Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-711-912/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: e2A-711-912/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01563-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Tomas Venckus, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „KlasJet“
Ieškovas: Prancūzijoje įregistruotos bendrovės „COFRANCE SARL“

Kategorijos

2.6.21Kitų paslaugų teikimas

Civilinė byla Nr. e2A-711-912/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01563-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KlasJet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Prancūzijoje įregistruotos bendrovės „COFRANCE SARL“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KlasJet“ dėl sutarties kainos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „COFRANCE SARL“ prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KlasJet“ 520 000 Eur sutarties kainą, 36 515,56 Eur palūkanas, 5 113,90 Eur nuostolių atlyginimą ir 8 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė (užsakovė, klientė) ir atsakovė (toliau – ir vežėja) 2021 m. lapkričio 25 d. sudarė užsakomųjų skrydžių sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties priede A1 (toliau – Priedas) vežėja įsipareigojo klientei įvykdyti aštuonis skrydžius pagal Priede nurodytą grafiką, o klientė įsipareigojo vežėjai už šių skrydžių vykdymą sumokėti 520 000 Eur. Klientė yra visiškai atsiskaičiusi pagal šią sutartį.

3. Skrydžiai turėjo vykti pagal tokį grafiką (laikai nurodyti pasauliniu koordinuotu laiku – UTC): 2022 m. sausio 9 d. 23:45 val. – iš Lipecko, Rusijos Federacijos, į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus; 2022 m. sausio 10 d. – 05:15 val. iš Dubajaus į Malę, Maldyvų Respublika; 2022 m. sausio 25 d. 13:30 val. – iš Malės į Dubajų; 2022 m. sausio 25 d. 18:45 val. – iš Dubajaus į Lipecką; 2022 m. sausio 26 d. 00:30 val. – iš Lipecko į Dubajų; 2022 m. sausio 26 d. 05:45 val. – iš Dubajaus į Malę; 2022 m. vasario 5 d. 13:30 val. – iš Malės į Dubajų; 2022 m. vasario 5 d. 18:45 val. – iš Dubajaus į Lipecką.

4. Klientė užsakė skrydžius, siekdama įvykdyti dvi keliones į Maldyvus iš Lipecko. Vis dėlto nė vienas iš skrydžių neįvyko. Ieškovės žiniomis, pirmoji kelionė į Maldyvus (Lipeckas–Dubajus–Malė) turėjo būti vykdoma lėktuvu, atvykusiu į Lipecką iš Barselonos, Ispanijos Karalystės. Vežėja turėjo gauti leidimą nusileisti Lipecko oro uoste. Vežėja tokio leidimo negavo, todėl neįvyko 2022 m. sausio 9–25 d. suplanuoti skrydžiai kryptimis Lipeckas–Dubajus–Malė ir Malė–Dubajus–Lipeckas.

5. Ieškovei pasidomėjus, kodėl vežėjas negavo leidimo nusileisti Lipecke, sužinojo, kad kompetentingos Rusijos Federacijos institucijos neišduos vežėjui leidimo nusileisti Lipecke ir 2022 m. sausio 26 d. skrydžiui dėl Rusijos institucijų taikomų COVID-19 prevencijos priemonių. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku apie tai informavo vežėją, nurodė, kad vežėja neįvykdys prievolių ir, vežėjai šio fakto neginčijant, pareikalavo grąžinti už skrydžius sumokėtus 520 000 Eur. Ieškovė bendradarbiavo su atsakove, informavo apie kitas sužinotas aplinkybes, susijusias su leidimų išdavimu, pavyzdžiui, kad leidimai atsakovei bent du mėnesius nebus išduodami dėl atsakovės ir Rusijos santykių ypatumų.

Atsiliepimas

6. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, nepatvirtino, kad galės įvykdyti skrydžius, nurodė, kad, prieš grąžindama avansą, privalo gauti valdybos patvirtinimą. Vis dėlto ji keturis mėnesius nepateikė informacijos apie valdybos sprendimą ir priežastis, kodėl negrąžina ieškovei pinigų. Ieškovė 2022 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovei rašytinę pretenziją dėl lėšų grąžinimo, bet atsakovė negrąžina pinigų.

7. Atsakovė, remdamasi Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių nacionaliniu lygmeniu Rusijos Federacijai taikomomis sankcijomis, 2022 m. birželio 7 d. prašymu pareikalavo ieškovės pateikti informaciją apie jos akcininkus, naudos gavėjus ir kitą informaciją, kuri, atsakovės teigimu, yra neva reikalinga patikrinti, ar ieškovė nėra sankcionuojamas asmuo. Ieškovė 2022 m. birželio 23 d. pateikė atsakovės prašytą informaciją ir pareikalavo, kad atsakovė pateiktų ieškovei informaciją. Atsakovė 2022 m. liepos 11 d. pareikalavo pateikti papildomą informaciją, bet pati nepateikė visos ieškovės prašytos informacijos. Ieškovė 2022 m. liepos 22 d. pateikė atsakovei papildomą informaciją. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 15 d. išsiuntė atsakovei priminimą dėl nepateikto atsakymo į pretenziją. Atsakovė nepateikė atsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 520 000 Eur sutarties kainą, 36 515,56 Eur palūkanas, 5 113,90 Eur nuostolių atlyginimą ir 8 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad skrydžiai Nr. 1–2 neįvyko, nes nebuvo gautas leidimas, kurį gauti pagal sutarties priedo 2 punktą privalėjo atsakovė. Ji savo teisę pasilikti visą skrydžių Nr. 3–4 kainą ir dalį skrydžių Nr. 5–8 kainos grindžia Sutarties 6.1 papunkčiu, pagal kurį vežėjas turi teisę pasilikti kliento sumokėtą sutarties kainą arba jos dalį tuo atveju, jeigu klientas atšaukia skrydžius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė siekia ieškovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę netesybų forma, už tai, kad ieškovė atšaukė skrydžius.

10. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir ieškovės neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad atsakovė, remdamasi aplinkybe, jog ieškovė atšaukė skrydžius, privalo tai įrodyti.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė neatšaukė skrydžių, bet informavo atsakovę, jog ši per du mėnesius neturės galimybės gauti leidimų maršrutui į Maldyvus iš Lipecko ar net artimiausių oro uostų. Taigi, ieškovė informavo atsakovę apie priežastis, kurias jai pavyko sužinoti ir dėl kurių atsakovei nebus išduodami leidimai maršrutui iš Lipecko į Maldyvus, ir, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, paprašė grąžinti už skrydžius sumokėtas sumas.

12. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad reikalavimas grąžinti skrydžio kainą negali būti tapatinamas su skrydžių atšaukimu. Atsakovės prievolė grąžinti ieškovės už skrydžius sumokėtą kainą atsiranda ne tik ieškovei atšaukus skrydžius (Sutarties 6.1 papunktis), bet taip pat ir kai atsakovė negali įvykdyti prievolės.

13. Teismo vertinimu, vežėja turi pareigą grąžinti klientei 520 000 Eur, sumokėtus už skrydžius, nes nei teisės aktuose, nei Sutartyje nenustatyta išimties, pagal kurią vežėja turėtų teisę atsisakyti vykdyti nurodytą prievolę. Sutartyje nustatyti itin riboti pagrindai vežėjai atsisakyti vykdyti aptariamą prievolę.

14. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje nenustatyta vežėjos teisė pasilikti klientės sumokėtas sumas tuo atveju, jeigu skrydžiai neįvykdomi dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių. Priešingai, Sutarties 6.1 papunktyje šalys susitarė, kad vežėja turi teisę pasilikti klientės sumokėtą sutarties kainą arba jos dalį, tik tuo atveju, jeigu klientė atšaukia skrydžius, t. y.: 25 proc. kainos, jeigu klientė atšaukia skrydžius bet kuriuo metu iki numatytų skrydžių datos; 50 proc. kainos, jeigu klientė atšaukia skrydžius likus nuo 7 iki 14 kalendorinių dienų iki numatytų skrydžių dienos; 100 proc. kainos, jeigu klientė atšaukia skrydžius likus mažiau negu 7 dienoms iki numatytų skrydžių dienos. Vadovaudamasis nurodytomis Sutarties nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog ieškovės išankstiniai mokėjimai pagal Sutartį, atsižvelgiant į tai, įvyks skrydžiai ar bus klientės atšaukti, gali atlikti dvi funkcijas, t. y.: pirma, mokėjimo už atsakovės organizuojamus skrydžius funkciją, jeigu šie yra įvykdyti; antra, užtikrinamąją funkciją netesybų forma, jeigu klientė atšauktų pavedimą vykdyti skrydžius. Vadovaudamasis nurodytomis Sutarties nuostatomis, teismas konstatavo, kad vežėja klientės sumokėtus 520 000 Eur turi teisę pasilikti tik tuo atveju, jeigu klientė atšaukia visus skrydžius iki jų likus mažiau negu 7 kalendorinėms dienoms. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra – klientė neatšaukė nė vieno skrydžio.

15. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė neturi teisės atlikti įskaitymo, nes ieškovė ginčija atsakovės teisę į netesybas. Taigi, atsakovė neturi teisės taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Tokį atsakovės priešpriešinį reikalavimą teismas kvalifikavo kaip reikalavimą dėl netesybų priteisimo, kuriam yra taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė yra praleidusi.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovės išvardintos aplinkybės, jog ieškovė nesutiko sudaryti su atsakove taikos sutarties, nėra pagrindas ieškinio reikalavimams dėl palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovė delsė grąžinti už skrydžius sumokėtas sumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „KlasJet“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Tinkamai įvertinus ieškovės atsakovei siųstus laiškus, būtų prieita prie išvados, kad ieškovė iš tiesų sprendė klausimą dėl skrydžių vykdymo ir nusprendė jų nebevykdyti. Tai yra skrydžių atšaukimas. Platesnis šalių susirašinėjimo kontekstas patvirtina, kad skrydžiai paskutiniu elektroniniu laišku atšaukti ieškovės iniciatyva. Vien tik tai, kad ieškovė elektroniniame laiške nepavartojo žodžio „atšaukimas“, nereiškia, jog skrydžiai neatšaukti.

17.2. Negali būti tokios situacijos, kai ieškovė vienu metu ir reikalauja susigrąžinti lėšas, sumokėtas už būsimus skrydžius, ir šie skrydžiai vis tiek yra įvykdomi. Vienu metu gali būti tik viena iš nurodytų aplinkybių, t. y. arba ieškovė gali reikalauti sugrąžinti sumokėtus pinigus ir skrydžiai nevyks (bus atšaukti), arba skrydžiai įvyks, bet nebus pagrindo reikalauti sugrąžinti pinigus. Ieškovė pasirinko pirmąjį variantą ir pareikalavo grąžinti lėšas. Vadinasi, ieškovė atsisakė vykdyti kitus skrydžius. Pagal Sutarties 6.2 papunktį tai laikoma vienašališku skrydžio atšaukimu, todėl taikomi Sutarties 6.1 papunktyje nustatyti padariniai.

17.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė gali ir reikalauti sugrąžinti pinigus už būsimus skrydžius, ir nebūti laikoma skrydžius atšaukusia. Tokia išvada neteisinga, nes, vienai sutarties šaliai išreiškus reikalavimą sugrąžinti lėšas už būsimus skrydžius, kita sutarties šalis turi ir gali suprasti, kad skrydžiai nebevyks. Esant tokioms aplinkybėms protingi asmenys nemanytų, kad atsakovė turi ir sugrąžinti pinigus, ir įvykdyti skrydžius.

17.4. Ieškovė gyrėsi, kad turi ryšių visuose Rusijos Federacijos valdžios sluoksniuose, bet, iš viešos informacijos matyti, jog jos vadovas buvo paieškomas Rusijos Federacijos už ekonominio pobūdžio nusikaltimus ir Rusijos Federacija siekė jo ekstradicijos iš Prancūzijos. Tai nulėmė atsakovės elgesio modelį, gavus atitinkamą elektroninį laišką. Visi ieškovės gandai pateikti viename elektroniniame laiške, kurio pabaigoje pareikalauta grąžinti pinigus.

17.5. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė „bent artimiausius du mėnesius“ negalėjo vykdyti skrydžių. Dėl to teismas negalėjo remtis šiais įrodymais. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad 2022 m. sausio mėn. ir 2022 m. vasario mėn. (kai turėjo vykti ginčo skrydžiai) ji sėkmingai įvykdė kitus skrydžius Rusijos Federacijos oro erdvėje. Tai, kad, gavusi nepagrįstai gandais paremtą ieškovės sprendimą, atsakovė neginčijo tokio sprendimo motyvų, nereiškia jų pripažinimo.

17.6. Atsakovė neginčija to, kad skrydžiai Nr. 1 ir 2 neįvyko dėl negauto leidimo, todėl geranoriškai pasiūlė sugrąžinti už juos sumokėtus pinigus. Vis dėlto nėra duomenų, kad nebuvo galima įvykdyti kitų skrydžių 2022 m. sausio 9–25 d., t. y. skrydžių Nr. 3 ir 4. Atsakovė neteikė prašymo gauti leidimus visiems aštuoniems skrydžiams iš karto. Ji tokį prašymą pateikė tik pirmiems dviems skrydžiams. Organizuojant skrydžius ir gaunant jiems leidimus, atsižvelgiama į skrydžių datas, todėl prašymai teikiami ir skrydžiai planuojami ne vienu metu, bet vadovaujantis kiekvieno konkretaus skrydžio laiku, atsižvelgiant į kiekvienos šalies reikalavimus ir taisykles. Ieškovė neįrodinėja, kad kitiems skrydžiams leidimai negauti.

17.7. Ieškovė neginčijo, kad skrydžių atšaukimo atveju atsakovė turi teisę pasilikti ieškovės sumokėtas lėšas. Taigi, ieškovei atšaukus skrydžius, kilo pareiga sumokėti Sutarties 6.1 papunktyje nustatytus atšaukimo mokesčius.

17.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė piktnaudžiavo teise. Vien tik tai, kad ji nesugrąžino lėšų ieškovei, o ginčas atsidūrė teisme, nereiškia, kad buvo piktnaudžiaujama teise. Apskųstame sprendime nepaaiškinta, kaip nurodytos aplinkybės atitinka piktnaudžiavimo teise apibrėžimą, t. y. kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovė įgyvendino civilines teises, kad be teisinio pagrindo pažeistos ar suvaržytos kitų asmenų teisės. Dėl to nėra pagrindo iš atsakovės priteisti palūkanas ir nuostolių atlyginimą.

17.9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė atmesti ieškinio reikalavimų dalį, viršijančią 292 500 Eur, t. y. atmesti ieškinį dėl 269 129,46 Eur. Tokios pozicijos atsakovė laikėsi, nes geranoriškai sutiko grąžinti ieškovei užmokestį už skrydžius Nr. 1 ir 2 bei neįvykusius skrydžius Nr. 3–8, tačiau išskaičius iš šių skrydžių kainos Sutarties 6.1 papunktyje numatytus atšaukimo mokesčius.

Atsiliepimas

18. Ieškovė „COFRANCE SARL“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą apskųstą sprendimą, atmesti apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Atsakovės teiginiai, kad teismas išvadą dėl skrydžių atšaukimo darė vadovaudamasis tik 2022 m. sausio 18 d. laiško turiniu, yra nepagrįsti ir neatitinkantys sprendimo turinio. Teismas vadovavosi ne tik 2022 m. sausio 18 d. laišku, bet taip pat ir kitu susirašinėjimu, taip pat atsakovės elgesiu po 2022 m. sausio 18 d. laiško gavimo. Aplinkybė, kad teismas necitavo viso susirašinėjimo turinio, nereiškia, jog juo nesivadovauta. Teismas neprivalo žodis į žodį išrašyti visus byloje surinktus įrodymus.

18.2. Ieškovė 2022 m. sausio 13 d. gavo informaciją, kad atsakovės paraiška dėl leidimo nusileisti Lipecko oro uoste atmesta dėl COVID-19 priemonių, todėl nutarė apsvarstyti situaciją dėl galimybės vykdyti kitus skrydžius. Ieškovė nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. sausio 18 d. sužinojo, kad atsakovei artimiausius du mėnesius nebus galimybės gauti leidimų maršrutui į Maldyvus iš Lipecko ar net artimiausių oro uostų. Ieškovė nurodyta informacija pasidalijo su atsakove. Teismas įvertino šalių susirašinėjimą ir nustatė, kad ieškovė neišreiškė valios atšaukti skrydžius.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Teismas nurodė, kad ieškovė negalėjo prašyti įvykdyti skrydžius, bet galėjo prašyti grąžinti už skrydžius sumokėtą kainą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovė įrodė, kad ieškovė atšaukė skrydžius, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Atsakovės skundo argumentai pagrįsti tik pavienių ieškovės ir teismo frazių pacitavimu, neteisingomis ieškovės elektroninių laiškų ir teismo sprendimo motyvų interpretacijomis.

18.4. Teismas įvertino tai, kad atsakovės prievolę tikrinti ieškovės suteiktą informaciją lemia CK 6.200 straipsnyje nustatyta bendradarbiavimo pareiga. Būtent atsakovei teko pareiga gauti leidimus nusileisti Lipecko oro uoste. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, netikrindama ieškovės pateiktos informacijos, pažeidė bendradarbiavimo pareigą.

18.5. Skrydžiai neįvyko ne dėl to, kad ieškovė juos atšaukė, bet dėl to, jog atsakovė pažeidė prievolę bendradarbiauti. Jeigu atsakovė būtų išsiaiškinusi priežastis, dėl kurių neišduotas pirmasis leidimas, ir pasidomėjusi, ar bus išduoti kiti leidimai, bei būtų tai nurodžiusi ieškovei, šalys, esant galimybei išsaugoti sutartį, būtų ją toliau vykdę. Vis dėlto atsakovė buvo pasyvi, delsė paneigti informaciją apie leidimų neišdavimą ir neinformavo ieškovės, kad 2022 m. sausio 18 d. elektroninį laišką laiko skrydžių atšaukimu. Tai patvirtina, kad skrydžiai neįvyko dėl atsakovės kaltės.

18.6. Atsakovė, siekdama išsiieškoti netesybas iš ieškovės, turėjo vienašališkai įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Atsakovė iki šiol neatliko vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Vadovaujantis ieškinio senaties terminu, taikomu reikalavimams dėl netesybų priteisimo, atsakovė nebeturi teisės atlikti tokio įskaitymo.

Šalies argumentai

18.7. Ieškovė nesutinka, kad atsakovė turi teisę į skrydžių atšaukimo mokesčius, bet, teismui nusprendus priešingai, ieškovei turėtų būti priteista 357 500 Eur, bet ne 292 500 Eur. Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovė turi teisę į netesybas (ieškovė su tuo nesutinka), tai jos turėtų būti sumažintos.

18.8. Ieškovė apie aplinkybes, dėl kurių vežėja negalės įvykdyti skrydžių, informavo vežėją 2022 m. sausio 18 d. ir pareikalavo grąžinti už skrydžius sumokėtas sumas. Dėl to vežėja turėjo grąžinti skolą iki 2022 m. sausio 25 d. (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nurodytos prievolės neįvykdė, todėl ieškovė įgijo teisę į įstatymo nustatyto dydžio 36 515,56 Eur palūkanas.

18.9. Ieškovė, siekdama išieškoti iš vežėjos vėluojamus grąžinti 520 000 Eur, patyrė 5 113,90 Eur išlaidų. Jos patirtos dėl to, kad vežėja laiku tinkamai neįvykdė prievolės grąžinti klientės sumokėtas sumas. Tai yra ieškovės patirti nuostoliai.

18.10. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą teisėmis. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad jos veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais, neteisingai interpretuoja teismo motyvus ir iškreipia faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė 2021 m. lapkričio 25 d. sudarė užsakomųjų skrydžių sutartį. Šios sutarties priede A1 apeliantė įsipareigojo ieškovei įvykdyti aštuonis skrydžius pagal priede nurodytą grafiką, o ieškovė įsipareigojo apeliantei už šių skrydžių vykdymą sumokėti 520 000 Eur. Ieškovė iš anksto sumokėjo apeliantei visą užmokestį už užsakytus skrydžius.

21. Skrydžiai turėjo vykti tokiu grafiku (laikai nurodomi pasauliniu koordinuotu laiku – UTC): 2022 m. sausio 9 d. 23:45 val. iš Lipecko, Rusijos Federacijos, į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus; 2022 m. sausio 10 d. 05:15 val. – iš Dubajaus į Malę, Maldyvus; 2022 m. sausio 25 d. 13:30 val. – iš Malės į Dubajų; 2022 m. sausio 25 d. 18:45 val. – iš Dubajaus į Lipecką; 2022 m. sausio 26 d. 00:30 val. – iš Lipecko į Dubajų; 2022 m. sausio 26 d. 05:45 val. – iš Dubajaus į Malę; 2022 m. vasario 5 d. 13:30 val. – iš Malės į Dubajų; 2022 m. vasario 5 d. 18:45 val. – iš Dubajaus į Lipecką. Ieškovė užsakė nurodytus skrydžius, siekdama įvykdyti dvi keliones į Maldyvus iš Lipecko, bet nė vienas iš nurodytų skrydžių neįvyko.

22. Pirmoji kelionė į Maldyvus (Lipeckas–Dubajus–Malė) turėjo būti vykdoma lėktuvu, atvykusiu į Lipecką iš Barselonos. Dėl to atsakovė turėjo gauti leidimą nusileisti Lipecko oro uoste. Leidimas negautas, todėl 2022 m. sausio 9 ir 10 d. skrydžiai neįvyko.

23. Ieškovei pasidomėjus, dėl kokių priežasčių apeliantė negavo leidimo nusileisti Lipecke, paaiškėjo, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos neišduos jai leidimo nusileisti Lipecke ir 2022 m. sausio 26 d. skrydžiui dėl Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų taikomų COVID-19 prevencijos priemonių. Ieškovė informavo apie tai apeliantę 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku bei paprašė grąžinti sumokėtus 520 000 Eur. Nurodytu elektroniniu laišku ieškovė informavo apeliantę ir apie kitas sužinotas aplinkybes, susijusias su leidimų apeliantei išdavimu, t. y. kad leidimai atsakovei skrydžiams iš Lipecko bei aplinkinių oro uostų nebus išduodami bent du mėnesius.

24. Apeliantei keturis mėnesius nenurodžius priežasčių, kodėl ji negrąžina ieškovei sumokėtos pinigų, ieškovė 2022 m. gegužės 20 d. pateikė apeliantei pretenziją, bet atsakymo negavo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl 520 000 Eur, 36 515,56 Eur palūkanų bei 5 113,90 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. apeliantė negavo leidimų nusileisti Lipecko oro uoste, iš kurio turėjo būti vykdomi skrydžiai, ir dėl to neįvykdė skrydžių, kuriuos ji įsipareigojo įvykdyti pagal sutartį. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti viską, ką įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo, t. y. reikalauti apeliantės grąžinti visą sutarties kainą – 520 000 Eur. Nors apeliantė iš dalies pripažįsta prievolę grąžinti ieškovei 292 500 Eur, bet iki šiol negrąžino nė dalies ieškovės sumokėtos kainos. Dėl to teismas patenkino ieškovės reikalavimus dėl 36 515,56 Eur palūkanų bei 5 113,90 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo. Iš viso teismas ieškovei iš apeliantės priteisė 561 629,46 Eur.

26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimo sugrąžinti pinigus, kurį ji išdėstė 2022 m. sausio 18 d. elektroniniame laiške, nelaikė skrydžio atšaukimu dėl formalios priežasties. Apeliantė laikosi pozicijos, kad skrydžiai Nr. 1 ir 2 neįvyko, nes nebuvo gautas leidimas, kurį gauti pagal Sutarties priedo 2 punktą privalėjo apeliantė, todėl sutinka šių neįvykusių skrydžių kainą grąžinti ieškovei. Vis dėlto teisę pasilikti visą skrydžių Nr. 3 ir 4 kainą ir dalį skrydžių Nr. 5–8 kainos apeliantė grindžia Sutarties 6.1 papunkčiu bei siekia ieškovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę netesybų forma, nes ieškovė atšaukė skrydžius Nr. 3–8. Apeliantė pažymi, kad ji nepažeidė prievolės bendradarbiauti su ieškove, o skrydžiai neįvyko dėl ieškovės valios ir sprendimo.

27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar ieškovė 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku pareikalavusi apeliantės grąžinti sumokėtas sumas, atšaukė skrydžius, ar apeliantė privalo grąžinti ieškovei sumokėtas sumas ir kokią dalį bei ar yra pagrindas atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Dėl priežasčių, lėmusių Sutarties neįvykdymą, bei reikalavimo grąžinti sutarties kainą vertinimo

28. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė 2021 m. lapkričio 25 d. sutartį, kuria apeliantė įsipareigojo įvykdyti aštuonis skrydžius (Lipeckas–Dubajus–Malė, Malė–Dubajus–Lipeckas). Apeliantė neginčija, kad skrydžiai neįvyko, bet nesutinka su ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių skrydžiai neįvyko, vertinimu ir neįvykusių skrydžių teisinių padarinių aiškinimu.

30. Apeliantė pripažįsta, kad pirmoji kelionė, kuri turėjo įvykti 2022 m. sausio 9 d., neįvyko, nes apeliantei nepavyko gauti leidimo nusileisti Lipecko oro uoste. Iš į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad apeliantės pateiktas prašymas išduoti leidimą nusileisti Lipecko oro uoste neatmestas, visi dokumentai buvo pateikti laiku, negauta prieštaravimų bei nebuvo prašyta papildomos informacijos (ieškinio 4 priedas, 17 psl.). Vis dėlto galiausiai leidimas nebuvo gautas. Dėl to ieškovė informavo apeliantę, kad ji (ieškovė) siunčia keleivius kitu skrydžiu (ieškinio 4 priedas, 19 psl.). Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti priežastis, dėl kurių apeliantei nepavyko gauti leidimo nusileisti Lipecko oro uoste. Apeliantė nurodė, kad ji neturi tokios informacijos, nes jos prašymas tiesiog liko neišspręstas kompetentingų Rusijos Federacijos institucijų, nepateikiant tokio elgesio paaiškinimų. Ieškovės duomenimis, leidimas negautas dėl tuo metu pritaikytų COVID-19 priemonių bei dėl apeliantės ir Rusijos Federacijos institucijų santykių ypatumų.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė neįvykdė skrydžių Nr. 1 ir 2 ne dėl ieškovės kaltės, bet negavusi iš kompetentingų Rusijos Federacijos institucijų leidimo nusileisti Lipecko oro uoste. Pareigą gauti nurodytą leidimą, remdamasi Sutarties nuostatomis, turėjo apeliantė. Tokio leidimo ji negavo, todėl privalo grąžinti ieškovei už skrydžius Nr. 1 ir 2 gautas lėšas. Pažymėtina, kad už šių skrydžių neįvykdymą, ieškovė neatsakinga. Byloje nenustatyta, kad apeliantė leidimo negavo dėl ieškovės kaltės. Dėl to ieškovei negali kilti neigiamos pasekmės, susijusios išimtinai su Sutartimi prisiimtų apeliantės prievolių neįvykdymu. Apeliantei neįvykdžius ieškovės naudai šalių Sutartimi prisiimtų prievolių, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė pagrįstai negrąžina lėšų ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde sutinka, jog už pirmus du neįvykdytus skrydžius sumokėtas lėšas ji privalo grąžinti. Visi aštuoni skrydžiai kainavo 520 000 Eur. Vieno skrydžio kaina yra 65 000 Eur. Taigi, už pirmus du neįvykusius skrydžius pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės priteisė 130 000 Eur.

32. Byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar yra pagrindas apeliantei grąžinti sumokėtą mokestį už vėliau turėjusius įvykti skrydžius Nr. 3–8. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė nurodytus skrydžius atšaukė 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku, pareikalavusi grąžinti sumokėtas sumas. Dėl to, apeliantės teigimu, ji, remdamasi Sutarties 6.1 papunkčiu, turi teisę pasilikti visą skrydžių Nr. 3 ir 4 kainą ir dalį skrydžių Nr. 5–8 kainos.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, negavus leidimų vykdyti pirmąjį skrydį, 2022 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku (ieškinio 4 priedo 19 psl.) ieškovė informavo apeliantę, kad 2022 m. sausio 14 d. bus paskelbtos naujos Rusijos vyriausybės nustatytos kovos su COVID-19 priemonės, todėl 2022 m. sausio 17 d. (pirmadienį) aptars galimybę atlikti tolesnius skrydžius pagal šalių sudarytą tvarkaraštį ir susisieks su apeliante. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę, kad gavo galutinį patvirtinimą iš Rusijos Federacijos oro transporto federalinės agentūros, jog per kitus du mėnesius nebus galimybės gauti leidimų maršrutui į Maldyvus iš Lipecko ar net artimiausių oro uostų, todėl paprašė grąžinti sumokėtas sumas bei pridėjo banko sąskaitos duomenis.

34. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo tokią teisę, nes, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, apeliantė nebegalėjo įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ne dėl ieškovės kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka ir laiko ją pagrįsta dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

35. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Tokiu atveju šalis, kurios atžvilgiu sutartis nebuvo įvykdyta, gali nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

36. Pagal CK 6.62 straipsnio 2 dalį, jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nusprendė atsisakyti šalių sudarytos Sutarties, po to kai apeliantė negavo leidimų nusileisti Lipecko oro uoste, turėdama vykdyti pirmus du skrydžius (2022 m. sausio 9 ir 10 d.). Dėl to ieškovė turėjo pasitelkti kitą bendrovę, kad ši įvykdytų skrydžius už apeliantę. Ieškovė prarado pasitikėjimą apeliante bei jos galimybėmis įvykdyti Sutartį, todėl, nenorėdama rizikuoti, apie kitų skrydžių Nr. 3–8 atšaukimą pranešė apeliantei. Iš ieškovės 2022 m. sausio 18 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad nurodytu laišku ieškovė informavo atsakovę apie atsiradusias aplinkybes, dėl kurių apeliantei nebus išduoti leidimai ir skrydžiams Nr. 3–8, todėl nusprendė atsisakyti Sutarties dėl likusių suplanuotų skrydžių Nr. 3–8 (nutraukti Sutartį) ir paprašė, kad apeliantė grąžintų sumokėtą mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė aptariamu elektroniniu laišku likusius skrydžius atšaukė dėl nuo jos priklausiusių priežasčių ar tiesiog persigalvojusi be svarios priežasties. Priešingai, likę skrydžiai ieškovės atšaukti nustačius, kad apeliantė jų negalės įvykdyti, nes negaus leidimo leisti Lipecko oro uoste. Be to, į bylą nepateikti įrodymai, kad nurodytu grafiku suplanuotais vėlesniais skrydžiais ieškovės klientai iš viso nebuvo gabenti. Pažymėtina, kad apeliantė, gavusi ieškovės prašymą grąžinti už skrydžius sumokėtas sumas, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su leidimų apeliantei neišdavimu, ir nepateikė ieškovei patvirtinimo, jog turės galimybę sėkmingai įvykdyti likusius Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Apeliantė tik nurodė, kad ji, prieš grąžindama ieškovei jos sumokėtą mokestį, privalo gauti savo valdybos patvirtinimą (ieškinio priedas Nr. 4). Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliacinio skundo argumentai, kuriais tvirtinama, kad ieškovė 2022 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku informavusi, jog apeliantei nebus išduodami leidimai dar du mėnesius, ir paprašiusi apeliantės patikrinti nurodytą informaciją, dar turėjo pateikti įrodymų ir pagrįsti sužinotą informaciją. Pažymėtina, kad gauti leidimus nusileisti atitinkamuose oro uostuose buvo ne ieškovės, bet užsakomuosius skrydžius pagal Sutartį įsipareigojusios vykdyti apeliantės pareiga. Dėl to ne ieškovė, bet apeliantė turėjo pareigą, bendradarbiaudama su ieškove, patikrinti ieškovės nurodytą informaciją ir pateikti ieškovei pastarosios teiginius paneigiančius įrodymus (duomenis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė, gavusi iš ieškovės informaciją apie tikėtiną leidimų leisti Lipecko oro uoste neišdavimą du mėnesius, elgėsi pasyviai. Nors apeliantė į bylą pateikė įrodymus, kad ji vykdė skrydžius į ir iš Rusijos Federacijos 2022 m. sausio, vasario mėn. ir jai nekilo problemų gaunant leidimus, vis dėlto pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo būtent dėl leidimo nusileisti Lipecko oro uoste negavimo. Iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad ji vykdė skrydžius iš kitų Rusijos Federacijos oro uostų. Tai patvirtina jos į bylą pateikti įrodymai (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1 ir 2). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė savo teiginių, jog ji būtų gavusi leidimus vykdyti skrydžius į ir iš Lipecko oro uosto po 2022 m. sausio 10 d. ir būtų galėjusi tinkamai įvykdyti kitus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

38. Ieškovė jau 2022 m. sausio 13 d. elektroniniame laiške nurodė, kad, atsižvelgdama į susidariusią situaciją, 2022 m. sausio 17 d. (pirmadienį) svarstys galimybę atlikti kitus skrydžius, o antradienį (2022 m. sausio 18 d.) informavo, jog nori susigrąžinti visas lėšas už visus skrydžius. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad, apeliantei negavus leidimo nusileisti Lipecko oro uoste ir įvykdyti pirmus du skrydžius, ieškovė, atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę ir į sužinotą, bet apeliantės nepaneigtą informaciją, pagrįstai nebesitikėjo, kad apeliantė sugebės įvykdyti visus pagal Sutartį suplanuotus skrydžius, todėl nutarė nutraukti Sutartį (jos atsisakyti) dėl apeliantės negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl aplinkybės, už kurią apeliantė atsako. Būtent dėl to ieškovė nusprendė nutraukti Sutartį dėl apeliantės kaltės ir pareikalauti grąžinti visą avansu už užsakytus skrydžius sumokėtą mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka atsisakymą nuo sutarties. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sutarties vykdymas tapo neįmanomas dėl nuo apeliantės priklausančios aplinkybės, todėl ieškovei atsirado teisė atsisakyti tokios sutarties bei reikalauti grąžinti apeliantei sumokėtas sumas (CK 6.62 straipsnio 2 dalis).

39. Šalių sudarytoje Sutartyje nustatyta ieškovės (užsakovės, klientės) teisė atšaukti suplanuotus skrydžius, bet šios teisės įgyvendinimas susijęs su tam tikrais terminais, bei ieškovės įsipareigojimais. Sutarties 6.1 papunktyje nustatyta, kad jei klientas nuspręs dėl bet kokios priežasties atšaukti bet kokį skrydį: iki tokio atšaukimo už kiekvieną planuojamą atšaukti skrydį jis turės sumokėti šiuos atšaukimo mokesčius (sutarties 6.1.1 papunktis): 25 proc. mokesčio, jei atitinkamas skrydis buvo atšauktas bet kuriuo laiku iki numatytos tokio skrydžio išvykimo datos (6.1.1.1 papunktis); 50 proc. mokesčio, jei atitinkamas skrydis buvo atšauktas likus 14 ar mažiau kalendorinių dienų, bet daugiau nei 7 kalendorinėms dienoms iki numatytos tokio Skrydžio išvykimo datos (6.1.1.2 papunktis); 100 proc. mokesčio, jei atitinkamas skrydis buvo atšauktas likus 7 ar mažiau kalendorinių dienų iki numatytos tokio skrydžio išvykimo datos (6.1.1.3 papunktis).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nutraukė sutartį su apeliante, nes, pastaroji negalėjo įvykdyti Sutarties. Sutarties atsisakyta (sutartis nutraukta) ir užsakyti skrydžiai ieškovės atšaukti dėl apeliantės kaltės, todėl Sutarties nuostatos dėl atšaukimo mokesčio negali būti taikomos (t. y. nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje Sutarties 6.1 papunktis netaikomas), nes tai būtų nesąžininga ieškovės atžvilgiu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Sutarties 6 punkte, kuriame įtvirtintos sutartinės šalių nuostatos dėl skrydžių atšaukimo, nei kitose Sutarties nuostatose neaptarta situacija, kai vežėja negali įvykdyti Sutarties dėl nuo jos priklausančios aplinkybės (aplinkybės, už kurią ji atsako). Dėl to, esant tokiai faktinei situacijai ir nesant Sutartyje ją detalizuojančių nuostatų, taikomos atitinkamos įstatyme įtvirtintos prievolių teisės nuostatos, t. y. CK 6.62 straipsnio 2 dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pradėjo reikalauti taikyti atšaukimo mokestį tik tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme. Apeliantė nereikalavo atšaukimo mokesčio, ieškovei pareikalavus grąžinti visą avansu sumokėtą mokestį už skrydžius. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė taip ir nepateikė atsakymo į ieškovės pretenziją, bet teikė prašymus pateikti papildomus dokumentus, nes sumokėto mokesčio grąžinimą siejo su prasidėjusiu karu Ukrainoje, siekdama įsitikinti, jog ieškovė nėra susijusi su Rusijos Federacija.

41. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui ne tik už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, bet ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. Nagrinėjamoje byloje apeliantė Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė prievolės, taip pat nepateikė įrodymų, kad ji būtų gavusi leidimus vykdyti skrydžius Nr. 3–8, o ieškovės pateikta informacija neatitinka tikrovės. Priešingai, apeliantė, atsakydama į ieškovės 2022 m. sausio 18 d. elektroninį laišką, tik nurodė, kad sprendimą dėl lėšų grąžinimo turi priimti bendrovės (apeliantės) valdyba, net neginčydama ieškovės laiške nurodytų aplinkybių. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir aptartas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl yra atsakinga ieškovei už negalimumą įvykdyti prievolę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės priteisė likusius 390 000 Eur už neįvykdytus skrydžius Nr. 3–8.

42. Kadangi ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. apeliantė negavo leidimų nusileisti Lipecko oro uoste, iš kurio turėjo būti vykdomi skrydžiai, ir dėl to apeliantė neįvykdė skrydžių, kuriuos ji įsipareigojo įvykdyti pagal Sutartį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visą sutarties kainą – 520 000 Eur.

Dėl palūkanų ir nuostolių priteisimo

43. Ieškovė taip pat prašė priteisti 36 515,56 Eur palūkanų, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau –Įstatymas) nuostatomis, ir 5 113,90 Eur išlaidas, kurias ji patyrė ikiteisminėje stadijoje.

44. Pirmosios instancijos teismas nurodytus ieškovės reikalavimus patenkino. Apeliantė, nors ir sutinka, kad ji turi prievolę grąžinti visą skrydžių Nr. 1 ir 2 kainą ir dalį skrydžių Nr. 5–8 kainos, bet, jos vertinimu, palūkanos ir nuostolių atlyginimas neturėtų būti priteisti. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantę piktnaudžiaujančia teise, nes vien tik tai, jog ji nesugrąžino lėšų ieškovei, o ginčas atsidūrė teisme, nereiškia, kad buvo piktnaudžiaujama teise. Lygiai taip pat piktnaudžiavimu teise negalima laikyti pasiūlymo sudaryti taikos sutartį ar prašymo užsienio subjektui patiekti informaciją, kuri leistų įsitikinti, kad jo atžvilgiu netaikomos tarptautinės sankcijos.

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

47. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 proc. punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių sudaryta užsakomųjų skrydžių sutartis atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagrįstai tenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra apeliantės atsakomybė už tai, kad ji negrąžino ieškovei gautų lėšų už neįvykdytus skrydžius geruoju, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką apeliantė naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, tuo pažeisdama ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji negrąžino ieškovei lėšų, nes siekė su ja sudaryti taikos sutartį, nėra vertinamos kaip apeliantės piktnaudžiavimas, bet ikiteisminėje stadijoje tarp šalių kilus ginčui dėl sumos, kuri turėjo būti ieškovei grąžinta, dydžio, ieškovei nebuvo kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo manantis, jog jo teisės ar pareigos yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti teisminės gynybos. Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami, kaip pagrindas apeliantei sulaikyti grąžintinas sumas, ypač, kai ji pati pripažįsta, kad dalį lėšų turi ieškovei grąžinti. Esant tokiai situacijai, apeliantė būdama apdairi ir sąžininga, galėjo ieškovei grąžinti bent tą dalį, kuri, jos manymu, turėjo būti ieškovei grąžinta, taip sumažindama bylinėjimosi išlaidas, to nepadarius, jai kyla neigiamos pasekmės. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 36 515,56 Eur palūkanų.

50. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 5 113,90 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė ikiteisminėje stadijoje, atlyginimą. Nors apeliantė nurodo, kad ši stadija nebuvo būtina, todėl prašo reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo atmesti, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos išlaidos patirtos pagrįstai. Pažymėtina, kad ieškovė, atšaukusi skrydžius Nr. 3–8, kreipėsi į apeliantę dėl sumokėtų lėšų grąžinimo, bet pastaroji delsė šias lėšas grąžinti, nurodydama, jog dėl sumų grąžinimo sprendimą turi priimti apeliantės valdyba. Byloje nustatyta, kad valdybos posėdis neįvyko, todėl ieškovė buvo priversta pasitelkti į pagalbą advokatus ir teikti apeliantei pretenziją, išsiųsti raginimus, atsakinėti į apeliantės prašymus, kreiptis į vertimo išlaidas teikiančius asmenis bei atlikti kitus veiksmus, kol galiausiai apeliantė su ieškove iš viso nutraukė bendravimą ir jai beliko kreiptis į teismą. Visa tai rodo, kad ieškovė siekė geranoriškai susigrąžinti lėšas, bet, šalims nepavykus susitarti dėl grąžintinų lėšų dydžio, ieškovė pateikė ieškinį.

51. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, teisingai išsprendė ginčą, tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliantės skundas atmetamas ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

54. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš apeliantės. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius Bajoras Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus