo, kad Komisijos nutarimo priėmimo dienai likusi neatlikta V. G. paskirtos bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 19 dienų.

12. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog V. G. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui ir jį nulėmusiems motyvams, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus bei pateikia papildomas įžvalgas.

13. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog abejonių V. G. pažanga, daroma mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti net 7 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių net 6 yra dinaminiai, kai tuo tarpu jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina tik 4 veiksniai – gyvenamosios vietos turėjimas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, socialinių ryšių su šeimos nariais palaikymas, emocinė gerovė (emociškai stabilus). Toks riziką nusikalsti didinančių bei mažinančių veiksnių santykis neleidžia prognozuoti sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę. Nors nuteistojo skunde teigiama, jog jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina ir kitas veiksnys – teigiamos nuostatos į priežiūrą, tačiau socialinio tyrimo išvadoje toks veiksnys V. G. nėra priskiriamas.

14. Analizuojant nuteistojo skundo argumentus taip pat matyti, jog, jo manymu, apylinkės teismas atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą nepagrįstai motyvavo šiais kriminogeniniais veiksniais – gyvenimo stiliaus ypatumai ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nes šie veiksniai yra susiję išimtinai su jo tolima praeitimi. Sutikti su tokia nuteistojo pozicija negalima. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų yra aišku, kad šie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai V. G. buvo nustatyti atsižvelgus ne tik į tai, kad įtakos jo ankstesniam nusikalstamam elgesiui, pasireiškusiam dar iki bausmės atlikimo, didelę reikšmę turėjo santykių su polinkį nusikalti turinčiais asmenimis palaikymas bei alkoholio vartojimas. Šie kriminogeniniai veiksniai jam buvo priskirti įvertinus ir tai, kad nuteistasis jau bausmės atlikimo metu buvo ne kartą baustas drausmine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 7 d., kuomet vartojo alkoholį ne tik bausmės atlikimo vietoje, bet ir su kitais nuteistaisiais, tuo pasirinkdamas situacijas, kurios gali padidinti jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, kadangi piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis buvo vienas pagrindinių kriminogeninių veiksnių, kurie turėjo įtakos jo ankstesniam nusikalstamam elgesiui. Taigi, socialinio tyrimo išvados turinys šiuo atveju neleidžia abejoti kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ypatumai ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu – priskyrimo dinaminiams (išliekantiems aktualiems) V. G. riziką pakartotinai nusikalsti didinantiems veiksniams pagrįstumu, o kartu ir žemesnės instancijos teismo sprendimu atsižvelgti į šių veiksnių priskyrimą V. G., svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

15. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog žemesnės instancijos teismas savo sprendimo atsisakyti pavirtinti Komisijos nutarimą negalėjo motyvuoti ir nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumu ir sunkumu. Vertindamas šį skundo argumentą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog tokia aplinkybe apylinkės teismas ir nemotyvavo nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimo. Jis tik atkreipė dėmesį į tai, kad nusikaltimas, už kurį V. G. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, yra sunkesnis, lyginant su ankstesnėmis jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, ir į tai dėmesys buvo atkreiptas kontekste duomenų apie jo buvusius teistumus. Taigi, šiuo atveju atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą lygtinai paleisti V. G. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos apylinkės teismo buvo motyvuojamas ne nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumu, pobūdžiu ar kiekiu, o ankstesnių teistumų skaičiumi. Taip pat paminėtina, kad nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis, kaip ir ankstesnių teistumų skaičius, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog į jas apskritai negalima atsižvelgti. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip ankstesnių teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų kiekis, jų sunkumas, pavojingumas ir pobūdis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. O vien tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net ir būdamas išleidžiamas trumpoms išvykoms į namus bei dirbdamas už kalėjimo ribų, V. G. nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos, netgi nepažeidė nustatytos grįžimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą tvarkos, nesuponuoja išvados, kad jis nuo neteisėto elgesio jau sugebėtų susilaikyti ir paleistas lygtinai, kur nors ir būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau ne taip griežtai.

16. Atmestinas ir skundo argumentas, kad žemesnės instancijos teismas negalėjo atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuoti duomenimis apie V. G. skirtas drausmines nuobaudas. Nuteistasis yra teisus, jog vadovaujantis BVK 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis turi būti laikoma, kad jis šiuo metu drausminių nuobaudų neturi. Tačiau toks nustatytas teisinis reglamentavimas niekaip nepaneigia fakto, kad bausmės atlikimo metu V. G. buvo baustas drausmine tvarka net 13 kartų, ir nedraudžia nei Komisijai, nei teismui šio fakto vertinti svarstant klausimą dėl jo paleidimo lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga taip pat nustatyta, jog V. G. bausmės atlikimo metu buvo baustas ne tik už menkaverčius bausmės atlikimo vietos režimo pažeidimus, bet ir už uždraustų daiktų (mobilaus ryšio telefonų) turėjimą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimą, už tai jis buvo baustas ne po vieną kartą, todėl skunde minimas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas, pateiktas byloje Nr. 1S-324-1020/2020, nagrinėjamai V. G. situacijai negali būti pritaikomas. Pastebėtina ir tai, kad vieną iš itin šiurkščių pažeidimų (vartojo alkoholinius gėrimus) nuteistasis padarė jau būdamas perkeltas į Pusiaukelės namus, praėjus beveik 2 metams po to, kai buvo baustas drausmine tvarka už tai, jog turėjo mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele. Tai rodo, jog V. G. pilnai nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir būdamas mažiau prižiūrimoje aplinkoje savo pozityvaus elgesio išlaikyti taip ir nesugebėjo. Vertindamas nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis buvo daugiau kartų baustas drausmine tvarka, nei skatintas, jo gaunamus paskatinimus vis keitė skiriamos nuobaudos, o po paskutinės paskirtos nuobaudos jis buvo paskatintas vos 1 kartą. Šios aplinkybės taip pat patvirtinta žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, jog V. G. elgesys dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

17. Vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis vis dar neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė V. G. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistuoju, jog Komisija, o ne apylinkės teismas, objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ir naikinti skundžiamą nutartį bei patvirtinti Komisijos nutarimą. Pagrindo priimti tokį sprendimą nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis jo lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi bei bus priimtas į darbą. Apygardos teismas nemano, kad vien šie veiksniai yra pakankami garantuoti, jog V. G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad vienas iš šių veiksnių – gyvenamosios vietos turėjimas – egzistavo ir iki V. G. įvykdant nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nesudaro ir jo noras būti su sužadėtine ir jų bendra dukra, daugiau prisidėti prie šeimos gerovės. Nuteistojo šeimos gerovė negali būti iškeliama aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai.

18. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.