- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- eI-97-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00560-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. S., G. S.
- Atsakovas
- Birštono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. V. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vydmantas Grigoravičius, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
atsakovo Birštono savivaldybės administracijos atstovams Mantui Michaliunjo, Aušrai Slavinskienei,
trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. A., jos atstovams L. V. A. ir advokatui Vydmantui Grigoravičiui,
nedalyvaujant pareiškėjai G. S., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir R. S. skundą atsakovei Birštono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. S. ir R. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.
Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai yra administracinės paskirties statinio - administracinio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini) , kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - statiniai), savininkai. Prie statinių yra eilę metų naudojamas apie 13 arų žemės sklypas, kuris turi būti suformuotas, tačiau atsakovas eilę metų šio žemės sklypo piktybiškai neformavo.
Dar 2008 metais pareiškėjai kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano rengimui. 2008 m. sausio 31 d. sutartimi Nr. IS-16 Birštono miesto savivaldybė, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Sklypo (duomenys neskelbtini) , detalusis planas buvo faktiškai parengtas. Pagal žemės sklypo planą buvo numatyta suformuoti 1299 kv. m žemės plotą, kuris yra reikalingas eksploatuoti žemės sklype esantį pastatą. Detaliojo plano parengimo procedūra nebuvo baigta, t. y. detalusis planas nebuvo patvirtintas tik dėl prasidėjusių teisminių ginčų.
Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 1 d.priėmė įsakymą Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, kuriuo leido rengti žemės sklypo planą, formuojamą esamiems statiniams eksploatuoti, įregistruotiems nekilnojamojo turto registre - administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) – (duomenys neskelbtini) , prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (13.1)-SR-860 pareiškėjai buvo informuoti, jog Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 pradėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūra.
Nors pareiškėjai, siekdami patys rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, teisme ginčijo ir prašė panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 2 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. (13.1)-SR-860, tačiau 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1514-422/2013 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi buvo atmestas pareiškėjų skundas ir juose konstatuota, kad Birštono savivaldybės administracija turi pareigą ir teisę rengti planą prie pareiškėjams priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) .
Šalies argumentai
Pareiškėjai daugelį kartų kreipėsi į atsakovą, prašydami suformuoti žemės sklypą prie jiems priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) , pagal teisės aktų reikalavimus, priimtus teismų sprendimus, tačiau atsakovas piktybiškai to nedarė ir vilkino klausimo išsprendimą. Be to, nepaisant įsiteisėjusių teismo sprendimų ir juose nustatytų prejudicinių faktų, Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AV-380 patvirtino kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo (x=6052251, Y=501840, LKS-94) planą. Tokiu būdu, iš pareiškėjų atimant 519 kv. m jų naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį, kuri reikalinga pareiškėjams priklausančių administracinės paskirties statinių eksploatacijai.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AV- 380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“ ir įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį, kuriuo parengtas 1299 kv. m žemės planas. Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą atmetė, tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 buvo pakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas ir pareiškėjų skundas patenkintas. Buvo nuspręsta panaikinti 2015 m. rugsėjo 3 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AV-380 „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“, įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini) , parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai, siekdami suformuoti žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio administracinės paskirties pastato, dar kartą raštu kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu perleisti jiems teises rengti planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Birštono savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. raštu pareiškėjai buvo informuoti, kad pradedamas rengti žemės sklypo, reikalingo esamiems statiniams (administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektas.
Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esantiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau- Įsakymas) buvo nuspręsta rengti apie 0,0663 ha ploto valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), kurio tikslas valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
Minėtu įsakymu buvo nuspręsta prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , formuoti tik apie 0,0663 ha ploto žemės sklypą, kuris neatitinka faktiškai pareiškėjų eilę metų naudojamo žemės ploto statinių eksploatacijai ir kuris yra akivaizdžiai per mažas eksploatuoti minėtus administracinės paskirties pastatus pagal jų paskirtį.
Mano, jog Įsakymas, kuriuo nustatytas formuotino žemės sklypo plotas yra apie 0,0663 ha, yra visiškai nepagrįstas, priimtas, pažeidžiant STR 1.101.09:2003 bei STR 2.06.04:2011, LR vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, nuostatas, todėl naikintinas.
Pareiškėjų manymu, atsakovas privalėjo suformuoti prie administracinės paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą, kurio plotas būtų nustatytas, atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, statinių tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre, kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Siekiant administracinį pastatą naudoti pagal jo paskirtį, turi būti sudarytos visos sąlygos tinkamam administravimo ar kitos veiklos uždavinių vykdymui (turi būti paskirtas papildomas žemės plotas proporcingas statinio pagrindiniam plotui automobilių parkavimui, nustatant žemės sklypo plotą privalo būti atsižvelgta į jame esančių statinių paskirtį, išsidėstymą ir t.t.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas, nuspręsdamas formuoti prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , tik apie 0,0663 ha žemės sklypą, akivaizdžiai nesivadovavo aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , eksploatavimui yra reikalingas apie 1299 kv. m (12,99 arų), ir toks žemės sklypo plotas yra naudojamas minėtų statinių eksploatacijai jau eilę metų.
1299 kv. m naudojamo valstybinės žemės sklypo administracinio pastato ir statinių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) schema patvirtina, jog visas 1299 žemės plotas yra reikalingas minėtų statinių eksploatacijai. Statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , inventorinėje byloje esančiame žemės plane, kuris yra galiojantis, pažymėta, jog pareiškėjų naudojamas 947 kv. m žemės plotas.
Mano, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių net nesivadovavo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , inventorinėje byloje esančiu žemės planu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėtas naudojamas žemės plotas - 947 kv. m, ir nepagrįstai sumažino formuotino žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , plotą iki 0,0663 ha (663 kv. m). Anksčiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog 663 kv. m ploto žemės sklypas yra nepakankamas (per mažas) tinkamai statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , eksploatacijai pagal jų paskirtį, dėl ko atsakovas nepagrįstai formuodamas žemės tokio ploto sklypą statinių eksploatacijai, akivaizdžiai pažeidė pareiškėjų teisę netrukdomai ir tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , pagal šių statinių pagrindinę paskirtį. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Birštono savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą nurodė ir įgalioti atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklype, kuriame stovi administracinis pastatas nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, dėl kurio vyksta ginčas, patenka į grąžintinos žemės V. L. turtinių teisių perėmėjams plotą. Dėl užsitęsusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) suformavimo ginčų, nevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Tik nustačius žemės sklypo dydį prie esamo pastato (duomenys neskelbtini) , reikalingą minėtam pastatui eksploatuoti, galima būtų suformuoti grąžintiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , V. L. turtinių teisių perėmėjams.
Kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamo pastato (duomenys neskelbtini) , konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A- 358-1354/2011 bei 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017. Tokio tikslo - suformuoti žemės sklypą prie esamo pastato - siekia ir pareiškėjai, ir Birštono savivaldybė.
Žemesnės instancijos teismas
Birštono savivaldybės taryba 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui bei 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo (duomenys neskelbtini) “ pritarė 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui (duomenys neskelbtini) .
Dėl minėtų tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimų Nr. TS-38 ir Nr. TS-39 panaikinimo pareiškėjai pateikė skundą teismui ir Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų skundą - tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-38 panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-414/2012 panaikino minėtus tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimus Nr. TS-38 ir Nr. TS-39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-492-829/2013 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir bylą nutraukė dalyje dėl Birštono savivaldybės tarybos sprendimų, o kitoje dalyje - atmetė pareiškėjų skundą.
Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 panaikinimo pareiškėjai pateikė skundą teismui, o Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1514-422/2013 atmetė pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi byloje Nr. A-624-1474/2014 paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą.
2015 m. kovo 20 d. savivaldybėje vykusiame pasitarime buvo ieškoma bendro sprendimo, kaip suformuoti sklypus, nevilkinant proceso. Kadangi pareiškėjai neišreiškė savo sutikimo nei raštu, nei žodžiu inicijuoti ir finansuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano rengimo, todėl savivaldybės administracija, siekdama nevilkinti užsitęsusio nuosavybės į žemę atkūrimo proceso, parengė tik (duomenys neskelbtini) , 1192 kv. m žemės sklypo planą.
2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AV-380 administracijos direktorius patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą, kurį suderino visos institucijos. Pareiškėjai pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , eksploatacijai naudoja 663 kv. m. ploto žemės sklypą, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 10SD-820-(14.10.7), kuriuo pateikė Birštono miesto žemės naudotojų sąrašą mokesčiams apskaičiuoti. Taigi, suformuotas 1192 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , niekaip netrukdo pareiškėjams formuoti apie 735 kv. m žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AV-380 panaikinimo bei prašė teismo įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį, kuriuo parengtas 1299 kv. m. žemės planas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą iš dalies: panaikino Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano patvirtinimo“ ir įpareigojo Birštono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties pareiškėjams priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini) , parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Atsakovės atstovai pažymėjo, kad 2013 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ buvo parengtas vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris neteko galios 2014 m. sausio 1 d., todėl negali būti vykdomas.
Birštono savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį, 2018 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė rengti apie 0,0663 ha ploto valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau — Projektas), kurio tikslas — valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
Atkreipė dėmesį, kad, kai Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimą inicijuoja savivaldybės institucija, Projekto rengėjas nustatomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pirkimą organizuoja ir pirkimo procedūras atlieka savivaldybes institucija, inicijuojanti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimą. Pirkimo procedūros buvo vykdomos pagal pirkimo metu galiojančių teisės aktų nuostatas ir paslaugas, kurias rengėjai šiuo metu gali atlikti pagal galiojančius teisės aktus.
Informacinis pranešimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą R. S. ir G. S. buvo išsiųstas Birštono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. (13.1.)-SR-0237 „Informacinis pranešimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“.
Atsakovės atstovų nuomone, pareiškėjai nepateikė argumentų ir nenurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindų, kuriais vadovaujantis turėtų būti naikinamas skundžiamas teisės aktas - Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. AV-051. Mano, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kitus inžinerinius statinius (kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) .
Žemės sklypas, reikalingas pareiškėjų nuosavybės teise valdomiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) , nėra suformuotas.
Pareiškėjų nuosavybės teise valdomi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) , yra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko V. L. valdytos žemės ribose.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 3 punkte reglamentuota, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taigi, iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad konkretus žemės sklypo, reikalingo pareiškėjų nuosavybės teise valdomų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , eksploatacijai, dydis turi būti nustatomas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu.
Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad konkretus žemės sklypo, reikalingo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , eksploatacijai, dydis nustatytinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu, pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. V. A. atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjams šiuo metu nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau - Administracinis pastatas) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau - Kiemo statiniai), esančių (duomenys neskelbtini) , naudojimui yra skirta 0,0663 ha žemės, patenkančios į A. V. A. grąžintino žemės ploto, dalis. Iki šiol nebuvo priimtas teisėtas ir galiojantis administracinis ar norminis aktas, taip pat ir procesinis teismo sprendimas, kurio pagrindu Administracinio pastato bei Kiemo statinių savininkams ar naudotojam būtų suteikta teisė naudoti šių statinių eksploatacijai didesnį nei 0,0663 ha plotą.
2013 m. liepos 1 d. atsakovės direktorius yra priėmęs įsakymą Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau - Įsakymas Nr. AV-207), tačiau joks žemės sklypo formavimo ar teritorijos planavimo dokumentas pagal jį nebuvo pradėtas rengti, taip pat nebuvo kreiptasi dėl reikalavimų tokio plano rengimui išdavimo ir tokie reikalavimai išduoti ir (arba) patvirtinti nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai visiškai neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad žemės sklypas turi būti formuojamas pagal Įsakymą Nr. AV-207 ir jo formavimo procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintą Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašą (toliau - Aprašas).
Teigė, jog nepakanka tik inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą, kad įgytum teisę planavimą vykdyti pagal teisės aktus ir (arba) teisės normas, nustojusias galios, o yra būtina, kad planavimo dokumentai būtų pradėti rengti dar galiojant teisės normoms ar atitinkamiems teisės aktams.
Aprašo 14, 18, 19 punktuose buvo nustatyta, kad žemės sklypo planas gali būti pradėtas rengti tik po to, kai atitinkamas savivaldybės padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, o tais atvejais, kai žemės sklypo plano rengėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija - dar ir atliekama viešųjų pirkimų procedūra žemės sklypo plano rengėjui parinkti.
Atsakovės direktoriui priėmus Įsakymą Nr. AV-207, jo įgyvendinimas pradėtas nebuvo ir iki 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo nebuvo nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimai, nurodyti Aprašo 15 ir 16 punktuose bei parinktas plano rengėjas. Todėl įsigaliojus 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui ir netekus galios Aprašui, įgyvendinti Įsakymą Nr. AV-207 pagal nustojusias galios, tačiau jo priėmimo metu galiojusias teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas teisinio pagrindo nėra. Atsakovės pasirinkimas žemės sklypo formavimą vykdyti pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti laikomas neteisėtu. Priešingai - atsižvelgiant į tai, kad nuo Įsakymo Nr. AV-207 priėmimo praėjo beveik penkeri metai ir per šį itin ilgą laikotarpį teritorijų planavimą bei žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą reglamentavimas itin ženkliai pakito, atsakovės pasirinkimas laikytinas racionaliu, protingumo kriterijus atitinkančiu veikimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai visiškai neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad jiems priklausančio Administracinio pastato ir Kiemo statinių eksploatavimui turi būti priskirtas didesnis nei 0,0663 ha žemės plotas. Byloje pateikti įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad nei pareiškėjams, nei buvusiems Administracinio pastato ir Kiemo statinių savininkams niekada nebuvo suteikta teisė naudoti didesnį kaip 0,0663 ha žemės plotą. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad jie neteisėtai (be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nemokėdami teisės aktais nustatytų valstybinės žemės naudojimo mokesčių) faktiškai naudoja didesnį žemės plotą nei jiems yra leista, negali lemti pareiškėjų teisės reikalauti didesnio žemės ploto, kadangi iš neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti. Mano, kad Įsakyme atsakovė teisėtai ir pagrįstai nustatė nuorodą į apytikslį numatomo formuoti žemės sklypo plotą.
Pareiškėjų akcentuojamas faktinis teritorijos naudojimas nėra ir negali būti laikomas pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu formuojamo žemės sklypo dydį. Kolegialių institucijų 2004¬ m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 30 punkte nustatyta visa eilė dokumentų ir kitų privalomų šaltinių, kurių pagrindu turi būti formuojamas žemės sklypas, o 32 - 49 punktuose įtvirtinti pagrindiniai žemės sklypų formavimo principai.
Ginčijamas Įsakymas būtent toks administracinis aktas ir yra - administracinis aktas, priimtas pagal Taisyklių 23 punktą, inicijuojant žemės sklypo formavimo projekto rengimą. Tik po to, kai projekto rengimas inicijuotas, t. y. priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius parengia projekto rengimo reikalavimus, taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo kreipiasi į: (i) savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; (ii) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; (iii) kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.
Akcentavo, jog ne administracinis aktas, kuriuo inicijuojamas žemės sklypo projekto rengimas, o žemės sklypo formavimo procedūra (taikomi principai ir duomenų šaltiniai, svarstymo su visuomene - viešinimo, viešasis interesas užtikrinti tinkamą Lietuvos piliečiams atkurtų nuosavybės teisių įgyvendinimą ir kt.) lemia suformuoto žemės sklypo plotą ir kitus duomenis. Todėl pareiškėjai visiškai neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad vien 0,0663 ha apytikslio formuojamo žemės sklypo ploto nurodymas lemia šio Įsakymo neteisėtumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teiginiai dėl Įsakymo neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra deklaratyvūs. Pareiškėjai nenurodo konkrečių teisės normų ar teisės aktais sureguliuotų taisyklių, kurias ginčijamas Įsakymas pažeidžia arba kurių neatitinka. Be to, Aprašas ir STR 1.01.09:2003, kurių nuostatoms, pareiškėjų teigimu Įsakymas prieštarauja, yra netekę galios ir negaliojo Įsakymo priėmimo metu.
Pareiškėjų ginčijamas Įsakymas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio Įsakymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks Įsakymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinė byla buvo inicijuota dėl to, kad pareiškėjų, t. y. administracinės paskirties statinio - administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - statiniai), savininkų manymu, Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , formuoti tik apie 0,0663 ha ploto žemės sklypą, kuris neatitinka faktiškai pareiškėjų eilę metų naudojamo žemės ploto statinių eksploatacijai (statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , eksploatavimui yra reikalinga apie 1299 kv. m (12,99 arų) (nors statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , inventorinėje byloje esančiame žemės plane, kuris yra galiojantis, pažymėta, jog pareiškėjų naudojamas 947 kv. m. žemės plotas) ir toks žemės sklypo plotas yra naudojamas minėtų statinių eksploatacijai jau eilę metų), ir kuris yra akivaizdžiai per mažas eksploatuoti minėtus administracinės paskirties pastatus pagal jų paskirtį, tokiu būdu buvo pažeistos jų teisės netrukdomai ir tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , pagal šių statinių pagrindinę paskirtį. Be to, nebeaišku kam ir kokiu tikslu buvo priimtas ginčijamas 2018 m. vasario 13 d. įsakymas, kai tuo tarpu dar 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktorius yra priėmęs analogišką įsakymą Nr. AV-207, kuris nėra įvykdytas, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje taip pat pabrėžė, kad 2013 m. liepos 1 d. įsakymas yra nenuginčytas, galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, tokiu būdu atsakovas turi pareigą jį vykdyti, o pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jis būtų vykdomas.
Byloje nustatyta, kad Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau- ir Įsakymas Nr. AV-051), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 42 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 6 dalies 2 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-I/D1-1 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- ir Taisyklės), 2.4, 12.2, 13.2, 14.2, 23 punktais ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį Lietuvos Respublikos vardu bei pridedamą valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018 m. sausio 4 d. kadastro duomenų bylos kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) , inventorinis Nr. 126) nusprendė rengti apie 0,0663 ha ploto valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), kurio tikslas – valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.
Įsakymas Nr. AV-051 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, suinteresuotiems asmenims. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Sprendžiant, ar ginčijamas Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas AV-051 atitinka administraciniam aktui keliamą jo faktinio pagrįstumo kriterijų, kaip tai numatė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, turi būti vertinama, kokie atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad įsakymo priėmimo metu buvo įvertinta, ar galima rengti apie 0,0663 ha ploto valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), kurio tikslas – valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešojo administravimo subjektas nepagrindė priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Administracinių teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad detaliojo plano nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra. Savivaldybės institucija, teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas, tuo pačiu turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, turi pareigą per protingą terminą atlikti teritorijų planavimo procedūras (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, publikuotas „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 5, P. 151–157). Aplinkybė, kad detaliuoju planu turi būti suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir statinių eksploatacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011 pagal pareiškėjos A. V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjos A. V. A. skundą atsakovams Birštono savivaldybės administracijai, G. S. ir R. S., trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo. Teismas pabrėžė, kad siekiant užtikrinti tiek R. S. ir G. S., tiek A. V. A. teises, turi būti suformuoti du žemės sklypai: žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini) šio pastato eksploatacijai, ir žemės sklypas, į kurį pareiškėja galėtų atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje. Konstatuota, kad šių abiejų sklypų suformavimas tarpusavyje glaudžiai susijęs – nesuformavus sklypo po pastatu (duomenys neskelbtini) , nėra galimybės nustatyti likusios laisvos neužstatytos žemės ribas teritorijoje, į kurią pareiškėja galėtų atkurti nuosavybės teises natūra (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA1410-502/2017).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 31 d. tarp pareiškėjų ir atsakovės buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16 (toliau – ir Sutartis), kuri turėjo galioti 3 metus nuo jos pasirašymo dienos. 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Sutarties galiojimas sustabdytas, pareiškėjams uždrausta vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi.
Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjai 2013 m. birželio 14 d. kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu ( reg. 2013 m. birželio 17 d., Nr. GP-108) išduoti leidimą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano rengimui (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1514-422/2013).
Birštono savivaldybės administracija 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (13-1)-SR -860 „Dėl leidimo rengti detalųjį planą sklypui (duomenys neskelbtini) “ atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl leidimo išdavimo ir sutarties dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano rengimui sudarymo. Minėtu raštu pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 pradėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūra.
Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau- ir Įsakymas Nr. AV-207), kuris buvo priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (toliau- ir Aprašas), Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-38, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-829/2013 buvo leista rengti žemės sklypo planą, formuojamą esamiems statiniams eksploatuoti, įregistruotiems nekilnojamojo turto registre –administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantiems pareiškėjams, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Taip pat nustatyta, jog pareiškėjai teismine tvarka ginčijo Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-38 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“, taip pat savivaldybės administracijos 2011 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (12.1) -SR -1001 išdėstytą atsisakymą pratęsti 2008 m. sausio 31 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. IS-16 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano, tačiau minėti administraciniai aktai liko nenuginčyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-829/2013 konstatavo, jog detaliojo planavimo sutarties nepratęsimu pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos, o nagrinėjamu atveju tarybos sprendimas tėra tik viena prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą, todėl pareiškėjams jokios materialiosios pasekmės šiame etape nekyla, tokio administracinio sprendimo teisėtumas negali būti ginčijamas savarankišku reikalavimu byloje, jis negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Įsakymo Nr. AV-207 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai suformuoti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.1 punktas nustato, kad rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti; 7 punktas nustato, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę statinių paskirtį. Aprašo 8 punkte numatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, <...> arba valstybinės žemės naudotojai, <...>, valstybės ar savivaldybės institucijos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-829/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) yra konstatuota, kad paminėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad tiek pareiškėjai, būdami pastatų savininkais, tiek savivaldybės institucijos turi teisę inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, ir tokios procedūros organizavimui nėra kliūtimi aplinkybė, kad ankstesnė Sutartis dėl detaliojo plano parengimo nebuvo įgyvendinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-207 teisėtumo ir pagrįstumo, 2014 m. rugsėjo 23 nutartimi (administracinė byla Nr. A624-1474/2014) pripažino ginčijamą aktą teisėtu ir konstatavo, kad žemės sklypo prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , planą, yra būtina parengti ne tik tam, kad pareiškėjai galėtų realizuoti savo teisę pirkti žemės sklypą, reikalingą jiems nuosavybės teise priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti, bet ir tam, kad suformavus šį žemės sklypą, būtų galima tęsti nuosavybės teisių į žemės atkūrimo natūra procedūrą V. L. turinių teisių perėmėjams, aplinkybė, kad šio žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, neprieštarauja nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatoms.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 (administracinė byla pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V. A. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl reikalavimo panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , planas; įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini) , pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį kuriuo parengtas 1299 kv. m žemės planas, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), į kurią atsižvelgdama atsakovė ir priėmė ginčo Įsakymą Nr. AV-051, yra konstatuota, jog 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-207 yra nenuginčytas, galiojantis ir sukeliantis realias teisines pasekmes. Atsakovė turi pareigą jį vykdyti, o pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jis būtų vykdomas. Tokia galimybė numatoma ir 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XII-407, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų (nagrinėjamu atveju parengta žemės sklypo ribų schema atsižvelgiant į Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-38 pagal Aprašo 16.1-16.3 punktų reikalavimus (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1514-422/2013)), gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties statinių, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo tenkinamas dalinai ir minėta nutartimi atsakovė Birštono savivaldybės administracija buvo įpareigota suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini) , parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui pagal Aprašo nuostatas, bet ne formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Taisyklių nuostatas (ABTĮ 57 str. 2 d.).
Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui turi būti rengiamas, derinamas ir tvirtinamas Aprašo nustatyta tvarka ir terminais. Be kita ko aprašo 16-16.3 punktai numato, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), kuri rengiama šia tvarka: schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą, sudarytą geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine ir spausdintine forma M 1:500. Jeigu nėra parengto topografinio plano, pradinis žemės sklypo planas rengiamas naudojant naujausią kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT5LT su Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 georeferencinių duomenų baze GDB5LT arba Lietuvos Respublikos apskričių centrų M 1:2000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį); schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų; schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Tik įgyvendinus teisės aktų nustatytas procedūras ir reikalavimus bus galima pagrįstai vertinti suformuoto žemės sklypo dydį ir tinkamumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o kiti atsiliepimų į skundą argumentai nevertintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. S. ir R. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esantiems (duomenys neskelbtini) , eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.