- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-412-174-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00337-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Rasa Valentinienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- M. N., V. S.
- Civilinis ieškovas
- D. M.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Vaclovas Ruškys
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A-412-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00337-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.;2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2011 m. liepos 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendžio, kuriuo:
M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą) – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Taikyta BK 92 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir, remiantis BK 82 straipsniu, 87 straipsniu, paskirta M. N. auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių mokytis ar dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
M. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą) – 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 7 punktas, 3 dalis, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ar įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Patenkintas nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš M. N. ir V. S. 170,40 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. M.. Nepilnamečiam nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, nuspręsta išieškoti jo dalį – 85,20 Lt iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N..
Nukentėjusiojo D. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. N. ir V. S. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. M.. Nepilnamečiam nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, nuspręsta išieškoti jo dalį – 1 500 Lt iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N.. Kita D. M. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 1 810,98 Lt dydžio civilinis ieškinys ir priteista ši žala solidariai iš M. N. ir V. S.. Nepilnamečiam nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, nuspręsta išieškoti jo dalį – 905,49 Lt iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. ir V. S. nuteisti už tai, kad jie pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra jie 2010-08-14, apie 21.00 val., viešoje vietoje, Klaipėdos mieste, prie Rambyno g. 16 namo įėjimo į laiptinę aikštelėje, veikdami bendrininkų grupe, iš chuliganiškų paskatų, pažeisdami viešąją tvarką, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį – išplūdo necenzūriniais žodžiais pro šalį ėjusį D. M., o šiam atsakius tuo pačiu, M. N. smogė kumščiu vieną smūgį D. M. į kairįjį skruostą, o šalia buvęs V. S. smogė kumščiu vieną smūgį D. M. į krūtinę, dėl to nukentėjusiam bėgant nuo užpuolikų ir pargriuvus ant žemės, tuo pat metu prie jo pribėgęs M. N. koja spyrė D. M. į veidą, pataikydamas į dešinę akį, bei kartu su V. S. gulinčiam D. M. spyrė ne mažiau kaip 6 kartus kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tokiais veiksmais D. M. padarydami galvos sumušimą ir minkštųjų audinių patinimą, poodinę kraujosruvą viršugalvio kairėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimus po akies jungine, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, galvos smegenų sukrėtimą, trauminę subarachnoidinę hemoragiją ties smegenų padangte, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairėje pakinklinėje duobėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairiajame klube srityje, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų M. N. ir V. S. 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, tai pat priteisti iš M. N. ir V. S. visas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra neteisingos. D. M. įsitikinimu, teismas spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, pažeidė procesinės teisės normas, ir šie pažeidimai nulėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Nukentėjusysis nurodo, jog jis pareiškė 60 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nurodydamas, kad dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą dėl sveikatos būklės, tam tikrą laiką negalėjo įprastai elgtis, linksmintis, užsiimti pamėgta veikla, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Pirmosios instancijos teismas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3 000 Lt.
Nukentėjusysis teigia, jog dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvykio metu buvo pavojingai sužalota jo akis, dėl to kilo grėsmė regėjimui. Apeliantas pažymi, kad žmogaus sveikata yra aukščiausia vertybė, o regėjimas – viena svarbiausių žmogaus funkcijų, leidžianti orientuotis aplinkoje, gyventi pilnavertį gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Zdaniai v. VšĮ Marijampolės ligoninė išaiškino: „<...jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli...>“.
Nukentėjusysis D. M. teigia, jog jo išgyvenimai, kuriuos sukėlė nuteistųjų nusikalstami veiksmai, buvo ypač dideli, nes jis buvo ne tik viešai pažemintas sumušimo metu, bet ir jautė fizinį skausmą tiek užpuolimo metu, kai jam buvo suduodami smūgiai, dėl to jis buvo nukritęs nuo laiptų, bandydamas gelbėtis nuo užpuolikų, kraujavo, tiek vėliau gydantis ligoninėje ir namuose. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo priverstas vartoti vaistus, iškęsti pavojingas, bet mediciniškai būtinas intervencijas į savo organizmą – punkciją ir kitus tyrimus. Jo sveikata yra sutrikusi iki šiol, nėra aišku, kokios neigiamos pasekmės gali kilti ateityje dėl patirtų kūno sužalojimų. Jo dvasinė būklė yra sutrikusi, patirtas pažeminimas ir baimė dėl naujų galimų išpuolių neleidžia jam užsiimti įprasta veikla, bendrauti su aplinkiniais, išeidamas iš namų jis nuolatos patiria stresą, nes nuteistieji gyvena kaimynystėje.
Apeliantas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus šiuos neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus: 1) pasekmes – nukentėjusysis nurodo, jog jis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, buvo padaryti kiti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai, dėl komplikacijų buvo sutrikęs regėjimas, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; 2) žalą padariusio asmens kaltę – šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji sutrikdė jo – D. M. – sveikatą iš chuliganiškų paskatų ir tai padarė viešoje vietoje, sutrikdydami viešąją rimtį ir tvarką; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį – nuteistasis V. S. yra darbingas, dirba naktiniame klube „El Color“ rūbinėje ir gauna nuolatines pajamas; M. N. šiuo metu nedirba, tačiau yra užsiregistravęs Darbo biržoje, vadinasi, turi realių šansų artimiausiu metu įsidarbinti, be to, jis turi darbingus bei nuolatinį darbą turinčius tėvus V. N. ir V. N.; 4) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes – šiuo atveju dėl sužalojimo pasekmių jis – D. M. – patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą dėl sveikatos būklės, tam tikrą laiką negalėjo įprastai elgtis, linksmintis, užsiimti pamėgta veikla, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, patirtas fizinis skausmas ilgą laiką nepraėjo, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai akivaizdžiai matėsi, sukėlė daug nepatogumų bendraujant su draugais, jis buvo psichologiškai palaužtas, prislėgtas, nerimavo dėl pablogėjusio regėjimo; 5) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus – atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji pasikėsino į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą, jo – D. M. – patirti sužalojimai ir praradimai yra ypač reikšmingi. D. M. nurodo, jog patirtą neturtinę žalą sunku įvertinti pinigais, dėl nusikaltimo išgyventi ir prarasti dalykai atrodo neįkainuojami, tačiau atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei nenorėdamas ženkliai apsunkinti nuteistiesiems gyvenimo, neturtinę žalą jis įvertino 60 000 Lt suma. Apelianto teigimu, toks reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas.
Dėl nuteistųjų civilinės atsakomybės formos
Solidari atsakomybė reiškia, kad skolininkai yra bendraskoliai. Taigi kreditorius turi teisę reikalauti, jog kiekvienas iš skolininkų įvykdytų tiek visą skolininko prievolę, tiek jos dalį. Teismas iš vienos pusės žalos atlyginimą priteisė iš abiejų nuteistųjų solidariai, iš kitos pusės nustatė dalinę M. N. atsakomybę, tai yra nustatė jo dalį – 1 500 litų.
Nukentėjusiojo D. M. teigimu, šiuo atveju nuteistųjų atsakomybė turi būti solidari, ir M. N. neturi būti taikomos privilegijos prieš V. S.. Todėl turi būti panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje nurodyta: „<...o nepilnamečiui nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, išieškoti jo dalį - 1500 litų iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N..“ Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Nuosprendžio dalis dėl civilinių pareigų nuteistiesiems nustatymo, vykdymo klausimų aptarimas pačiame nuosprendyje yra aiškiai perteklinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. apeliacinį skundą nuteistasis V. S. prašo D. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį.
Prokurorė, nuteistieji, jų gynėjai, nuteistojo M. N. atstovė pagal įstatymą V. N. prašo nukentėjusiojo ir civilio ieškovo D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį dėl 60 000 Lt neturtinės žalos tenkino iš dalies ir priteisė D. M. 3 000 Lt. Apylinkės teismas, nustatydamas D. M. padarytos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiąs į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo pasekmes – buvo sužalotas veidas, skaudėjo galvą, sužalota akis nuolatos ašaroja, taip pat į tai, kad padaryta 170,40 Lt turtinė žala nukentėjusiajam, kuri neatlyginta, į kaltininkų M. N. ir V. S. turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos, nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ir kt. ) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami sveikatos pakitimai.
Nukentėjusysis D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sumažino jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neatsižvelgė į kaltininkų M. N. ir V. S. nusikalstama veika sukeltas pasekmes po sužalojimo, kurias jis jaučia iki šiol – sužalota akis nuolatos ašaroja, į nuteistųjų turtinę padėtį bei į tai, kad dėl patirtų sužalojimų dėl neteisėtų M. N. ir V. S. veiksmų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą dėl sveikatos būklės, bet ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų jis buvo priverstas vartoti vaistus, iškęsti pavojingas, bet mediciniškai būtinas intervencijas į savo organizmą – punkciją ir kitus tyrimus, dėl sužalojimų jis tam tikrą laiką negalėjo įprastai elgtis, linksmintis, užsiimti pamėgta veikla, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, fizinis skausmas ilgą laiką nepraėjo, sužalojimai – kraujosruvos, odos nubrozdinimai – akivaizdžiai matėsi ir sukėlė daug nepatogumų susitinkant ir bendraujant su draugais, jis buvo psichologiškai palaužtas, prislėgtas, jautė nerimą dėl pablogėjusio regėjimo.
Kolegijos nuomone, priteisdamas tik 3 000 Lt neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiukščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės, bei pažymėjo, kad veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šia taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs, jog nuteistojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams; važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes, kitam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, praleisti nukentėjusiojo, einančio per pėsčiųjų perėją, jį lenkė ir sužalojo nukentėjusįjį pėsčiųjų perėjoje, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka ne tik padaryto pažeidimo šiurkštumo, bet ir kaltės laipsnio. Pažymėtina, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino nukentėjusiajam atsiradusius padarinius ir dėl aptartų pažeidimų padidino nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį nuo 60 000 Lt (įvertinus ir nuteistojo savanoriškai atlygintą žalos dalį) iki 80 000 Lt (tiek, kiek prašė nukentėjusysis). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad neturtinės žalos dydžiui pakankamai didelę reikšmę turi ir veikos pavojingumas, jį vertinant kartu su kaltės laipsniu, o sprendžiant neturtinės žalos klausimą, tai būtina tinkamai įvertinti, juolab kad ne tik neatsargūs, bet ir tyčiniai smurtiniai nusikaltimai yra įvairaus pavojingumo laipsnio, pavyzdžiui nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas ne tik turint tyčią sužaloti žmogų (BK 138 straipsnis, 284 straipsnis), bet ir plėšiant (BK 180 str.) ar prievartaujant turtą (BK 181 str.).
Kasacinėje byloje Nr. 2K-474/2008, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau lengvesnėms pasekmėms (nežymus sveikatos sutrikdymas) nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos. Minėtoje kasacinėje byloje nustatyta, jog nuteistasis viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nenustatytam asmeniui iškeikus nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, numetus dalį nukentėjusiojo parduodamų rūbų ant žemės, bei sudavus kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam į galvą ir veidą, jis (nuteistasis) tyčia smogė kumščiu ne mažiau kaip tirs kartus nukentėjusiajam į galvą ir veidą, o šiam pradėjus bėgti ir suklupus nuo vieno iš jų suduoto smūgio į nenustatytą kūno dalį, jis kartu su nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą – veido sumušimą ir odos nubrozdinimą bei poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, trijų viršutinių kandžių krašto nuskėlimą emalio ribose, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje ir dešinio kelio sąnaryje, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tuo tarpu kasatorius savo skundo argumento, kad priteistos neturtinės žalos dydis neprotingai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos, nepagrindė teisminiais precedentais.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-404/2007, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), tokio pat pavojingumo veikai (viešosios tvarkos pažeidimas, sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kaip ir nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog keturi nuteistieji dviem automobiliais užtvėrė kelią automobiliui, kuriuo važiavo nukentėjusieji, išlipę iš automobilio įvairiais būdais daužė automobilio stiklus, žibintus, kėbulą, peiliu pjaustė padangas, o nukentėjusiuosius badė peiliu, daužė rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, padarydami jiems įvairius sveikatos sutrikdymus, o konkrečiai nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, taip padarius nukentėjusiajam durtines–pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje, dėl to išsivystė antro laipsnio trauminis šokas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o vėliau strypu sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą bei ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bandant ištraukti jį iš automobilio ir taip padarius nukentėjusiajam muštinę žaizdą lūpos viršuje, minkštųjų audinių sumušimus veide, kairėje alkūnėje ir kairės plaštakos nugarėlėje, viršutinio kairiojo pirmo kandžio kraštelio lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam pagrįstai priteista iš visų nuteistųjų solidariai, o jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintinas. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl darytina išvada, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-533/2005, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau kiek sunkesnėms pasekmėms, nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 25 000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog du nuteistieji iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, veikė ypač įžūliai, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, po to rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei vienas iš jų pargriuvusiam ant gatvės nukentėjusiajam įrėmęs į smilkinį revolverį, nepriskiriamą prie šaunamųjų ginklų, grasino, o nukentėjusiajam atsistojus, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei padarė nukentėjusiajam kraujosruvas veide, apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dantenose, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinį žandikaulio lūžį, galvos ir veido sumušimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo, antrojo, trečiojo dantų dalinį išnirimą, tai yra jį nesunkiai sužalojo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė tiek nukentėjusiojo skundą priteisti jam 100 000 Lt neturtinės žalos, tiek nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog nukentėjusio reikalavimas priteisti 100 000 Lt, yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas, priteisdamas 25 000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgė į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, be to, didinti šios sumos negalima dar ir atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į kasatoriaus patirtą turtinę žalą, kaltinamiesiems sužalojus jo sveikatą, fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam diagnozuotas potrauminis sindromas, sumažėjo darbingumas, nustatyta trečia invalidumo grupė) bei šias pasekmes sukėlusią asmenų kaltę, kaltinamųjų turtinę padėtį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino visumą aplinkybių, iš jų ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas ir minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva viršugalvio kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po akies jungine, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, galvos smegenų sukrėtimas, trauminė subarachnoidinė hemoragija ties smegenų padangte, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairėje pakinklinėje duobėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairiajame klube, ir šiuos sužalojimus nuteistieji padarė dėl menkaverčio preteksto, tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, M. N. smogus kumščiu nukentėjusiajam D. M. į kairįjį skruostą, o V. S. smogus kumščiu vieną smūgį D. M. į krūtinę, dėl to šiam bėgant nuo užpuolikų ir pargriuvus ant žemės, M. N. koja spyrus nukentėjusiajam į veidą, pataikant į dešinę akį, bei kartu su V. S. gulinčiam D. M. spyrus ne mažiau kaip 6 kartus kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tai neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis galėjo patirti ir rimtesnių sužalojimų, ir patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą bei emocinį diskomfortą, nes buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, dėl to gydėsi ligoninėje, vėliau – namuose, turėjo iškęsti skausmingas ir pavojingas intervencijas į organizmą – punkciją ir kitas, sumažėjo bendravimo galimybės, patirtas pažeminimas ir baimė dėl naujų galimų išpuolių ateityje (nuteistieji gyvena kaimynystėje) neleidžia jam užsiimti įprasta veikla, bendrauti su aplinkiniais, be to, dėl patirtos galvos traumos, taip pat sumuštos akies, kuri iki šiol nuolatos ašaroja, nukentėjusysis pagrįstai baiminasi dėl vėlesnių neigiamų pasekmių jo sveikatos būklei ateityje, kartu atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusysis dėl sužalojimų operacijų nepatyrė, nėra duomenų dėl būtinų intervencijų ateityje, įvertinusi nuteistųjų turtinę padėtį (V. S. dirba, D. N. yra nepilnametis, registruojasi Darbo biržoje, turi darbingus ir nuolatines pajamas gaunančius tėvus), kolegija mano, kad galima nukentėjusiajam priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam D. M. priteista neturtinė žala didinama iki 5 000 Lt, tai užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką.
Tuo tarpu kolegija nesutinka ir su nukentėjusiojo D. M. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kokia dalimi nuteistojo nepilnamečio M. N. atstovai pagal įstatymą turi atlyginti padarytą neturtinę žalą. CK 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Teismų praktikoje tokios įstatymo nuostatos aiškinamos taip, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, bendrai padarę žalą, atsako tiesiogiai, solidariai, o tokių nepilnamečių tėvų ar rūpintojų atsakomybė yra papildoma dalinė. Todėl pirmiausia žala priteisiama iš tiesiogiai civiline tvarka atsakančių nepilnamečių, o po to tinkamai išdėstoma atsakovų nepilnamečių tėvų ar rūpintojų dalinė atsakomybė (kasacinės bylos Nr. 3K-3-951/2001, Nr. 3K-3-394/2006). Taigi apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, kokia dalimi atsako nuteistojo nepilnamečio M. N. atstovai pagal įstatymą, jeigu nepilnametis nuteistasis neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Todėl keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.
Apelianto prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes byloje nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys duomenys.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį pakeisti:
Priteisti nukentėjusiajam D. M. solidariai iš nuteistųjų M. N. ir V. S. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiam nuteistajam M. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą subsidiariai priteisti iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N. 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.