- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- eA-1410-502/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01701-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. S., G. S.
- Atsakovas
- Birštono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. V. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V. A. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–6), prašydami: 1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. AV-380), kuriuo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) planas; 2) įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį kuriuo parengtas 1299 kv.m žemės planas, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjai nurodė, jog Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AV-380 patvirtino kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) planą. Šiuo įsakymu patvirtinus žemės sklypo planą, iš pareiškėjų buvo atimta 519 kv. m naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prie administracinės paskirties statinių ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Pareiškėjai ginčijamą įsakymą prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio l ir 3 punktų pagrindu.
Papildomai nurodė, jog atsakovas sklypo piktybiškai neformavo, nepaisydamas įsiteisėjusių teismų sprendimų. 2008 metais pareiškėjai kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui. 2008 m. sausio 31 d. sutartimi Nr. IS-16 Birštono miesto savivaldybė, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Tačiau minėta sutartis 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėtas administracinis ginčas. Pažymėjo, jog dėl teisminių procesų pareiškėjai neturėjo galimybių įgyvendinti detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų. Nepaisant to, kad pareiškėjai eilę kartų prašė pratęsti sutartį ir leisti užbaigti planavimą, visi jų prašymai buvo atmesti. 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ir 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi (Nr. A-358-1354/2011) buvo nustatyta, kad žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai, o tik vėliau turi būti sprendžiamas nuosavybės atkūrimo klausimas V. A. A.
Pareiškėjai 2013 m. liepos 2 d. Birštono savivaldybės administracijos raštu Nr. (13.1)-SR-860 buvo informuoti, jog Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 pradėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūra, vadinasi Birštono savivaldybės administracija neleido pareiškėjams rengti nei detaliojo plano prie priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam planui. 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1514-422/2013 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. LVAT nutartimi buvo atmestas pareiškėjų skundas ir nustatyta, kad Birštono savivaldybės administracija turi pareigą ir teisę rengti planą prie statinių (duomenys neskelbtini).
Nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. LVAT nutarties priėmimo daugelį kartų pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami suformuoti žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), pagal teisės aktų reikalavimus, priimtus teismų sprendimus, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas ragino pareiškėjus inicijuoti ir finansuoti sklypo formavimo prie pastato (duomenys neskelbtini), teritorijos planavimo dokumento rengimą, nors pareiškėjai neatliko tokių veiksmų, Birštono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. 6.11-SR-1G46 „Dėl žemės sklypo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių (toliau – ir NŽT), prašydami suderinti natūra grąžintino sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.
2014 m. sausio 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/Dl-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, jame buvo aiškiai numatyta, kad „iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas“. Kadangi Birštono savivaldybės administracija administraciniais aktais jau buvo pradėjusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo procedūrą ir pareiškėjams to daryti neleido, todėl pareiškėjų manymu, atsakovas privalėjo užbaigti procedūrą arba suformuoti sklypą pagal naujai priimto teisės akto reikalavimus.
Pareiškėjai sužinoję apie minėtus veiksmus, kreipėsi raštais tiek į Birštono savivaldybės administraciją, tiek į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydami nederinti žemės sklypo plano, (duomenys neskelbtini), kol nebus suformuotas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–5) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka.
Atsakovas nurodė, kad žemės sklypas, kuriame stovi administracinis pastatas nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, patenka į grąžintinos žemės V. L. turtinių teisių perėmėjams plotą. Dėl užsitęsusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo ginčų, nevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamo pastato (duomenys neskelbtini), konstatavo ir LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A-358-1354/2011. Tokio tikslo - suformuoti žemės sklypą prie esamo pastato (duomenys neskelbtini) –siekė ir pareiškėjai, ir atsakovas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 162–166) prašė spręsti teismo nuožiūra.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 42–44) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog A. V. A. (L.) yra vienintelė V. L. turėtų žemių paveldėtoja. Jos tėvas V. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) – žemės savininkas, prašymą atkurti nuosavybės teises į turėtą iki nacionalizacijos žemę padavė 1991 m. spalio 24 d.
Nurodė, kad pareiškėjui nuosavybė į žemę neatkuriama, jis nėra pretendentas, nėra laisvės kovų dalyvis ar kaip kitaip ypatingai nusipelnęs Lietuvai, kad turėtų išimtinas privilegijas.
Pastatą esantį adresu (duomenys neskelbtini) R. S. įsigijo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2004 m. lapkričio 15 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-589/2004 dėl žemės grąžinimo V. L.), kurios konstatuojamoje dalyje rašė: „Pagrįstai buvo panaikintas ir 2002 m. birželio 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 02-07-4340, kuriuo buvo leista atsakovei G. G. P. išsipirkti 0,0842 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi V. L. priklausęs iki nacionalizacijos žemės sklypas nebuvo užstatytas bei nepriskirtas valstybei išperkamai žemei ir nebuvo išspręstas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ieškovui klausimas, negalėjo būti priimamas sprendimas parduoti atsakovui tokį žemės sklypą (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kauno administracijos viršininko 2002 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.02-07-4340 pagrindu buvo sudarytas 842 kv. m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovo G. G. P. ir Kauno apskrities viršininko administracijos, todėl šio administracinio teisės akto panaikinimas tiesiogiai darė įtaką ir minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, teisėtumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 str.). Buvo nustatyta, kad Kauno viršininko administracija, kaip teisinių santykių subjektas ir žemės sklypo pardavėjas, ir atsakovas G. G. P., kaip žemės sklypo pirkėjas, buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad V. L. neatkurta nuosavybė į jo turėtą iki nacionalizacijos žemės sklypo dalį, jog dėl šio sklypo nuo 1996 metų su miesto savivaldybe vyksta ginčas. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę šias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamiesi CK 1.80 straipsniu 1 dalimi ir 1.81 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai 842 kv. m ploto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei, pripažino negaliojančiu. Teismas negalėjo palikti sandorių, kuriais siekiama pažeisti kito asmens teises apeinant įstatymą, ar prieštaraujančių gerai moralei ir priešingų teisingumui“. Apie šios bylos nutartį privalėjo žinoti namą (duomenys neskelbtini) parduodantys ir perkantys dalyviai, bei sandorį tvirtinantis notaras. Pažymėjo, kad jokia valstybinė institucija grąžintinos žemės negalėjo nei parduoti, nei išnuomoti, kadangi žemė turėjo būti grąžinta jos savininkui.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį, kad pastatas (duomenys neskelbtini) turėjo būti parduotas tik nusigriovimui, apie tai informuoja Birštono miesto valdybos 1994 m. kovo 9 d. raštas Nr.01-32-51, pasirašytas mero A. R., tuo turėjo pasirūpinti jau Birštono savivaldybės administracija, pastebėjusi pastato savininkų kaitą. Pagal Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašą pastatas įregistruotas teismo sprendimu tik 1999 m. gruodžio 15 d., Nr. 2-915 ir pirmą kartą parduotas 2000 m. sausio 7 d. Teisminiai ginčai, susiję su V. L. natūra grąžintino žemės sklypo ir su žemės sklypo, reikalingo pareiškėjui R. S. nuosavybės teise priklausiančiam pastatui eksploatuoti, suformavimu tarp V. L. paveldėtojos, pareiškėjui ir Birštono savivaldybės administracijos bei Birštono savivaldybės tarybos prasidėjo 2008 m. ir tęsėsi iki šiol. Papildomai nurodė, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą pateikimo praėjo 25 metai (nuo 1991 m.).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu (III t., b. l. 105–114) pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) planas, taip pat dėl žemės sklypo suformavimo prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį kuriuo buvo parengtas 1299 kv.m. žemės planas. Pareiškėjai yra administracinio pastato (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypas pastato eksploatavimui nėra suformuotas ir turi būti formuojamas. Taip pat nurodė, kad minėtas administracinis pastatas yra buvusio savininko V. L. nuosavybės teise valdytoje žemėje, į kurią paveldėtojai A. V. A. nagrinėjamam ginčui aktualioje teritorijoje dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Iš byloje esančių duomenų nustatė, jog 2008 m. sausio 31 d. tarp pareiškėjų R. S. ir G. S. bei Birštono savivaldybės administracijos, atstovaujamos savivaldybės administracijos direktoriaus, buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 8 punkte buvo nustatyta, jog ji galioja tris metus nuo jos pasirašymo dienos. Tačiau pareiškėjams nespėjus realizuoti minėta sutartimi perduotų detaliojo teritorijų planavimo teisių ir pareigų, Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785-644/2008 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2008 m. sausio 31 d. sutarties IS-16 galiojimą bei uždraudė pareiškėjams ir Birštono savivaldybės administracijai vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo, derininio bei tvirtinimo procedūras. Šioje nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas nebuvo nurodytas, taigi draudimai galiojo iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2011 m. liepos 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neaktualūs ir nenagrinėtini pareiškėjų argumentai, kad buvo sudaryta 2008 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16, kuri turėtų būti tęsiama, kadangi dėl šio klausimo byla jau išnagrinėta ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-829/2013. Nustatė, kad pareiškėjai 2013 m. birželio 14 d. kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu dėl leidimo rengti detalųjį planą sklypui (duomenys neskelbtini). Birštono savivaldybės administracija 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (13.1)-SR-860 netenkino minėto prašymo ir paaiškino, kad žemės sklypas bus formuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).
Savivaldybės administracija atliko veiksmus, kad būtų planuojama teritorija prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ (toliau – ir Įsakymas Nr. AV-207) leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Pareiškėjai dėl Įsakymo Nr. AV-207 panaikinimo su skundu 2013 m. liepos 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą bei konstatavo, kad „(...) neaišku, kokios pareiškėjų teisės gali būti pažeistos, jei žemės planą rengs ne pareiškėjai, o Birštono savivaldybės administracija, kadangi pareiškėjai turi visas galimybes dalyvauti šio plano rengimo procedūroje, o manydami, kad planavimo rezultatas pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus - teisės aktų nustatyta tvarka užginčyti jį teisme“. Vadinasi, priimti minėti administraciniai aktai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti ir liko galioti.
2015 m. kovo 20 d. savivaldybėje vykusiame pasitarime buvo ieškoma bendro sprendimo, kad suformuoti sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nevilkinti proceso. Pasitarime R. S. nurodė, kad nesutinka su formuojamo sklypo plotu, nesutinka inicijuoti ir finansuoti rengiamo teritorijos planavimo dokumento. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėja V. A. pasiūlė, vadovaujantis naujuoju Teritorijų planavimo įstatymu, įpareigoti R. S. raštu nevilkinti teritorijos planavimo dokumento rengimo, įpareigoti nedelsiant inicijuoti teritorijos planavimo dokumento per 3 mėnesius parengimą bei apmokėjimą.
Birštono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. (6.11)-SR-1046 „Dėl žemės sklypo“ Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikė derinti numatomo grąžinti natūra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106¹ punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatyme nustatytą savivaldybės administracijos prievolę miestų teritorijose formuoti galimus grąžinti natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypus, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, jį suderino ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 10SD-2230-(14.10.7.) grąžino kadastro duomenų bylą Birštono savivaldybės administracijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs bylos duomenis vertino, kad Savivaldybės administracija kaip organizatorius kvietė ir ragino pareiškėjus inicijuoti ir finansuoti žemės (duomenys neskelbtini) prie jų nuosavybės teise valdomo pastato plano rengimą. Ką įrodė pareiškėjams siųsti raštai: 2014 m. sausio 10 d. Nr. (13.1)-SR-39, 2014 m. birželio 12 d. Nr. (13.1)-SR-843, 2014 m. liepos 28 d. Nr. (13.1)-SR-1O55, 2014 m. lapkričio 7 d. Nr. (13.1)-SR-1534, 2015 m. balandžio 8 d. Nr. (13.1)-SR-0456, 2015m. balandžio 17 d. Nr. (13.1)-SR-0517, 2015 m. balandžio 28 d. Nr. (13.1)-SR-1052, 2015 m. rugsėjo 9 d. Nr. (13.1)-SR-1202 bei 2015 m. kovo 23 d. pasitarimo protokolas Nr. (6.33.)-MTP-001. Kadangi pareiškėjai neišreiškė savo sutikimo nei raštu, nei žodžiu inicijuoti ir finansuoti žemės (duomenys neskelbtini) plano rengimą, Savivaldybės administracija, siekdama nevilkinti užsitęsusio nuosavybės į žemę atkūrimo proceso, parengė tik (duomenys neskelbtini), 1192 kv. m žemės sklypo planą, kurį suderino su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kuris patvirtintas Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“. Iš minėtų duomenų teismas darė išvadą, kad ne Birštono savivaldybės administracija vilkino ginčo teritorijų planavimą, bet patys pareiškėjai vilkino žemės sklypų planavimo procesą.
Teismas pažymėjo, jog atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę okupacinės valstybės primesti įstatymai, kuriais iš Lietuvos Respublikos piliečių buvo neteisėtai atimtas jų turėtas turtas. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina piliečių teises ir jų turėtą ir turimą turtą. Teismas akcentavo, kad V. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) prašymą atkurti nuosavybės teises į turėtą iki nacionalizacijos žemę padavė 1991 m. spalio 24 d., todėl nuo to laiko šis žemės sklypas priklausė grąžintinai žemei ir nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos. Pažymėjo, jog prijungtoje byloje Nr. I-1335-414/2012 yra pateiktas raštas, kuriame nurodoma, jog Birštono vartotojų kooperatyvo administracinis pastatas bus parduodamas tik nusikėlimui ir žemės sklypas naujam savininkui nebus skiriamas, tačiau vėliau, besikeičiant savininkams pasikeitė ir aplinkybės. Dėl užsitęsusių procedūrų, teisminių ginčų, ir tam tikru aspektu ir dėl atsakovo veiksmų (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-589/2004, kurioje pažymėta, jog teismai pagrįstai savivaldybės priimtus sprendimus pripažino neteisėtais ir juos panaikino) nuosavybės teisių atkūrimo procedūra neužbaigta.
Teismas nurodė, jog pareiškėjams buvo siunčiami raštai, tačiau pareiškėjai neišreiškė savo sutikimo nei raštu, nei žodžiu inicijuoti ir finansuoti žemės (duomenys neskelbtini) plano rengimą, todėl, Savivaldybės administracija, siekdama nevilkinti užsitęsusio nuosavybės į žemę atkūrimo proceso, parengė tik (duomenys neskelbtini), 1192 kv. m žemės sklypo planą, kurį suderino su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kuris patvirtintas ginčijamu įsakymu. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimas vyksta nepateisinamai ilgai – 25 metus, atsižvelgiant į tai, jog prašymas buvo pateiktas 1991 metais. Teismas atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją sprendė, kad atsakovo veiksmai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas darė išvadą, jog suformuotas 1192 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) niekaip netrukdo pareiškėjui formuoti apie 735 kv. m žemės sklypą (t. y. didesnį nei faktiškai naudoja) prie jo nuosavybės teise valdomo pastato esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje neaktualūs ir nenagrinėtini klausimai susiję su 2008 metų detaliojo teritorijų planavimo procedūra, kadangi šie klausimai jau yra išnagrinėti teismų ir dėl jų priimti teismo sprendimai. Pabrėžė, kad naujai formuojant žemės sklypą procedūros atliekamos iš pradžių, todėl neleistina ištraukti atskirą brėžinį iš anksčiau atliekamos ir neužbaigtos detaliojo planavimo procedūros ir pagal jį vykdyti (ar įpareigoti vykdyti) naują sklypo formavimo procedūrą.
III.
Pareiškėjai R. S. ir G. S. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 121–131) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti apeliacinį skundą.
Pareiškėjai teigia, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagristas, priimtas neteisingai vertinant surinktus įrodymus, pažeidžiant įrodymu vertinimo taisykles, neteisingai aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, paneigė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusius teismu sprendimus ir juose nustatytus prejudicinius faktus, kuriais šioje byloje buvo privalu vadovautis.
Papildomai nurodo, kad jie eilę metų, nuo 2008 m. siekdami suformuoti žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), po daugkartinių Birštono savivaldybės prašymų formuoti žemės sklypą, dar 2015 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi su skundu dėl vilkinimo, kuriuo prašė įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymi, kad tik po kreipimosi dienos, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisant pareiškėjų prašymų, buvo užvestos šios administracinės bylos ir priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų, Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AV-380 patvirtino kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, tokiu būdu iš pareiškėjų atimant 519 kv. m naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jie patys vilkino procesą, nurodo, kad atsakovas pareiškėjų sklypo piktybiškai neformuoja, nepaisydamas įsiteisėjusių teismų sprendimų. Nurodo, kad pareiškėjai 2008 metais, kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą ir sudaryti sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui. Pagal žemės sklypo planą buvo numatyta suformuoti 1299 kv. m žemės plotą, kuris yra reikalingas eksploatuoti žemės sklype esantį pastatą. 2008 m. sausio 31 d. sutartimi Nr. IS-16 Birštono miesto savivaldybė, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjams. Detaliojo plano parengimo procedūra nebuvo baigta, tik dėl prasidėjusių teisminių ginčų, kuriuos inicijavo trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. A., dėl ko pareiškėjai neturėjo galimybių įgyvendinti detaliojo planavimo organizatoriaus pareigų.
Atkreipia dėmesį, jog 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administraciniu teismo sprendimu ir 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (Nr. A-358-1354/2011 buvo konstatuota, kad žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), privalo būti suformuotas detaliuoju planu aptariamo pastato eksploatacijai, o tik vėliau turi būti sprendžiamas nuosavybės atkūrimo klausimas V. A. A.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, nurodo, kad Kauno apygardos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl kitų Birštono savivaldybės administracijos priimtų aktų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, netinkamai vertino įsiteisėjusių 2010 m. birželio 28 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ir 2011 m. liepos 25 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A-358-1354/2011, bei 2013 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1514-422/2013 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. LVAT nutartyje nustatytus prejudicinius faktus, kurių pareiškėjų teigimu iš naujo įrodinėti nereikia ir kurie turėjo būti privalomi kitam teismui nagrinėjančiam ginčą. Kadangi nurodytų teismo sprendimų ir nutarties turinys vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovui buvo nustatyta pareiga pirma suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o tik vėliau spręsti klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo. Pabrėžia, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir nurodydamas kad pareiškėjai vilkino ginčo teritorijos formavimą, visiškai nevertino Birštono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų ir raštų, taip pat netinkamai vertino kitus įrodymus byloje.
Papildomai nurodo, kad pareiškėjams nesuprantamas teismo argumentas, kuriuo teismas paneigdamas įsiteisėjusius teismo sprendimus, pačios Birštono savivaldybės administracijos priimtus administracijos aktus, laikė tinkamu atsakovo veikimu 2015 m. kovo 20 d. surengtą pasitarimą, kuriuo metu buvo nutarta nepaisyti teisės aktų, teismų sprendimų, pačios Savivaldybės administracijos aktų ir neformuoti žemės sklypo prie mums priklausančių statinių, nes neva R. S. nesutinka inicijuoti ir finansuoti sklypo formavimo. Toks pasitarimas nepaneigė galiojančių teisės aktų , įsiteisėjusių teismų sprendimų, juo nebuvo atšaukti Birštono savivaldybės administracijos įsakymai, todėl toks pasitarimas negali būti laikomas tinkamu pateisinti atsakovo neveikimą. Birštono miesto savivaldybės administracija nevykdo įsiteisėjusių teisino sprendimų, tyčia ir sąmoningai neformuoja prie mums priklausančio statinio žemės sklypo, nevykdo įstatyme įtvirtintų pareigų, vilkina klausimo sprendimą ir tokiu būdu pažeidžia įstatymus ir mūsų teises, kas yra nesuderinama su viešojo administravimo principais. Birštono savivaldybės administracija siekia, jog nebūtų suformuotas žemės sklypo planas prie statinių (duomenys neskelbtini), planas nebūtų rengiamas ir tokiu būdu piktnaudžiauja teise.
Atsiliepimas
Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą (III t., b. l. 136–140) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo Birštono savivaldybės administracijos manymu, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Nurodo, kad žemės sklypas, kuriame stovi administracinis pastatas nuosavybės teise priklausantis R. S. ir G. S., dėl kurio vyksta ginčas, patenka į grąžintinos žemės V. L. turtinių teisių perėmėjams plotą. Dėl užsitęsusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo ginčų, nevyksta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra V. L. turtinių teisių perėmėjams. Pabrėžia, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamo pastato (duomenys neskelbtini), konstatavo ir Vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A-358-1354/2011.
Atsakovo nuomone atmetami pareiškėjų skundo argumentai, kad Birštono savivaldybės administracija neleido jiems rengti nei detaliojo plano prie jiems priklausančių statinių, nei žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam planui. Teisės aktai nenumato galimybės privatiems asmenims organizuoti žemės sklypo plano rengimo. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 8 punkte bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 12.2 papunktyje reglamentuojama, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas.
Nurodo, kad Savivaldybės administracija, turėdama pareigą ir teisę, atliko veiksmus, kad būtų planuojama teritorija prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neaktualūs ir nenagrinėtini pareiškėjų argumentai, kad buvo sudaryta 2008 m. sausio 31 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16, kuri turėtų būti tęsiama. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-829/2013 konstatavo, kad „tokių sutarčių terminai buvo nustatyti teisės aktu - LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. <...> Birštono savivaldybės administracija, atsisakydama pratęsti sutarties terminą nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei pareiškėjų teisių.“
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai nurodo, kad nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjų teiginys, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Paaiškina, kad parengtas minėto žemės sklypo planas atitinka visus pareiškėjo nurodytų teisės aktų - Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ – nuostatas ir reikalavimus ir nepažeidžia pareiškėjų teisių.
Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai R. S. ir G. S. nemoka žemės mokesčio už naudojamą žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą (III t., b. l. 141–143) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkami taikė ir aiškino nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir pagrįstai sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106¹ punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą savivaldybės administracijos prievolę miestų teritorijose formuoti galimus grąžinti natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypus, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą, jį suderino. Pareiškėjams R. S. ir G. S. atsakovas Birštono savivaldybės administracija siuntė raštus, tačiau pareiškėjai neišreiškė sutikimo nei raštu, nei žodžiu finansuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos planavimo dokumento rengimo, todėl mano, kad atsakovas, siekdamas nevilkinti užsitęsusio nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso, teisėtai parengė tik žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kurį teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius suderino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. A. atsiliepimu į pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą (III t., b. l. 146–153) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Papildomai pažymi, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. įteisėjant kaip valstybinės žemės pardavimą, buvo parduotas V. L. grąžintinoje žemėje (vientisame sklype) suformuotas 0,0842 ha žemės sklypas statinio esančio (duomenys neskelbtini) savininkui G. P. Dėl neteisėto žemės pardavimo V. L. kreipėsi į teismą. Pirmosios ir apeliacinių instancijų teismų sprendimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliko nepakeistus, pripažįstant žemės pirkimo-pardavimo sandorį tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir G. P. neteisėtu. Pastatas (duomenys neskelbtini) priklausė Birštono vartotojų kooperatyvui, išregistruotas teismo sprendimu 1999 m. ir įsigijo naują šeimininką, kurie keitėsi, kai kurie jų tebuvo vos kelias dienas ir galų gale pastatas atiteko R. S. Kadangi sandoris tarp G. P. ir pirmo namo (duomenys neskelbtini), pirkėjo įvyko 2005 m. birželio 23 d., o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2004 m. lapkričio 15 d., vadinasi, kad R. S. privalėjo žinoti ir, be abejo, žinojo apie susiklosčiusią situaciją dėl žemės, todėl A. V. A., kad R. S. žemę gali įsigyti tik susitarus su teisėtu žemės savininku. Nurodo, kad žemės kaina derybų objektas, o Birštono mieste kainos nusistovėję. Atkreipia dėmesį, kad tokios derybos pradiniame etape, nusipirkus R. S. pastatą, jau buvo prasidėję.
Paaiškina, jog nėra tokio adreso (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kas naudojama tekste, yra tik (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad yra parengtas 1299 kv. m žemės planas, A. V. A. nurodo, kad jo net nebuvo bandyta aptarti su tikruoju žemės savininku. Ką stebina tai, kad pareiškėjai nurodo, kad iš jų bandoma atimti 519 kv. m, todėl A. V. A. kelia klausimą kaip galima atimti kažką iš žmonių, ko jie neturi ir neturėjo.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai savo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui pagrindiniu motyvu nurodė Birštono savivaldybės administracijos vilkinimą formuojant sklypą prie (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos (Nr. eI-1731-402/2016) eigoje bei apeliaciniame skunde pagrindiniu motyvu nurodo siekį atnaujinti ir įgyvendinti S. palankų, jų pačių sukurptą 2008 m. detalųjį planą, priskiriant jiems 1299 kv.m. grąžintinos V. L. žemės plotą. Pažymi, kad ginčas dėl 2008 m. detaliojo plano jau yra išspręstas ankstesnių teismų, ką taip pat konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus – suformuoti žemės sklypo prie administracinės paskirties pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, konstatavo, jog pareiškėjų skundas yra nepagrįstas.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjų skundą atmetė visiškai, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino jų nurodytas faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra administracinio pastato (duomenys neskelbtini), savininkai. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AV-380 „Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ buvo nutarta parengti tik (duomenys neskelbtini), 1192 kv. m. žemės sklypo planą.
Įsakymas Nr. AV-380 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, suinteresuotiems asmenims. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Sprendžiant, ar ginčijamas Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas AV-380 atitinka administraciniam aktui keliamą jo faktinio pagrįstumo kriterijų, kaip tai numatė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, turi būti vertinama, kokie atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad įsakymo priėmimo metu buvo įvertinta, ar galima formuoti ir tvirtinti kitos paskirties 1192 kv. m. žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), planą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešojo administravimo subjektas nepagrindė priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Administracinių teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad detaliojo plano nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra. Savivaldybės institucija, teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas, tuo pačiu turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, turi pareigą per protingą terminą atlikti teritorijų planavimo procedūras (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, publikuotas „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 5, P. 151–157). Aplinkybė, kad detaliuoju planu turi būti suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir statinių eksploatacijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011 pagal pareiškėjos A. V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjos A. V. A. skundą atsakovams Birštono savivaldybės administracijai, G. S. ir R. S., trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija, dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo. Teismas pabrėžė, kad siekiant užtikrinti tiek R. S. ir G. S., tiek A. V. A. teises, turi būti suformuoti du žemės sklypai: žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini) šio pastato eksploatacijai, ir žemės sklypas, į kurį pareiškėja galėtų atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje. Konstatuota, kad šių abiejų sklypų suformavimas tarpusavyje glaudžiai susijęs – nesuformavus sklypo po pastatu (duomenys neskelbtini), nėra galimybės nustatyti likusios laisvos neužstatytos žemės ribas teritorijoje, į kurią pareiškėja galėtų atkurti nuosavybės teises natūra.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant suplanuoto žemės sklypo pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, ginčijamas Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas AV-380 neduoda pagrindo išvadai, kad kitos paskirties 1192 kv. m. žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas laisvoje neužstatytoje žemėje. Dėl paminėto administracinis aktas turi būti panaikintas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje savarankišku reikalavimu pareiškėjai gina savo teisę suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys administraciniai pastatai bei kiemo statiniai.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 31 d. tarp pareiškėjų ir atsakovo buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. IS-16 (toliau – ir Sutartis), kuri turėjo galioti 3 metus nuo jos pasirašymo dienos. 2008 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Sutarties galiojimas sustabdytas, pareiškėjams uždrausta vykdyti detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2011 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi.
2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracija priėmė Įsakymą Nr. AV-207, kuriuo pradėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūrą, o 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (13.1)-SR-860 informavo pareiškėjus apie šį įsakymą, kurį siejo su LVAT 2013 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-829/2013, bei savo atsisakymą leisti jiems rengti kitą teritorijų planavimo dokumentą, t. y. detalųjį planą.
Šio įsakymo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai suformuoti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.1 punktas nustato, kad rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti; 7 punktas nustato, kad formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę statinių paskirtį. Aprašo 8 punkte numatyta, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, <...> arba valstybinės žemės naudotojai, <...>, valstybės ar savivaldybės institucijos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartyje yra konstatuota, kad paminėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad tiek pareiškėjai, būdami pastatų savininkais, tiek savivaldybės institucijos turi teisę inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą, ir tokios procedūros organizavimui nėra kliūtimi aplinkybė, kad ankstesnė Sutartis dėl detaliojo plano parengimo nebuvo įgyvendinta. LVAT, nagrinėdamas ginčą dėl 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-207, 2014 m. rugsėjo 23 nutartimi (administracinė byla Nr. A624-1474/2014) pripažino ginčijamą aktą teisėtu ir konstatavo, kad žemės sklypo prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planą, yra būtina parengti ne tik tam, kad pareiškėjai galėtų realizuoti savo teisę pirkti žemės sklypą, reikalingą jiems nuosavybės teise priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti, bet ir tam, kad suformavus šį žemės sklypą, būtų galima tęsti nuosavybės teisių į žemės atkūrimo natūra procedūrą V. L. turinių teisių perėmėjams, aplinkybė, kad šio žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, neprieštarauja nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatoms.
Taigi, 2013 m. liepos 1 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-207 yra nenuginčytas, galiojantis ir sukeliantis realias teisines pasekmes. Atsakovas turi pareigą jį vykdyti, o pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad jis būtų vykdomas. Tokia galimybė numatoma ir 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XII-407, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties statinių, adresu (duomenys neskelbtini) turi būti tenkinamas, tačiau iš dalies.
Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui turi būti rengiamas, derinamas ir tvirtinamas Aprašo nustatyta tvarka ir terminais. Be kita ko aprašo 16-16.3 punktai numato, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), kuri rengiama šia tvarka: schema rengiama naudojant savivaldybės turimą topografinį planą, sudarytą geografinių-informacinių sistemų (GIS) pagrindu skaitmenine ir spausdintine forma M 1:500. Jeigu nėra parengto topografinio plano, pradinis žemės sklypo planas rengiamas naudojant naujausią kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT5LT su Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių M 1:5000 georeferencinių duomenų baze GDB5LT arba Lietuvos Respublikos apskričių centrų M 1:2000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį); schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų; schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Tik įgyvendinus teisės aktų nustatytas procedūras ir reikalavimus bus galima pagrįstai vertinti suformuoto žemės sklypo dydį ir tinkamumą.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino dalį reikšmingų bylai aplinkybių, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti pakeistas, pareiškėjų skundą tenkinant iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. S. ir G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti 2015 m. rugsėjo 3 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AV-380 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“.
Įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją, suformuoti žemės sklypą prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), parengiant planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.