Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M., jo atstovei advokato padėjėjai Ingai Lečaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, registruojasi darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2010-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 str. 2 d., jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti mokslą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2 kurse, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustato:

Aptarti įrodymai: iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolas, leidžia daryti išvadą, kad M. N. ir V. S. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų yra visiškai įrodyta. Kaltinamieji M. N. ir V. S. iš dalies pripažino smurtavę D. M. atžvilgiu, nurodė teismui, kad D. M. spjovė ant M. N., numetė butelio etiketę ir konflikto metu nukentėjusysis pirmas M. N. sudavė smūgį kumščiu į kaktą. Todėl, nenorėdami nusileisti D. M., M. N. kartu su V. S. taip pat sudavė D. M. kumščiais apie 10 smūgių. Kaltinamieji neigia spardę D. M. ir parodė, kad įvykio metu jie avėjo guminėmis šlepetėmis, o ne sportiniais batais, be to, jie neigė vadinę D. M. necenzūriniais žodžiais. Šie kaltinamųjų parodymai paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką. Kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis D. M. parodė, kad M. N. jį pavadino „suka”, todėl jis praeidamas pro M. N. nusispjovęs pasakė, kad „ant šiukšlių spjaudo“, etiketės nuo butelio jis nenumetė. Tuo metu pašokęs M. N. pirmas trenkė jam kumščiu į kairį skruostą, V. S. jį nustūmė, po ko jam suklupus ant žemės, M. N. ir V. S. pradėjo jį spardyti, suduodant apie 10 smūgių iš abiejų pusių, daugiausia spiriant į galvą. D. M. parodė, kad jis matė, jog vaikinai jį spardydami avėjo ne šlepetėmis, o sportiniais batais. Tokie pat nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje jo 2010-08-16 pareiškime, 2010-08-18 patikslinime ( t.1, b.l. 4-5), taip pat liudytojo apklausoje (t. 1, b.l. 32-34), akistatų su kaltinamaisiais metu (t. 1, b.l. 94-95, 136-137). Visose apklausose nukentėjusysis nurodė, kad konfiktą pradėjo ne jis, nurodė, kad jis buvo kaltinamųjų spardomas, įžeidinėjamas. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-22 apklaustas įtariamuoju V. S. nurodė, kad M. N. vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vadino jį „ svarke“, jis nurodė, kad M. N. pirmas pastūmė D. M. ( t.1 b.l. 134). Kaip matyti, kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs ir teismo vertinti kaip jų pasirinktos gynybos taktika. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį panaudoto smurto apimties. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo D. M. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal objektyvios apžiūros metu konstatuotus sužalojimus, D. M. kūne galima išskirti ne mažiau 9 trauminio poveikio žymių. Sužalojimai padaryti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais, galimai 2010-08-14 paros antroje pusėje ir dėl galvos sumušimo su galvos smegenų sukrėtimu, traumine subarachnoidine hemoragija D. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 17-18). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. R. parodė, kad po įvykio D. M. buvo atėjęs į parduotuvę ir jokių mėlynių ant nukentėjusiojo veido ji nematė, tačiau liudytoja O. M., kuri iš karto po įvykio atvyko pas D. M. į namus, matė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas. Liudytojos D. R. parodymai teismo vertinti kaip neatitinkantys kitų byloje nustatytą aplinkybių, be to, tokių aplinkybių ji nenurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis D. M. parodė, kad dėl sumušimų jam skaudėjo, sukosi galva, jis neigė po įvykio tą vakarą išėjęs iš namų. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti po šio įvykio. Kaip matyti iš liudytojo P. S. parodymų, jis buvo įvykio vietoje ir nors buvo girtas, dėl ko negali prisiminti visų konflikto aplinkybių, tačiau jis nurodė, kad matė, jog D. M. nukrito nuo laiptų ir vėliau pats V. S. jam pasakojo, kad praeidamas pro šalį D. M. spjovė, todėl M. N. spyrė D. M. į akį, o V. S. sudavė nukentėjusiajam į krūtinę. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. M. jam papasakojo, kad jį sumušė M. N. ir V. S.. Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis 2010-08-16 ir 2010-08-25 kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl akies, galvos sužalojimų. Iš gydymo stacionare istorijos Nr. A-521358 matyti, kad nukentėjusysis skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, svaigimu, ligonis gydėsi stacionare nuo 2010-08-20 iki 2010-08-26 ( t.1, b.l. 14-16).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamieji M. N. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje elgdamiesi įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, necenzūriniais žodžiais išplūdo pro šalį ėjusį D. M., o šiam atsakius tuo pačiu, M. N. smogė kumščiu vieną smūgį D. M. į kairįjį skruostą, V. S. smogė kumščiu vieną smūgį D. M. į krūtinę, o pastarajam pargriuvus ant žemės, M. N. koja spyrė D. M. į veidą, pataikydamas į dešinę akį, bei kartu su V. S. gulinčiam D. M. spyrė ne mažiau kaip 6 kartus kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydami D. M. sveikatą. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamieji sumušė nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą M. N. ir V. S. padarė tiesiogine tyčia: suduodami smūgius nukentėjusiajam, jie suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad kaltinamieji M. N. ir V. S. dėl mažareikšmės dingsties sudavė smūgius D. M.. Tokios kaltinamųjų M. N. ir V. S. elgesio paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jie smūgius nukentėjusiajam sudavė siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodami mažareikšmę dingstį. M. N. ir V. S. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik D. M. sveikatos sutrikdymas, bet ir visuomenės rimties sutrikdymas. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti, konfliktas tarp abiejų pusių kilo po to, kai kaltinamieji pavadino nukentėjusįjį necenzūriniu žodžiu ir nukentėjusiajam nusispjovus, kaltinamieji smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, po to- į krūtinę, o nukentėjusiajam nugriuvus spardė jam į galvą ir kitas kūno vietas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji veikė dėl chuliganiškų paskatų, be jokio preteksto užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį, taip parodydami aiškų asmens negerbimą, elementarių elgesio normų niekinimą, savęs priešpastatymą aplinkiniams. Įvykio pradžią lėmė ne nukentėjusiojo veiksmai, o dar prieš įvykį kaltinamųjų subrandintos nuotaikos, susijusios su chuliganiškais motyvais, noras pademonstruoti savo viršenybę tiek prieš konkretų asmenų, tiek prieš visuomenę apskritai. Visa tai patvirtina chuliganiškų paskatų, kaip subjektyvaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymio, buvimą kaltinamųjų veikoje. Veika kvalifikuojam kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, nes toks kaltinamųjų elgesys parodė elementarių elgesio normų nepaisymą, visuomenės tvarkos nesilaikymą, aiškią nepagarbą žmogui. Nukentėjusysis buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų, tarp jo ir kaltinamųjų jokių santykių, kurie galėtų sąlygoti kitas nukentėjusiojo sumušimo paskatas, nebuvo, todėl veika kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 2d.8p. Be to, kaip matyti, nusikaltimo vieta nebuvo nuošali- tai vyko gatvėje, prie įėjimo į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, neteisėtus veiksmus matė pašaliniai asmenys- tai kaltinamjo V. S. tėvas, šalia esančios parduotuvės pardavėja, išbėgusi į kiemą, kuriai apie įvykį pranešė pirkėja, dar dvi moterys, kaip nurodė liudytoja D. R., taip pat ir kaltinamasis M. N.– apie 40 metų amžiaus, kurių viena iš jų po muštynių trenkė M. N. į veidą ir kažką pasakė ( t.1, b.l. 92). Kaltinamieji vartojo necenzūrinius žodžius. Darytina išvada, kad kaltinamieji viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1d. Kaltinamųjų M. N. ir V. S. veika kvalifikuotina kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. (LAT 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009), nes šios nusikalstamos veikos padarytos vienu metu, toje pačioje vietoje, viena kaltinamųjų tyčia ir tais pačiais tyčiniais veiksmais.

Kaltinamųjų M. N. ir V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į kiekvieno iš kaltinamųjų indėlį nusikalstamų veikų padaryme, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam M. N., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – M. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos yra tyčinės, nusikalto būdamas neteistas, 2010-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d. numatytais pagrindais. Atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tyčinę kaltę, į padarytos žalos, kuri nėra atlyginta, dydį, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – kaltinamasis yra nepilnametis, nesimoko, nedirba, yra išlaikomas tėvų, duomenų, jog po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, byloje nėra. „Pamario“ vidurinės mokyklos direktorė charakteristikoje nurodė, kad M. N. mokyklos nelankė. Atsižvelgiama ir į nusikaltimo motyvus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgia ir į M. N. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo metu M. N. nesimoko. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, kaltinamajam už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Už viešosios tvarkos pažeidimą M. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį skirtina arešto bausmė, žymiai mažesnė už šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį sudarančius nusikaltimus, bendrintinos apėmimo būdu. Kaltinamasis šiuo metu nesimoko, bet materialai yra aprūpintas, nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo būtų padaręs daugiau nusikaltimų, registruojasi darbo biržoje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. S., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – nusikalstamos veikos yra tyčinės, vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgiama į nusikaltimų pobūdį, į tyčinę kaltę, į tai, kad nusikalstamomis veikomis kaltinamasis padarė žalą nukentėjusiajam, kurios iki šiol neatlygino, į kaltinamojo asmenybę: V. S. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, mokosi, dirba. Klaipėdos turizmo mokykla V. S. charakterizuoja patenkinamai. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skiriant už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Už viešosios tvarkos pažeidimą V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį skirtina arešto bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už šiuos idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį sudarančius nusikaltimus bendrintinos apėmimo būdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. nusikalto pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba, mokosi Klaipėdos turizmo mokykloje, kurioje sėkmingai baigė pirmą kursą, buvo drausmingas ir pamokų be priežasties nepraleidinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., kaltinamajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant V. S. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, laikytis visuomeninių elgesio ir teisės normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas tęsti mokslus ar įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys dėl 170,40 Lt turtinės žalos, kurią sudaro patirtos išlaidos vaistams, kompiuterinei galvos tomografijai, eksperto apžiūrai, medikų konsultacijoms. Nukentėjusysis pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė sužalojimus ir turėjo kreiptis į medikus, vartoti vaistus, ir tokia išleista pinigų suma pagal patirtus sužalojimus, yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamųjų kaltės įrodymais, darytina išvada, kad šis nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamieji privalo solidariai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. M. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą, baimę, įvairių nepatogumų – buvo sužalotas veidas, skaudėjo galvą, sužalota akis nuolat ašaroja – teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam D. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 170,40 Lt turtinė žala nukentėjusiajam, kuri neatlyginta, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis yra neįgalus, pragyvena iš 340 litų neįgalumo ir socialinės pašalpos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų turtinę padėtį – M. N. nedirba ir nesimoko, yra išlaikomas tėvų, kurių gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, V. S. mokosi ir dirba, tačiau pajamos nėra didelės ( 400 litų per mėnesį), kaltinamieji jokio turto neturi. Atsižvelgus į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas D. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. M.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1810,98 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo D. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamieji, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Kaltinamajam M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą ir paskirti areštą 30 (trisdešimt) parų .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir M. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str., 87 str., paskirti M. N. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių mokytis ar dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

M. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą ir paskirti areštą 30 (trisdešimt) parų .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5p., 7 p. 3d., bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ar įgyti specialybę ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš M. N. ir V. S. 170,40 Lt žalos atlyginimą nukentėjusiajam D. M., o nepilnamečiui nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, išieškoti jo dalį–85,20 litų iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N. I..

Nukentėjusiojo D. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš M. N. ir V. S. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą D. M., o nepilnamečiui nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, išieškoti jo dalį–1500 litų iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N. I.. Kitą D. M. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 1810,98 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti šią žalą solidariai iš M. N. ir V. S., o nepilnamečiui nuteistajam M. N. neturint turto ir pajamų, išieškoti jo dalį–905,49 litus iš atstovų pagal įstatymą V. N. ir V. N. I..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.