- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1769-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00907-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., I. V., A. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys V. L., I. V. ir A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė Daiva Milevičienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama išaiškinti, ar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-260-341/2010 iš gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kartu su I. V., A. V., I. V., D.V., J. K., O. K. turi būti iškeldinta ir I. V. Nurodė, kad, vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr. 2-260-341/2010, nustatė, kad iškeldinamoji I. V. turi nepilnametę dukrą I. V., kuri teismo sprendime nėra nurodyta kaip iškeldinamoji. Šis vaikas gimė civilinės bylos dėl iškeldinimo eigoje, todėl reikalavimas ieškinyje ją iškeldinti nebuvo pateiktas. Kadangi mažametis vaikas turi gyventi kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje, todėl pareiškėjos teigimu, esant teismo sprendimui iškeldinti I. V., turėtų būti iškeldinta ir jos mažametė dukra I. V. Priešingas aiškinimas pažeistų išieškotojo teisę į kuo greitesnį ir realų teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau vadovaujantis CPK 769 str. 1 d. pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinti tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Esant tokiai nuostatai, susiklostytų situacija, jog mažametė I. V. liktų gyventi adresu (duomenys neskelbtini), o jos motina iš šio namo būtų iškeldinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi antstolės Daivos Milevičienės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė pateikė įrodymus, jog I. V. po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta ją iškeldinti iš gyvenamojo namo, priėmimo susilaukė dukters I. V. Spręsdamas dėl pareikšto prašymo išaiškinti, ar kartu su sprendime nurodytais asmenimis turi būti iškeldinta ir minėta mažametė, teismas atkreipė dėmesį, kad nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus nustato LR CPK LVII skyrius, LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pati antstolė prašyme citavo CPK 769 str. 1 d., kurioje aiškiai nurodyta, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinti tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Nagrinėjamu atveju, priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme, I. V. net nebuvo gimusi, todėl reikalavimai jos atžvilgiu nebuvo pareikšti, teismo sprendime dėl vaiko teisių ir pareigų nepasisakyta. Nepilnametės I. V. įtraukimas skolininku vykdymo procese reikštų procesinio sprendimo pakeitimą, todėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutas šiuo atveju netaikytinas. Esant ginčui, nepilnamečio vaiko, t.y. I. V. iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas kitais civilinių teisinių santykių gynimo būdais - pareiškiant naują ieškinį teisme ar pan. Teismas pažymėjo, kad 2010-05-04 teismo sprendimo vykdymo tvarka yra aiški - vykdytiname teismo sprendime yra aiškiai nurodyti iškeldintini asmenys, duomenys apie gyvenamąjį namą, iš kurio minėti asmenys turi būti iškeldinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, todėl jis atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. L. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį ir leisti iškeldinti atsakovus I. V. ir A. V. su nepilnamete dukra I. V. iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo nutartis pažeidžia CPK 7 straipsnio nuostatas, o būtent atsakovai I. ir A. V. visą laiką nuo ieškinio padavimo dienos vilkino procesą. Ieškinys teisme priimtas 2009 m. spalio mėn., o sprendimas priimtas tik 2010 m. gegužės 4 d. Dėl atsakovų kaltės neįvyko keli teismo posėdžiai, kurie vis buvo atidedami. Teismo sprendimo priėmimo metu vaikas nebuvo gimęs. Jis gimė tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl objektyviai negalėjo būti įtrauktas į bylą. Pažymėjo, kad atsakovai savo elgesiu pažeidžia dispozityvumo principą, t.y. piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindami teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis LR CK 3.168 str., 2.14 str. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pagal tėvų gyvenamąją vietą. Taigi logiška išvada yra ta, kad iškeldinat tėvus iš gyvenamųjų patalpų, kartu iškeldinami ir jų nepilnamečiai vaikai. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus (CK 3.165 str.), o CPK 679 str. 1 d. nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Taigi vadovaujantis CK numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis neatitinka nurodytų principų ir pažeidžia CPK numatytą koncentruotumo principą, todėl naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Daiva Milevičienė prašė skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl vykdomojo rašto išaiškinimo. Antstolės teigimu, teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, ko pasėkoje yra nepagrįsta ir neteisėta. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma pagal tėvų gyvenamąją vietą (CK 3.168 str., 2.14 str.), todėl iškeldinat tėvus iš gyvenamųjų patalpų, kartu turėtų būti iškeldinami ir jų nepilnamečiai vaikai - tėvai yra atsakingi už savo vaikus (CK 3.165 str.), o CPK 679 str. 1 d. nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Priešingas aiškinimas pažeistų sąžiningumo ir teisingumo principus, nes I. V. ir A. V. gali ir toliau vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, toliau kasmet prieš teismo sprendimo įvykdymą gimdyti vaikus, o ieškovai kiekvieną kartą turės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl kiekvieno vaiko iškeldinimo. Tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu, o nuosavybės institutas netektų prasmės, nes turto savininkas neturėtų galimybės naudotis jam priklausančiu turtu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, antstolės teigimu, teismo nutartis prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta, kas sudaro pagrindą ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - nustatyti, jog kartu su tėvais turi būti iškeldinta ir nepilnametė I. V.
Suinteresuoti asmenys I. V. ir A. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).
Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka nėra aiški, LR CPK 589 str. 1 d. numatyta, kad antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, ar Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 išduoto vykdomojo rašto Nr.2-260-341/2010 pagrindu iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), be kitų asmenų kartu su I. V. turi būti iškeldinta jos nepilnametė dukra I. V. Nurodytas vykdomasis raštas buvo išduotas pagal įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą. Kaip matyti iš antstolės priimto vykdyti vykdomojo rašto, jame be kitų asmenų nurodyta iš konkretaus gyvenamojo namo iškeldinti I. V., t.y. mažametės I. V. motiną. Byloje esantis LR Gyventojų registro duomenų išrašas patvirtina, kad iškeldinamosios I. V. mergaitė gimė 2010-09-22, t.y. po pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl I. V., A. V., I. V., D.V, J. K., O. K. iškeldinimo, priėmimo. Nurodytas teismo sprendimas dėl asmenų iškeldinimo įsiteisėjo 2011 m. balandžio 7 d., apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės I. V. skundą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad susiklosčiusioje situacijoje teismo sprendimas dėl mažametės I. V. iškeldinimo objektyviai negalėjo būti priimtas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ji dar nebuvo gimusi. Vienok, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolės prašymas dėl vykdomojo rašto išaiškinimo negali būti tenkinamas vien tuo pagrindu, jog jo turinys, t.y. iš kokio gyvenamojo namo ir kurie asmenys turi būti iškeldinti, yra visiškai aiškus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mažametės I. V. įtraukimas vykdymo procese reikštų procesinio sprendimo pakeitimą, todėl teismo sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Mergaitės iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas kitais civilinių teisinių santykių gynimo būdais, t.y. pareiškiant naują ieškinį teisme ar pareiškimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, paaiškėjus naujoms esminėms faktinėms aplinkybėms [LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.].
Antstolės pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad mergaitės motina I. V., ignoruodama teismo sprendimą, remiasi tuo motyvu, kad reikalavimas dėl jos mažametės dukros iškeldinimo nebuvo pareikštas ir išnagrinėtas. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien iš pastarųjų aplinkybių nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad iškeldinamoji piktnaudžiauja savo teisėmis, tačiau nepaneigtina, kad susidariusi situacija sudaro prielaidas vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tiesų teismo sprendimo, kuriuo I. V. būtų iškeldinama iš gyvenamojo namo, nebuvimas yra teisine kliūtimi iškeldinti iš šio buto mažametę mergaitę pagal LR CPK 769 str. 1 d., kuri, priešingai nei teigia apeliantė, taikytina ir nagrinėjamai situacijai, tačiau nėra kliūtimi iškeldinti vykdomajame rašte nurodytus asmenis, įskaitant I. V. Ta aplinkybė, kad sprendžiant tėvų iškeldinimo iš gyvenamojo namo klausimą dėl objektyvių aplinkybių nebuvo priimtas sprendimas iškeldinti ir jų mažametę dukterį, nereiškia, jog motinos priverstinio iškeldinimo atveju ji negali pasiimti ir savo jauniausios dukros. Tokiu būdu visiškai neiškiltų realaus vaiko ir motinos atskyrimo klausimas. Pažymėtina, kad būtent tėvai, remiantis LR CK 3.155 str., turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprūpinant vaiką būstu. Tuo tarpu situacijos, kai iškeldinamosios dukrą būstu turi aprūpinti visiškai pašaliniai asmenys (namo savininkai – išieškotojai) sudarymas gali būti vertintinas kaip iš esmės dirbtinis, siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Šiuo atveju pagrįsta manyti, kad dukters gyvenimu name manipuliuojama kaip aplinkybe, neva tai sudarančia kliūtį iškeldinti motiną, kurios atžvilgiu sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas I. V. skundą dėl priimto apylinkės teismo sprendimo, atsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė turi tris vaikus, todėl savo iniciatyva teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui. Taigi iškeldinamajai buvo sudarytos sąlygos bei duotas protingas terminas išsikelti iš gyvenamojo namo, tačiau sprendimas gera valia ir per suteiktą papildomą vienerių metų terminą nepagrįstai nebuvo įvykdytas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.]. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.]
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.