Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja A. V. A. skundą grindė šiais argumentais:

Skundžiamu įsakymu patvirtintas ginčo žemės sklypo sprendinių brėžinys pažeidžia pareiškėjos teises atkurti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko V. L. žemę, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises ne kartą buvo konstatuota teismų sprendimuose.

Dėl žemės sklypo plane numatyto privažiavimo prie R. S. ir G. S. priklausančio administracinio pastato iš Tyliosios gatvės žemės sklypo plotas nuosavybės atkūrimui sumažėjo beveik 115 kv. m. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8589 ha ploto žemės sklypą. Taigi žemės sklypo plotas, tenkantis nuosavybės teisių atkūrimui, nepagrįstai sumažėjo suformavus įvažiavimą prie administracinio pastato iš Tyliosios gatvės.

Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pretenziją ir pasiūlymą suformuoti įvažiavimą prie ginčo sklypo per gretimą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame sklype nustatant kelio servitutą, sujungiantį administracinio pastato eksploatacijai planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini)gatve. Suformavus privažiavimą prie formuojamo administraciniam pastatui sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui liktų 0,1263 ha ploto žemės sklypas ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2018 m. lapkričio 6 d. Ekspertinė išvada. Tačiau paliekant įvažiavimą planuojamame ginčo žemės sklype iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui liktų mažesnis – 0,1149 ha ploto – žemės sklypas.

Bet kuriuo atveju likęs žemės sklypo plotas nėra pakankamas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą į 0,8589 ha ploto žemės sklypą, tačiau privažiavimo prie ginčo sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės numatymas labiau atitiktų pareiškėjos A. V. A. teises ir teisėtus interesus. Įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų panaudota jau esama infrastruktūra, būtų išvengta papildomų būtinų atlikti inžinerinės infrastruktūros įrengimo darbų ir tai užtikrintų želdynų išsaugojimą, darnų teritorijų vystymą ir sudarytų galimybę planuojamo sklypo savininkams tinkamai naudotis sklypu ir patogiau privažiuoti prie administracinio pastato.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punkte nustatyta, kad susipažinimo su parengtu žemės sklypo planu metu savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl plano, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po to, kai baigiasi susipažinimo laikas. Tačiau atsakovas pareiškėjos pasiūlymų ir alternatyvaus privažiavimo prie sklypo, kuris užtikrintų viešąjį interesą, pareiškėjos bei administracinio pastato savininkų interesus, nevertino.

Pareiškėjai R. S. ir G. S. skundą grindė šiais argumentais:

Pareiškėjai yra administracinės paskirties statinio – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai.

Ginčijamu įsakymu patvirtintas tik 0,0732 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštono m., planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, minėtiems statiniams eksploatuoti pažeidžia pareiškėjų, pastatų savininkų, interesus, nes pastatams eksploatuoti reikalingas žymiai didesnis žemės sklypas. Pareiškėjai daug metų naudojasi apie 0,1299 ha ploto žemės sklypu statinių (duomenys neskelbtini), eksploatavimui.

Žemės sklypas buvo suformuotas neatsižvelgus į faktinį žemės sklypo pastatams eksploatuoti naudojimą. Žemės sklypo schema ir brėžinys yra nepakankamai aiškūs, ginčo plane neišspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, įvažiavimas į žemės sklypą, tarp formuojamo ir jau esamų žemės sklypų palikti laisvos valstybinės žemės tarpai, iš plano neaiškūs sprendinių atstumai, o tarnaujantis servitutas apima beveik visą žemės sklypą. Dėl minėtų pažeidimų prie pareiškėjams priklausančio administracinės paskirties pastato buvo suformuotas per mažas žemės sklypas.

Nei žemės sklypo plano schemoje, nei aiškinamajame rašte, nei pačiame 2019 m. gegužės 24 d. žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinyje nėra numatyti jokie sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų žemės sklype (duomenys neskelbtini). Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-39, kuriuo pritarta 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal pridedamą schemą, nepatvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra suprojektuota automobilių stovėjimui žemės sklype (duomenys neskelbtini). Automobilių aikštelė planuojama laisvos valstybinės žemės teritorijoje prie pat Tyliosios gatvės, šiaurės vakaruose, ir yra nutolusi nuo pareiškėjams R. S. ir G. S. priklausančio administracinio pastato. Ginčijamo plano aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai galės naudotis automobilių stovėjimo aikštele laisvoje valstybinėje žemėje. Be to, automobilių stovėjimo aikštelės niekada nebuvo toje vietoje, kurią atsakovas nurodo pagal 2011 metais parengtą schemą.

Nors ginčo žemės sklypo plane numatytas 5 m pločio privažiavimo kelias, tačiau juo privažiuoti prie administracinio pastato nebus realių galimybių, kadangi atsakovas suprojektavo stovėjimo aikštelę ne formuojamo žemės sklypo ribose, nurodomas privažiavimo kelias netgi nesiriboja su automobilių stovėjimo aikštele. Pastatas, kuriam formuojamas žemės sklypas, yra administracinės paskirties, todėl būtina galimybė prie jo privažiuoti transporto priemonėmis ne tik neįgaliesiems, bet ir atvežant ir iškraunant prekes. Pagal ginčijamo žemės sklypo plano sprendinius patekimas – įvažiavimas į žemės sklypą suprojektuotas šiaurės vakaruose laisvoje valstybinėje žemėje, o automobilių stovėjimo aikštelė – šiaurės rytuose esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Vadinasi, arba suprojektuota aikštelė, arba suprojektuotas kelias nebus naudojamas, nes klientai, tiekėjai ir kt. asmenys automobilius turės palikti dar neprivažiavę tariamo patekimo kelio į žemės sklypą, o jeigu naudosis suprojektuotu keliu, privažiavę prie pastato negalės palikti automobilių.

Pareiškėjai 2019 m. birželio 10 d. pateikė atsakovui išsamią pretenziją, tačiau 2019 m. birželio 13 d. atsakovas tik formaliai atsakė į pretenziją. Minimalus žemės plotas, reikalingas administracinio pastato eksploatacijai, atitinkantis pareiškėjų poreikius, yra 0,1299 ha, tačiau formuojamo žemės sklypo plotas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, pareiškėjų nuomone, turėtų būti 0,1516 ha. Šią aplinkybę patvirtina 2008 m. K. K. parengta 0,1299 ha žemės sklypo schema. G. T. parengtame ekspertiniame nagrinėjime siūlomas formuoti žemės sklypo pastatams eksploatuoti plotas gali būti 0,1299 ha arba 0,1516 ha, tuomet 6 vietų automobilių stovėjimo aikštelė patektų į pareiškėjų naudojamo ir projektuotino žemės sklypo ribas ir tai atitiktų naudojimosi aikštele realias galimybes.

Skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas 0,0732 ha žemės sklypo planas, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ne tik pareiškėjų teisę netrukdomai ir tinkamai naudotis formuojamame žemės sklype esančiais statiniais pagal jų tiesioginę paskirtį, bet ir pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus.

Ginčo žemės sklypas buvo formuojamas administracinio ir kitų pastatų, nuosavybės teise priklausančių R. S. ir G. S., eksploatacijai. Ginčo žemės sklypas pateko į pareiškėjai A. V. A. grąžintinos žemės plotą.

Tai, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1354/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 ir Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-97-505/2019.

Ginčijamu žemės sklypo planu taip pat išspręstas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą suformuojant 5 m pločio įvažiavimą į sklypą, numatytą iš Tyliosios gatvės, visi atstumai yra pakankami pagal istoriškai susiklosčiusį užstatymą, atkreiptinas dėmesys, kad sklypas suformuotas prie jau esamų statinių (ne prie naujai statomų), todėl atitinka galiojančius teisės aktus. Galimybės patekti į žemės sklypą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini)gatvės nėra. Birštono savivaldybės administracija ir teritoriją planuojantys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengėjai nustatė, jog viešinamame plane nurodytas kelio servitutas yra visoms šalims optimalioje vietoje. Pažymima, kad visuomeninės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra per mažas tinkamai jame stovinčio administracinės paskirties pastato eksploatacijai. Šiame pastate veiklą vykdo Birštono savivaldybės taryba, Birštono savivaldybės administracija, Valstybinės mokesčių inspekcijos Prienų skyrius, Birštono trečiojo amžiaus universitetas, Birštono miesto vietos veiklos grupė. Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai privalo nedelsdami reaguoti į įvykius. Savivaldybės administraciniame pastate yra numatyta apie 70 darbuotojų darbo vietų, nuolat atvyksta lankytojai, interesantai. Stovėjimo aikštelėje privalėtų būti ne mažiau kaip 40 vietų prie savivaldybės administracinio pastato, šiuo metu nepažeidžiant galiojančių teisės aktų gali stovėti apie 10 automobilių abiejose aikštelėse Savivaldybės administracinio pastato sklype. Įrengus privažiavimą pareiškėjos A. V. A. nurodytoje vietoje į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų pažeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojų (darbuotojų, interesantų) interesai bei teisės aktų reikalavimai, statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ numatytas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius prie administracinės paskirties pastatų – 1 vieta 25 kv. m pagrindinio ploto.

Pareiškėjai buvo informuoti apie parengtą ginčo planą, turėjo teisę teikti pretenzijas ir pasiūlymus, į juos buvo tinkamai atsakyta, pareiškėjai atsakymų neskundė, nors galėjo tą padaryti.

Administracija įvykdė teismo įpareigojimą suplanuoti teritoriją prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei teisės aktais, todėl naikinti skundžiamą įsakymą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų pateikti pasiūlymai jų nurodytu būdu formuoti ginčo žemės sklypą netenkintini, nes neatsižvelgiama į optimaliausią ginčo žemės sklypo formavimo būdą ir galimybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl pareiškėjos A. V. A. skundo nurodė, jog pagal teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą bei naudojamų kitos paskirties žemės sklypų formavimą, pareiga suformuoti natūra grąžintiną žemę turėtoje vietoje bei žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui, miesto teritorijoje yra nustatyta savivaldybių administracijoms. NŽT nuomone, ginčas spręstinas teismo nuožiūra.

Pareiškėjai R. S. ir G. S. savo skundą argumentavo tuo, jog žemės sklypo plotas pastatams eksploatuoti turėtų būti suformuotas žymiai didesnis, t. y. apie 0,1299 ha, nes toks žemės sklypo plotas faktiškai naudojamas statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Be to, suformuotas žemės sklypas nėra racionalių ribų, plano sprendiniuose nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu formuojama automobilių stovėjimo aikštelė laisvoje valstybinėje žemėje, kuri yra visiškai nutolusi nuo formuojamo žemės sklypo ribų, numatytas 5 m pločio privažiavimo kelias prie administracinės paskirties pastato yra nesuformuotas ir juo naudotis nebus realių galimybių dėl nutolusios automobilių stovėjimo aikštelės.

Bylos duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjams R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių eksploatavimui suformuotas 0,0732 ha ploto žemės sklypas patvirtintas skundžiamu įsakymu. Byloje nėra ginčo, jog administracinis pastatas ir jo priklausinys yra buvusio savininko V. L. nuosavybės teise valdytoje žemėje, į kurią pareiškėja A. V. A., kaip V. L. teisių paveldėtoja, turi teisę atkurti nuosavybės teises.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas žemės sklypo planas buvo pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pagrindu. Minėtas įsakymas pareiškėjų R. S. ir G. S. buvo ginčijamas teismine tvarka, tačiau nenuginčytas, jų argumentai dėl teisės rengti prie statinių formuojamo žemės sklypo detalųjį planą buvo atmesti, teismui konstatuojant, jog Administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą 2013 m. liepos 1 d. Įsakymą, kuriuo leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, taip pat atsisakydamas pradėti šiam sklypui suformuoti detaliojo plano rengimo procedūrą ir perduoti tokios procedūros organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjams, nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų ir procedūrų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1474/2014).

Iš bylos duomenų matyti, jog rengiamo plano procedūros metu šalys aktyviai naudojosi teisminės gynybos teise. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 buvo įpareigotas parengti ginčo žemės sklypo planą, pradėtą rengti pagal Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. AV-207, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, formuojamą esamiems statiniams – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantiems pareiškėjams R. S. ir G. S., eksploatuoti, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas planas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai ir juos lydintieji teisės aktai, galiojantys iki 2013 m. gruodžio 1 d., t. y. iki 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. XII-407 redakcijos įsigaliojimo. Šias aplinkybes konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-415/2022, kuria ginčas dėl šioje byloje skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo perduotas Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patvirtintas pagal parengtą sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą. Ginčo žemės sklypo plano rengimo tikslas buvo suformuoti valstybinės žemės sklypą naudojamą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas rengiamas, kai suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti.

Aprašo 16.3 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas.

Pareiškėjai R. S. ir G. S. akcentavo, jog ginčo plane nurodytoje vietoje kelio niekada nebuvo, pagal kadastro byloje esančius duomenis privažiavimas prie sklypo administracinio pastato buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę šiaurės vakarinėje pusėje.

Iš Sprendinių brėžinio ir aiškinamojo rašto matyti, jog plane nurodytas privažiavimas patenka į valstybinę žemę, kurioje anksčiau privažiavimo kelio niekada nebuvo. Nėra duomenų apie tai, kad kelias toje vietoje būtų buvęs suformuotas ar numatytas kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Iš pareiškėjų R. S. ir G. S. pateiktų ginčo žemės sklypo fotonuotraukų matyti, jog šiaurės rytinėje sklypo dalyje 5 m pločio privažiavimo prie sklypo iš Tyliosios gatvės faktiškai nėra, šioje valstybinės žemės dalyje prie ginčo žemės sklypo yra tik pėsčiųjų takas. Ginčo žemės sprendinių brėžinyje nurodyta tik įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis.

Tačiau apeliacine tvarka ginčą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio pateikiami įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimai bendrosios kompetencijos teismui yra privalomi (ABTĮ 15 str. 3 d.), 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, kuria ginčas perduotas nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino Aprašo 16.3 punkto reikalavimus, nes plano sprendiniai valstybinėje žemėje leis įrengti privažiavimą prie žemės sklype esančio administracinės paskirties pastato, prie kurio šiuo metu nėra suformuotas privažiavimo kelias. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad privažiavimas prie statinių numatytas iš (duomenys neskelbtini)gatvės per valstybinę žemę. Privažiavimui žemės sklypas ginčo planu neformuojamas. Privažiuojamasis kelias yra kito žemės sklypo teritorijoje ir turi būti formuojamas atsižvelgiant į galiojančius (duomenys neskelbtini), sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinius.

Ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Aprašo 16.2 punkte nustatyta, kad Schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Birštono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl ginčui aktualių duomenų iš kadastro duomenų bylos pateikimo. Byloje nustatyta, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (3.11.7.) KDP-19 (Savivaldybės administracijoje gautas 2018-01-22) pateikė kadastro duomenų bylos kopiją Nr. 16530923 (registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. 126), kurioje nurodytas bendras plotas prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,0663 ha. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikta žemės sklypo statinių išdėstymo schema ir namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenys (kadastro duomenys užfiksuoti 1999-08-09, kurie galiojo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu). Apie kiemo statinių (kiemo aikštelės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užimamą plotą juose duomenų nėra, minėti statiniai nepažymėti statinių išdėstymo schemoje, nesuteiktas jiems indeksas. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2019 m. spalio 14 d. VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, jog priimant Įsakymą buvo aktualūs kadastro duomenys, kurie užfiksuoti 1999-12-30, kiemo aikštelės pažymėjimas plane nenurodytas.

Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjų R. S. ir G. S. atstovės iniciatyva 2022-05-17 pateiktas į bylą Statinių išdėstymo planas, kuriame kadastrinius matavimus atlikusios įmonės pažymėti papildomi duomenys, be kita ko, ir dėl kiemo aikštelės b1, kurios indeksas užfiksuotas vėliau išduotame 2022-04-18 VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išraše, teismo vertinimu, negali turėti esminės reikšmės Įsakyme nurodytam žemės sklypo plotui, nes minėti duomenys buvo užfiksuoti ir pateikti jau po Įsakymo priėmimo, todėl nepagrindžia Įsakymo neteisėtumo ir pareiškėjų argumentų pagrįstumo. Kita vertus, pareiškėjai R. S. ir G. S. nei skunde, nei teismo posėdžio metu neišdėstė konkrečių aplinkybių, teisės aktų ir jų teisių pažeidimų dėl sklypo ploto ir ribų neatitikties, siejant tai su kiemo aikštelės matmenimis, jos išsidėstymu pagal faktinę situaciją ir pan. Iš 2022-05-17 Statinių išdėstymo plano matyti, jog kiemo aikštelė yra pietinėje pastato pusėje, iš ginčijamo įsakymo sprendinių brėžinio matyti, jog pietinėje pusėje nuo pastato iki sklypo ribos yra paliktas pakankamas atstumas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog nustatant sklypo plotą ir ribas buvo vadovaujamasi naudojamo žemės sklypo planu iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų ribas, sklypas buvo suformuotas 0,0732 ha ploto, t. y. didesnio, negu nurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktame sklypo plane, tačiau panašios konfigūracijos ir artimo dydžio, nurodytam Preliminarioje žemės sklypo plano schemoje (0,0780 ha), pateiktoje prie Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207, kuriuo buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (prijungta administracinė byla Nr. I-1514-422/2013, 1 t., b. l. 71, 122).

Suformuotas žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su esamu pėsčiųjų taku, pietinėje dalyje ribojasi su valstybinės žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su valstybine žeme, šiaurės rytinėje dalyje valstybinėje žemėje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš Tyliosios gatvės, atsižvelgiant į kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus pagal galiojančių toje teritorijoje teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Pareiškėjai R. S. ir G. S. akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į faktinį žemės sklypo naudojimą, tvirtino, jog faktiškai naudojosi apie 0,1299 ha ploto žemės, tačiau faktinio naudojimo nepagrindė objektyviais įrodymais. Byloje nepateikta duomenų apie didesnį nei Įsakyme nurodytą teisėtą valstybinės žemės valdymo ir naudojimo pagrindą (valstybinės žemės sutartį ar preliminarią sutartį, valstybinės žemės patikėtinio sprendimą, žemės mokesčio duomenis už naudojimąsi atitinkamo dydžio žemės sklypu ir pan.). Pareiškėjų pateiktas 2008 m. detaliojo plano brėžinys, kuriuo parengtas 1 299 kv. m žemės planas ir siekis juo vadovautis nėra pagrįstas, nes teisminiai ginčai dėl šių aplinkybių yra pasibaigę pareiškėjų nenaudai. 2018 m. matininko A. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schema, kurioje pažymėtas 1516 kv. m. ploto naudojamo žemės sklypo plotas, į bylą 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjų R. S. ir G. S. iniciatyva pateiktas 2020 m. lapkričio 2 d. matininko M. V. parengtas 1327 kv. m. naudojamo žemės sklypo planas negali būti pagrindu teisėtam faktiniam žemės naudojimui pagrįsti, nes minėti duomenys neatitinka Aprašo 16.2 punkte nurodytų dokumentų ir kriterijų dėl formuojamų žemės sklypų dydžių ir ribų, be to, teismo vertinimu, pažeistų pareiškėjos A. V. A. teises ir interesus atkuriant nuosavybės teises.

Pareiškėjai teigė, jog planavimo procesas buvo vilkinamas, tinkamai neatsakyta į pasiūlymus, pretenzijas, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti.

Teritorijų planavimo procesas yra viešas, susideda iš kelių etapų, jo metu planavimo organizatorius privalo laikytis teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.). Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai aktyviai naudojosi teise pareikšti pretenzijas tiek planavimo organizatoriui, tiek teisminės gynybos teise, ginčydami administracinius aktus, siekdami savo tikslų ir interesų. Procedūrų apimtis, sudėtingumas, aktyvus šalių dalyvavimas procese lėmė ilgesnę planavimo proceso trukmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog planavimo organizatorius vilkino procesą, juolab kad pareiškėjai nenurodė konkrečių šias aplinkybes pagrindžiančių faktų ir duomenų.

Pasiūlymų teikimą ir ginčų nagrinėjimą reglamentuojantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis numato, jog Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui (2 dalis).

Į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakymai į pasiūlymus, pretenzijas būtų apskųsti teismui minėto įstatymo nustatyta tvarka, kol jie nenuginčyti, negalima teigti, jog pasiūlymai atmesti nepagrįstai, todėl tiek pareiškėjų R. ir G. S., tiek ir pareiškėjos A. V. A. argumentai dėl netinkamo pretenzijų (pasiūlymų) išnagrinėjimo nepagrįsti.

Pareiškėjai R. ir G. S. tvirtino, jog ginčijamame žemės sklypo plane nenumatytas želdynų plotas, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, sklype pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo aprašą turi būti numatyta ne mažiau kaip 15 % ploto želdynams.

Pareiškėjai tvirtino, jog didelę dalį ginčo žemės sklypo užima tarnaujantis servitutas, inžinerinės, elektros ir kitų tinklų komunikacijos, plane nepažymėtas pastato aukštingumas, užstatymo tankumas, Žemės sklypo schema ir brėžinys yra nepakankamai aiškūs ir pan.