Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-09 · Civilinė byla Nr. e2S-830-459/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
e2S-830-459/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
K. J.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Biržų žemtiekimas“
Advokatai
Genovaitė Jonušienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-830-459/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00738-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.38; 3.5.1; 3.5.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biržų žemtiekimas“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biržų žemtiekimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. J. 39 420,09 Eur skolą, 2 215,37 Eur delspinigius,787,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. gruodžio 17 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

3. 2021 m. birželio 16 d. kreditorė (ieškovė) UAB „Biržų žemtiekimas“ kreipėsi į teismą ir prašė išduoti vykdomąjį raštą, kadangi K. J. savo prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutartį tinkamai nevykdo.

4. Atsakovas (skolininkas) K. J. tinkamai informuotas apie teismo posėdį, atsiliepimo į prašymą nepateikė, į posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi UAB „Biržų žemtiekimas“ prašymą tenkino ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą 27 491,17 Eur sumai dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Biržų žemtiekimas“ ir K. J., pagal kurią K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nėra įvykdęs ir vykdo netinkamai.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas K. J. pagal taikos sutartį 2020 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėjęs 4 000,00 Eur, 2021 m. sausio 26 d. – 3 900,00 Eur (trūksta 369,44 Eur priemokos), 2021 m. kovo 1 d. – 3 800,00 Eur (praleido pagal sutartį 6 dienas ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 269,44 Eur), 2021 m. balandžio 6 d. – 2 000,00 Eur (praleido pagal sutartį 11 dienų ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 269,44 Eur), 2021 m. gegužės 13 d. sumokėjo 500,00 Eur (praleido 18 dienų ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 3 769,44 Eur), o 2021 m. birželio 9 d. sumokėjo 400,00 Eur (praleido 15 dienų ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 3 869,44 Eur).

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas K. J. nesilaiko taikos sutarties 7 punkto susitarimo laiku ir tinkamai vykdyti skolos grąžinimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį tarp šalių.

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir taikos sutartyje atsakovo K. J. prisiimtus įsipareigojimus, nenustatęs K. J. elgesį pateisinančių priežasčių, padarė išvadą, kad keisti taikos sutarties vykdymo sąlygų nėra tikslinga. Teismo vertinimu, K. J., pasirašydamas taikos sutartį, žinojo savo finansines galimybes, atsižvelgdamas į finansines galimybes prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos dabar privalo vykdyti, todėl UAB „Biržų žemtiekimas“ prašymas tenkintinas ir išduotinas vykdomasis raštas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Atsakovas K. J. (toliau – apeliantas), atstovaujamas advokatės Genovaitės Jonušienės, pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino tikrosios šalių valios joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus, priėmė aiškiai nepagrįstą, tikrųjų šalių ketinimų neatitinkančią ir atsakovo interesus pažeidžiančią nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina.

9.2. Teigia, kad šiai dienai pradelstų mokėjimų suma yra 8 547,20 Eur ir tik anksčiau nurodytoje skundžiamoje nutartyje nurodytu laikotarpiu susidariusiai skolos sumai galėjo būti išduotas vykdomasis raštas, kadangi kitų sumų mokėjimas pagal grafiką dar nėra praleistas.

9.3. Taip pat teigia, kad šalys buvo sutarusios, jog tik dėl pradelstų mokėjimų (kiti mokėjimai pagal taikos sutartį, kurie buvo patvirtinti 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, nėra pradelsti), UAB „Biržų žemtiekimas“ turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo. Tai patvirtina ir tai, kad ieškovė, turėdama teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovui nevykdant įsipareigojimų ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, toleravo atsakovo prievolės netinkamą vykdymą nuo 2021 m. sausio mėn., t. y. 6 mėnesius.

9.4. Pažymėjo, kad, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Biržų žemtiekimas“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad nesilaikant mokėjimo grafiko ir vėluojant skolą apmokėti ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, UAB „Biržų žemtiekimas“ turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo dėl visų nesumokėtų sumų išieškojimo, neatsižvelgiant į mokėjimo datas.

10.2. Atsakovas nesąžiningai interpretuoja taikos sutarties 7 punktą, neva ieškovė į teismą dėl vykdomo rašto išdavimo turi teisę kreiptis tik dėl tų sumų, kurių mokėjimas yra praleistas.

10.3. Atsakovo taikos sutarties 7 punkto interpretavimas neatitiktų taikos sutarties esmės, teisingumo ir protingumo principų. Priešingu atveju ieškovė turėtų kas mėnesį kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, o tai visiškai neatitiktų ieškovės, kaip kreditorės, interesų atgauti skolą per kuo trumpesnį laiką sutartomis sumomis.

10.4. Atsakovas klaidingai nurodo, kad 2021 m. liepos 1 d. pradelstų mokėjimų suma yra 8 547,20 Eur. Pažymėjo, kad pagal mokėjimų grafiką atskirojo skundo pateikimo dieną (2021 m. liepos 1 d.) pradelstų mokėjimų suma – 15 016,66 Eur.

10.5. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė toleravo atsakovo prievolės netinkamą vykdymą 6 mėnesius, neturi jokios juridinės reikšmės, kadangi ieškovės teisė yra nuspręsti, kada kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

10.6. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai vertino šalių sudarytos ir 2020 m. gruodžio 22 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties esmę ir tikruosius šalių ketinimus, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

15. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Biržų žemtiekimas“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo. Teismas minėta nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Ieškovė UAB „Biržų žemtiekimas“ 2020 m. birželio 16 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas K. J. pagal taikos sutartį 2020 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėjęs 4 000,00 Eur, 2021 m. sausio 26 d. – 3 900,00 Eur (trūksta 369,44 Eur priemokos), 2021 m. kovo 1 d. – 3 800,00 Eur (praleido pagal sutartį 6 dienas ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 269,44 Eur), 2021 m. balandžio 6 d. – 2 000,00 Eur (praleido pagal sutartį 11 dienų ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 269,44 Eur), 2021 m. gegužės 13 d. sumokėjo 500,00 Eur (praleido 18 dienų ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 3 769,44 Eur), o 2021 m. birželio 9 d. sumokėjo 400,00 Eur (praleido 15 dienų ir nesumokėjo pagal sutartį papildomai 3 869,44 Eur). Teismas konstatavo, kad atsakovas K. J. nesilaiko taikos sutarties 7 punkto susitarimo laiku ir tinkamai vykdyti skolos grąžinimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį tarp šalių.

18. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi teismas tinkamai nesiaiškino tikrosios šalių valios joms sudarant sutartį ir prisiimant iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus, priėmė aiškiai nepagrįstą, tikrųjų šalių ketinimų neatitinkančią ir atsakovo interesus pažeidžiančią nutartį.

19. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis ir numatytas skolos išdėstymo mokėjimų grafikas, neskundė, neginčijo taikos sutarties sąlygų, kartu ir taikos sutarties 7 punkte numatytos sąlygos, numatančios ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo dėl visų nesumokėtų sumų išieškojimo, neatsižvelgiant į mokėjimo datas, atsakovui tinkamai nevykdant taikos sutarties.

20. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo dokumento nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, taikos sutarties sąlygų neginčijo.

21. CPK 646 straipsnyje nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, jo 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir taikos sutartyje atsakovo K. J. prisiimtus įsipareigojimus, nenustatęs K. J. elgesį pateisinančių priežasčių, padarė išvadą, kad keisti taikos sutarties vykdymo sąlygų nėra tikslinga. Teismo vertinimu, K. J., pasirašydamas taikos sutartį, žinojo savo finansines galimybes, atsižvelgdamas į finansines galimybes prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos dabar privalo vykdyti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs atsakovo elgesį tiek vykdant įsipareigojimus pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, tiek atsakovo pasyvų elgesį proceso metu (atsiliepimo į ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą neteikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, priežasčių, dėl kurių netinkamai vykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, nenurodė), sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis.

24. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja.

25. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o apeliantas be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimo institutu, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, jas prašo priteisti.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

30. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4). Taigi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų žemtiekimas“ 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Raimonda Andrulienė