- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-397-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23264-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., AB DNB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. R. padavė antstolei V. M. skundą, prašydamas panaikinti patvarkymą Nr. 15 2014 07 02 12911, kuriuo atsisakyta sustabdyti vykdomąją bylą, ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/14/12911-2 bei iškeldinimo veiksmus tol, kol bus priimtas sprendimas dėl M. R. mažametės dukters D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)). Skunde nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus – iškeldinimą su visais priklausančiais daiktais iš AB DNB bankui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), tol, kol teismas išspręs kito bute registruoto asmens – pareiškėjo mažametės dukters – iškeldinimo klausimą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2448-596/2013 išspręstas tik jo iškeldinimo klausimas, tačiau visiškai nepasisakyta dėl bute gyvenančio mažamečio vaiko, kurį iškeldinti nėra jokio pagrindo. Be to, antstolio 2014-05-19 raginime įvykdyti sprendimą Nr. 15 2014 05 19 12911/2014 nurodyta, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. 2-2448-596/2013. Šis vykdomasis dokumentas išduotas 2014-02-10, nors teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2014-02-19, Vilniaus apygardos teismo nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, vykdomasis raštas, išduotas neįsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, yra negaliojantis (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Pasak pareiškėjo, civilinėje byloje, kurioje priimtas vykdomas teismo sprendimas, nebuvo tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas: bute įregistruota atsakovo nepilnametė duktė (gim. 2011-11-11), todėl ieškovas, siekdamas iškeldinti atsakovą iš buto, neabejotinai turėtų reikšti naują ieškinį dėl atsakovo nepilnamečio vaiko iškeldinimo; tik teismui tokį ieškinį patenkinus, vaikas galėtų būti iškeldinamas. Kai teismo sprendime dėl iškeldinimo tinkamai nenurodyti asmenys, kurie turi būti iškeldinami, toks teismo sprendimas negali būti įvykdomas, ir šis proceso trūkumas gali būti pašalintas tik teikiant naują ieškinį civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2012-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1769-450/2012). Nurodė, kad pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, taip pat institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus; vaikas turi teisę naudotis visomis Konstitucijoje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis ir laisvėmis. Teismas negali iškeldinti tik atsakovo, kai nėra teisiškai išspręsta situacija dėl jo nepilnamečio vaiko iškeldinimo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju antstolis turėjo savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, nes tai susiję su ypač jautria socialine situacija.
Antstolė V. M. 2014-07-10 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė šį skundą su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad antstolis neturi teisės savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą, kai nėra tam įstatymo nustatyto pagrindo. Pagal pareiškėjo išdėstytus motyvus nėra CPK 626-627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų vykdomajai bylai stabdyti. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl analogiškos situacijos, 2013-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2108-258/2013, nurodė, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai; vaiko interesų gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. CPK 18 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolės teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad tai, jog vykdomajame rašte klaidingai įrašyta jo data, savaime nedaro vykdomojo rašto negaliojančio: dėl vykdomojo rašto buvo kreiptasi ir jis išduotas po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka; tai patvirtina vykdomajame rašte nurodyta teismo sprendimo įteisėjimo data – 2014-02-19. Pažymėjo, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina teismo sprendimo vykdymą. Tai, kad sprendime nenurodyta, jog iškeldinamas ir pareiškėjo mažametis vaikas, nėra kliūtis iškeldinti vykdomajame rašte nurodytą asmenį, t. y. pareiškėją. Be to, pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį, nepilnamečių iki keturiolikos metų atstovai pagal įstatymą teisme yra jų tėvai. CK 2.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1769-450/2012, kuria remiasi pareiškėjas, nurodė, kad ta aplinkybė, jog, sprendžiant tėvų iškeldinimo iš gyvenamojo namo klausimą, dėl objektyvių priežasčių nebuvo priimtas sprendimas iškeldinti ir jų mažametę dukterį, nereiškia, kad motinos priverstinio iškeldinimo atveju ji negali pasiimti ir savo jauniausios dukters; situacijos, kai iškeldinamosios dukrą būstu turi aprūpinti visiškai pašaliniai asmenys (namo savininkai – išieškotojai) sudarymas gali būti vertinamas kaip iš esmės dirbtinis, siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo; šiuo atveju pagrįsta manyti, kad dukters gyvenimu manipuliuojama kaip aplinkybe, neva sudarančia kliūtį iškeldinti motiną, kurios atžvilgiu sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs. Nurodė, kad vaiko interesų gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2108-258/2013). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko gyvenimo bute aplinkybe manipuliuojama kaip neva sudarančia kliūtį iškeldinti pareiškėją, dėl kurio iškeldinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Bankas yra privatus juridinis asmuo, sąžiningai ir teisėtai įgijęs nuosavybės teisę į butą, tačiau negali juo disponuoti, nes jame neteisėtai gyvena pareiškėjas su šeima. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina teismo sprendimo vykdymą. Kai asmuo piktnaudžiauja turimomis teisėmis, įgyvendina jas priešingai jų paskirčiai ar nesilaikydamas nustatytų principų, tokios teisės negali būti ginamos (CPK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.137 straipsnio 3, 5 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolės V. M. 2014-07-03 patvarkymo Nr. 15 2014 07 02 12911/14-2, kuriuo atsisakyta stabdyti vykdomąją bylą, atmetė. Teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtintų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Antstolis, stabdymas vykdomąją bylą nesant nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, veiktų ultra vires, tokie jo veiksmai būtų neteisėti. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog yra vienas iš CPK 626, 627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad nėra teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo, savaime nėra pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl pareiškėjo iškeldinimo iš buto. Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus dėl atsisakymo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta iškeldinti pareiškėją iš suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio buto, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismas sprendė, kad antstolė V. M., nenustačiusi nė vieno iš įstatyme įtvirtintų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų, teisėtai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą dėl pareiškėjo iškeldinimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/14/12911-2 bei iškeldinimo veiksmus iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl M. R. nepilnamečio vaiko D. R.. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo analizuotas pareiškėjo argumentas, kad pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 ir 2 punktų nuostatas, tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, taip pat institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, vaikas turi teisę naudotis visomis Konstitucijoje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis ir laisvėmis. Teismas negali leisti iškeldinti tik atsakovo, kai nėra teisiškai išspręsta situacija dėl jo nepilnamečio vaiko iškeldinimo. Pažymi, jog antstolio veiksmai turi būti stabdomi. Dėl nuo pareiškėjo visiškai nepriklausančių priežasčių buvo sukurta teisiškai ydinga situacija. CPK 769 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Šioje susiklosčiusioje situacijoje būtent ir kyla grėsmė, kad dėl banko kaltės pareiškėjas rizikuoja neužtikrinti bei negrįžtamai pažeisti nepilnametės dukters interesus. Siekiant iškeldinti mažametį vaiką iš buto (duomenys neskelbtini), turi būti priimtas atitinkamas galutinis teismo sprendimas, apribojantis vaiko teisę gyventi ginčo bute. Vaiko iškeldinimas turi vykti kaip ir pilnamečio asmens, tik teises ir pareigas, civilinį veiksnumą, įgyvendina tėvai. Vaikai nėra tėvų turimas materialusis turtas, daiktai, kuriuos galima iškeldinti kartu su tėvais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Tėvai turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais (CK 3.155 str.). Pareiškėjo M. R. motyvas, jog teismas negali leisti iškeldinti tik atsakovo, kai nėra teisiškai išspręsta situacija dėl jo nepilnamečio vaiko iškeldinimo, yra visiškai nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-19 nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjo M. R. (atsakovo) apeliacinį skundą dėl M. R. mažamečio vaiko įtraukimo į bylą aiškiai nurodė, kad nei ieškovas, nei teismas neturėjo pareigos įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu vienerių metų vaiko, nes vaikų iki 14 metų interesams visiškai atstovauja jų įstatyminiai atstovai. Pareiškėjas, būdamas rūpestingu mažametės tėvu privalėjo pasirūpinti kita gyvenamąja vieta ir tam turėjo pakankamai laiko, nes M. R. apie reikalavimą atlaisvinti bankui priklausantį butą buvo žinoma dar 2012-07-16. Pažymi, jog CPK 626-627 str. nustatyti pagrindiniai ir fakultatyviniai vykdomosios bylos sustabdymo (vykdymo veiksmų atidėjimo) pagrindai, jų sąrašas yra baigtinis. Antstolis neturi teisės savo iniciatyva sustabdyti vykdomąją bylą nesant tam įstatymu numatyto pagrindo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog tai, kad sprendime nėra nurodyta, jog iškeldinamas ir pareiškėjo mažametis vaikas, nėra kliūtimi iškeldint vykdomajame rašte nurodytą asmenį – pareiškėją. Be to, pagal CPK 38 str. 4 d., nepilnamečių iki keturiolikos metų atstovais pagal įstatymą teisme yra jų tėvai. Juolab, CK 2.14 str. 1 d. nustato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamo vieta. Pažymi, jog CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Šiuo atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, jog antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2448-596/2013 dėl atsakovo M. R. iškeldinimo su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui AB DNB bankui priklausančio buto su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo perduoti raktus. Antstolės kontoroje 2014-07-04 buvo gautas M. R. skundas dėl antstolės V. M. 2014-07-02 patvarkymo Nr. 15 2014 07 02 12911, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/12911. Pateiktu skundu buvo prašoma sustabdyti vykdomąją bylą iki bus priimtas sprendimas dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo. Antstolė V. M. 2014-07-10 patvarkymu pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolės V. M. 2014-07-02 patvarkymo taip pat atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta 2014-09-03 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami CPK 626 str. ir 627 str. CPK 626 str. yra nustatyti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626-627 str. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK nenumato pagrindo stabdyti vykdomosios bylos vien tuo pagrindu, kad nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjo nepilnametės dukters iškeldinimo. Vien ta aplinkybė, jog įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 sprendime, kuriuo nuspręsta iškeldinti pareiškėją (atsakovą) M. R. iš suinteresuotam asmeniui (ieškovui) AB DNB bankui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), su visais atsakovui priklausančiais daiktais ir perduoti buto raktus, nėra nurodyta, jog iškeldinamas ir pareiškėjo nepilnametis vaikas, nesudaro pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Be to, ši aplinkybė nėra kliūtis iškeldinti tiek įsiteisėjusiame sprendime, tiek vykdomajame rašte nurodytą asmenį, t. y. pareiškėją M. R.. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek antstolis, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/14/12911 bei iškeldinimo veiksmus.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. nustatyta, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pats pareiškėjas M. R. privalo užtikrinti savo nepilnametės dukters teisę į būstą bei jos vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, o ne siekti permesti šią pareigą kitiems asmenims, šiuo atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio pareiškėjas yra iškeldinamas, savininkui suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomosios bylos sustabdymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus atskirąjį skundą iš apelianto M. R. suinteresuoto asmens AB DNB banko naudai priteisiamos 140,18 Eur (484 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo pateikė šias bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius dokumentus (b. l. 47, 48).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens AB DNB banko (į. k. 112029270) naudai 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.