Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, neturtinės žalos priteisimo ir kt.; tretieji asmenys: Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Medicinos bankas“; išvadą teikiančios institucijos: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius; ir pagal atsakovo priešieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Ž. B. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, neturtinės žalos priteisimo ir kt. bei pagal atsakovo priešieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko teismui pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas teismo prašė nustatyti šalių vaikų G. B. ir T. B. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu. Tuo atveju, jeigu vaikų laikina gyvenamoji vieta su atsakovu nebūtų nustatyta, taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant atsakovui tokią laikiną bendravimo su vaikais tvarką: 1) tėvas Ž. B. su vaikais G. B. ir T. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadieniais 18.00 val. iš B. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas juos sekmadieniais 20.00 val. į B. B. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini); 2) tėvas Ž. B. bendrauja su vaikais telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną vakarą 19.00 val., paskambindamas vaikams B. B. ar vaikų mobiliuoju telefonu; atitinkamai B. B. užtikrina, kad vaikai nustatytu laiku galėtų atsiliepti ar patys paskambinti, parašyti žinutę Ž. B. telefonu ar bet kokiomis kitomis ryšio priemonėmis; 3) jei tėvas Ž. B. negali pasiimti vaikų nustatytu laiku, apie tai prieš dieną informuoja B. B. trumpąja žinute; šį praleistą laiką tėvas bendrauja atitinkamai artimiausią savaitgalį ar darbo dieną; 4) vaikų ir tėvo susitarimu tėvas gali bendrauti su vaikais ir kitu laiku. Kitu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas prašė areštuoti ½ dalį ieškovei B. B. priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

Atsakovo prašymas, susijęs su laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymu/atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, grindžiamas tuo, kad abu vaikai ne kartą atsakovui yra pareiškę, jog nenori gyventi kartu su ieškove bei su ja gyvenančiu vyru, kadangi su ieškove kartu gyvenantis vyras smurtauja tiek ieškovės, tiek abiejų vaikų atžvilgiu, dėl ko buvo iškviesta policija. Apie tokį įvykį, įvykusį 2013-10-04, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui pasakojo sūnus T. B. Dėl šio įvykio atsakovas 2013-10-21 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris 2013-11-04 informavo atsakovą, jog, B. B. teigimu, minėto konflikto apskritai nebuvo. Atsakovas taip pat 2013-12-20 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuris 2014-01-14 rašte atsakovui nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2013-10-31 ieškovės gyvenamosios vietos adresu policija buvo kviesta. Atsakovas nurodė, kad dukra jam yra sakiusi, jog ji buvo guldoma miegoti į vieną lovą su ieškove kartu gyvenančio vyro sūnumi, kuris yra panašaus amžiaus kaip ir G. B. Dukra, atsakovo teigimu, jam skundėsi, kad su ieškove gyvenančio vyro sūnus naudoja psichologinį smurtą – gąsdina savo tėvu. Šalių sūnus šiuo metu gyvena su ieškove gyvenančio vyro sūnumi, kuris, T. B. teigimu, jį skriaudžia, engia, muša, keikiasi. Be to, namas, kuriame gyvena ieškovė ir šalių vaikai bei su ieškove gyvenantis vyras ir jo sūnus, artimiausiu metu gali būti parduotas iš varžytynių, nes trečiasis asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, su kuriuo 2008-03-20 atsakovas ir ieškovė sudarė Būsto kreditavimo sutartį, pagal ją neatsiskaitant, pradėjo priverstinę skolos išieškojimo procedūrą. Kitos gyvenamosios vietos ieškovė vaikams suteikti negalės. Atsakovas gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl yra galimybė kiekvienam vaikui suteikti po atskirą kambarį. Šiuo metu vaikams yra įrengtas vienas kambarys, kuriame jie lankosi, kai ieškovė leidžia atsakovui pasimatyti su vaikais. Be to, atsakovas turi nors ir nedideles, bet pastovias pajamas, vaikais visada rūpinosi ir rūpinasi, atsakovą ir vaikus sieja tvirtas ir glaudus ryšys. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, ½ dalį gyvenamojo namo prašoma areštuoti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų G. B. ir T. B. gyvenamąją vietą su atsakovu netikslinga. Institucija iš esmės neprieštaravo nustatyti laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau siūlė atsisakyti arba pakoreguoti 4 p., nes tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog vaikai išreiškė savo norą likti gyventi su motina. Nesant įrodymų, kad šis vaikų noras yra nesavarankiškas arba prieštaraujantis vaikų interesams, institucijos manymu, juo būtina vadovautis, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Keisti nusistovėjusią vaikų šeimos aplinką nėra būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo. Vaikai nuolat gyvena su ieškove, ir aplinkos keitimas jiems gali sukelti emocinių išgyvenimų bei padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsakovo Ž. B. prašymo dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu nepalaikė. Dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija neprieštaravo, tačiau nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka ne visai atitinka vaikų interesus, nes ji nepakankamai apibrėžta. Atsižvelgiant į tarp šalių esančią konfliktinę situaciją, atsakovo siūlymas papildomai numatyti bendravimą su vaikais ir kitu laiku, jiems tarpusavyje susitarus, gali užprogramuoti tolesnį šalių ginčą dėl bendravimo tvarkos vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagrįstai nutarė leisti atsakovui, negalint pasiimti vaikų nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku, bendrauti su jais atitinkamai artimiausią ateinantį mėnesio šeštadienį ir sekmadienį.

Ieškovės teigimu, teismo atsakovui nustatyta alternatyva pažeidžia ne tik jos, kaip vaikų motinos, teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, kartu su jais planuoti išvykas, užsiimti jų ugdymu, bet ir atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovui Ž. B. tokiu būdu sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise - nepasiėmus vaikų nustatytu laiku, jam suteikiama teisė reikalauti pasiimti juos artimiausią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija sutinka. CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą.

CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ir bendravimo tvarka nustatoma, visų pirma, atsižvelgiant į tai, ar ji bus patogi vaikams. Pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi patvirtintos laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 3 p. - jei atsakovas Ž. B. negali pasiimti vaikų nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku, atsakovas Ž. B. apie tai prieš dieną iki vaikų paėmimo iš B. B. gyvenamosios vietos, praneša B. B. trumpąja žinute ar telefono skambučiu, šį praleistą laiką tėvas bendrauja su vaikais atitinkamai artimiausią ateinantį mėnesio šeštadienį ir sekmadienį – sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais, neatsižvelgiant į jų režimą, bei prasilenkia su teisinės šalių tarpusavio santykių taikos įtvirtinimo siekiu. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.159 str. 2 d. už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Taigi aptariama atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlyga, be to, kad neatitinka vaikų interesų, taip pat pažeidžia įstatyme įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, nes atsakovui suteikiama teisė su vaikais bendrauti iš esmės bet kada pagal jo norus/galimybes, tačiau tokiu būdu neteisėtai ir nepagrįstai suvaržoma ieškovės teisė tvarkoje numatytu laiku bendrauti su vaikais, planuoti laiką. Nemažiau svarbu ir tai, kad toks bendravimo tvarkos nekonkretumas – galimybė vienasmeniškai bet kada ją keisti, sąlygoja galimus šalių konfliktus bendravimo su vaikais klausimu ir tai gali neigiamai įtakoti vaikų vystymosi raidą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nepagrįstai nutarė leisti atsakovui, negalint pasiimti vaikų nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku, bendrauti su jais atitinkamai artimiausią ateinantį mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, todėl ieškovės atskirasis skundas jame išdėstytų motyvu pagrindu tenkintinas, ir ginčijama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis keistina, minėtą punktą iš laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pašalinant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 339 str., teismas

nutarė:

Ieškovės B. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti.

Pašalinti iš ginčijamos nutarties rezoliucinės dalies 3) punktą.