- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-577-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01113-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- Ž. B.
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.
Spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-12-11 nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2013-12-30 pašalinti šiuos priešieškinio trūkumus.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad namą su ieškove statė iš bendrų ir asmeninių lėšų, bendru darbu, tačiau nenurodė ir nepridėjo jokių įrodymų, kokią sumą asmeninių lėšų investavo į namą, už kokią sumą pardavė butą 2006 m., kad statybos metu turėjo asmeninių lėšų ir pan.
Taip pat pažymėjo, kad byloje yra gautas trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc atsiliepimas, kuriame kreditorius reikalauja, kad sutuoktinių atsakomybė po santuokos nutraukimo liktų solidari. Atsižvelgiant į kreditoriaus nuomonę, atsakovas turi pagrįsti priešieškinio reikalavimą įsipareigojimą šiam bankui dalinti lygiomis dalimis.
Atsakovas nurodė bendro pobūdžio informaciją dėl jam padarytos neturtinės žalos, tačiau nepasisakė, kuo grindžiamas ir su kuo siejamas būtent tokio dydžio – 15 000 Lt, žalos dydis, nepridėjo įrodymų apie pašlijusią sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad prie prašymo dėl įrodymų apie šalių įsipareigojimus kreditoriams išreikalavimo atsakovas nepridėjo jokių įrodymų, kad kreipėsi į kreditorius su prašymais dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir kad buvo atsisakyta tokius įrodymus pateikti.
Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nepridėjo jokių įrodymų apie grėsmę vaikų interesams, pvz., kad dėl 2013-10-04 įvykio (kaip teigiama, jo metu ieškovės sugyventinis mušė ieškovę ir vaikus) buvo kviesta policija.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priešieškinys apmokėtas 144 Lt žyminiu mokesčiu, kad atsakovas santuokos nutraukimo byloje prašo jam priteisti dalį didelės vertės turto, dirba, atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą primokėti 400 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nutartį. Atskirajį skundą grindžia šiai argumentais.
Priešieškinio priėmimo stadijoje atsakovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiami, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti šių prašymų trūkumus.
Teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, neturėjo nagrinėti būtinybės teikti vienus ar kitus įrodymus, o turėjo ištirti, ar priešieškinys atitinka CPK 111 str., 135 str. reikalavimus.
Pažymėjo, kad neturtinės žalos dydį atsakovas rengėsi įrodinėto liudytojų parodymais, atitinkamai priešieškinyje buvo suformuluotas prašymas dėl liudytojų apklausos, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas nustatė priešieškinio trūkumą, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie pašlijusią sveikatą.
Teismo įpareigojimas atsakovui primokėti 400 Lt žyminį mokestį yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir galimybes sumokėti žyminį mokestį.
Priešieškinio reikalavimai nėra tinkamas pagrindas spręsti apie atsakovo turtinę padėtį. Todėl aplinkybė, kad atsakovas prašo jam priteisti didelės vertės turtą, neatspindi atsakovo galimybės sumokėti žyminį mokestį. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, negali būti vertinama atskirai nuo darbo užmokesčio. Atsakovo atlyginimas vidutiniškai sudaro 963,05 Lt per mėnesį. Spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, teismas neatsižvelgė į kitas priešieškinyje nurodytas aplinkybes: atsakovas prisideda prie dviejų nepilnamečių vaikų – G. B. ir T. B., išlaikymo; atsakovui priklausantis automobilis VW Golf, 1995 m. gamybos, kurio vertė 2800 Lt, yra areštuotas; dėl antstolių vykdomų priverstinio išieškojimo procedūrų yra areštuotos visos atsakovo banko sąskaitos, prašomas dalinti didelės vertės turtas – namas, esantis Pergalės g. 53, Grigaičių k., Vilniaus rajone, yra įkeistas trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc , tik dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo realizuotas varžytinėse; atsakovo ir ieškovės įsiskolinimai kreditoriams yra didesni nei turimo turto vertė; atsakovas ieškovės prašymu išėjo iš namų, esančių Pergalės g. 53, Grigaičių k., Vilniaus rajone, palikęs ieškovei visus įgytus daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacine tvarka keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė priešieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingų teisinių padarinių. Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis).
Pirmosios instancijos teismo nurodyti priešieškinio trūkumai: atsakovo argumentų ir įrodymų dėl reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio nebuvimas; priešieškinio argumento, kad į namo statybą buvo investuotos asmeninės atsakovo lėšos, nepagrindimas įrodymais; taip pat įpareigojimas atsakovui motyvuoti, kodėl sutuoktinių prievolė kreditoriui Nordea Bank Finland Pls po santuokos nutraukimo turi būti ne solidari, o dalinė, yra susiję su atsakovo teise į priešieškinio tenkinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Priešieškinio reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei atsakovas negali jų gauti (CPK 198 str. 1 d., 199 str. 4 d.). Todėl minėtų įrodymų nepateikimas šiuo atveju nesudaro kliūčių priimti priešieškinį.
Atsakovas priešieškinį apmokėjo 144 Lt žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad sumokėti daugiau žyminio mokesčio neturi finansinių galimybių ir prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą primokėti 400 Lt žyminį mokestį. Atsakovo galimybe sumokėti žyminį mokesti teismas vertino atsižvelgęs į tai, kad pareikštu priešieškiniu atsakovas prašo jam priteisti dalį didelės vertės turto, yra dirbantis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atlyginimas sudaro apytiksliai 1 000 Lt per mėnesį (b.l. 43), atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – G. B. ir T. B., kuriems reikalingas išlaikymas. Atsakovas nurodė, kad dėl antstolių vykdomų priverstinio išieškojimo procedūrų yra areštuotos visos jo banko sąskaitos, prašomas dalinti didelės vertės turtas – namas, esantis Pergalės g. 53, Grigaičių k., Vilniaus rajone, yra įkeistas trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc. Atsakovui priklauso automobilis VW Golf yra nedidelės vertės, 1995 m. gamybos.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo esama turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo visos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. d.). Ta pati taisyklė galioja ir prašymų dėl įrodymų išreikalavimo nagrinėjimui. Kadangi priešieškinio priėmimo stadijoje atsakovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiami, todėl ir trūkumai dėl jų negali būti nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė priešieškinio trūkumų šalinimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutus reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis naikintina ir atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo išspręstinas iš esmės, atleidžiant atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo (CPK 337 str. 1 d. 2, 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
nutaria:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį ir atsakovo Ž. B. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. A. Ž. Biekšos prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo išspręsti iš esmės ir atleisti atsakovą Ž. B. nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo.