Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R. 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios motinos S. U. palikimą, nes praleistas tuo metu galiojęs 6 mėnesių palikimo priėmimo terminas.

(Duomenys neskelbtini) pateikė pažymą apie tai, kad seniūnijos turimomis žiniomis, žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (teisinė registracija neatlikta), rūpinasi S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus G. U. Jis prižiūri statinius, palaiko gerą agrarinę būklę žemės sklype. Žinių apie mokamus mokesčius seniūnija neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs jo motinos S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Taip pat nurodė, kad pareiškėjo mirusios motinos valdytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais nebuvo įteisintas, t. y. S. U. nuosavybės teisės į jį nebuvo registruotos VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas motinos namuose surado 1988 m. gegužės 8 d. sudarytą Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos bylą su registro Nr. (duomenys neskelbtini), kas leidžia teigti, jog statiniai jau tuo metu buvo inventorizuoti, tačiau daiktinės teisės į juos neįregistruotos iki šiol.

Pareiškėjo užsakymu VĮ „Registrų centras“ sudarė naują Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad šiuo metu S. U. sodyboje yra likęs tik gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1A1/m su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1/ž. Tiek senojoje 1988 m. gegužės 8 d. Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos byloje, tiek naujoje kadastrinių matavimų byloje pažymėta, jog gyvenamasis namas su priestatu statyti dar 1930 m. Pareiškėjui yra žinoma, jog šis namas yra buvęs jo senelių, t. y. S. U. tėvų (C. D. ir V. D.), po kurių mirties čia liko gyventi jo tėvai. Pareiškėjo tėvas K. U. yra miręs anksčiau už motiną ((duomenys neskelbtini)), tačiau jo mirties liudijimo pareiškėjas nerado, o Gyventojų registras duomenų apie jį neturi.

Nagrinėjamu atveju statiniai, į kuriuos siekiama nuosavybės teisių įgijimo, Nekilnojamojo turto

registre yra registruoti statusu „Daiktinės teisės neįregistruotos“, o žemės sklypas, ant kurio jie stovi, nuosavybės teise priklauso mirusiai pareiškėjo motinai, kuri nuosavybės teises į jį atgavo 1996 m. Apskrities valdytojo įsakymu (atkūrus nuosavybės teises į tėvų žemę).

Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą su priestatu prižiūri bei atvirai ir nepertraukiamai valdo kaip savo turtą, moka mokesčius už buitinių atliekų išvežimą, už elektrą. Šis turtas niekam daugiau nepriklauso ir niekas į jį niekada nėra pareiškęs jokių pretenzijų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo nustatyti, jog pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1/m su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1/ž, esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. U. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui CK 4.68–4.71 straipsnių pagrindu. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas G. U. yra K. U. ir S. U. sūnus. Pareiškėjo teigimu jo tėvas K. U. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenimis pareiškėjo motina S. U. mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie sutuoktinį nėra. Po S. U. mirties pareiškėjas, kuris yra vienintelis palikėjos S. U. įstatyminis įpėdinis, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo. 2024 m. lapkričio 18 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išduoti pareiškėjui G. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į motinos S. U. palikimą, kadangi pareiškėjas remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsniu, nesikreipė dėl palikimo priėmimo per nustatytą šešių mėnesių terminą.

Palikėjai S. U. 1996 m. rugsėjo 27 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklausė 6.0400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

1988 m. gegužės 8 d. sudarytos Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis S. U. valdė gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, nes nepateikti dokumentai; pastato naudotoja S. U.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 28 d. pažymos duomenimis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (teisinė registracija neatlikta), rūpinasi S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus G. U., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), be tikslaus adreso. Jis prižiūri statinius, palaiko gerą agrarinę būklę žemės sklype. Žinių apie mokamus mokesčius seniūnija neturi. Kartu su pažyma pateikta Mažeikių r. sav. (duomenys neskelbtini) 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos Nr. 9 du lapai, kuriuose nurodyta, kad namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini) namų ūkio galva yra G. U., nurodytos papildomos žinios – gyvenamąjį plotą suteikė S. U.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ mokėjimo pranešimų ir kvitų kopijos, atsiskaitymo knygelės už elektros energiją ir kvitų kopijos patvirtina, kad pareiškėjas moka komunalinius mokesčius už paveldimam turtui suteiktas komunalines paslaugas.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant tiek 1964 m., tiek 2000 m. CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. U. nuo 1992 m. lapkričio 20 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) 1998-2002 m. (duomenys neskelbtini) namų ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie G. U. kaip ūkio narį, kuriam gyvenamąjį plotą suteikė S. U., žymimi nuo 1996 m. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyti duomenys, mokėjimo kvitai patvirtina, kad G. U. po mamos S. U. mirties prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas G. U. priėmė savo motinos S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąjį senatį įgijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1930 m. Pareiškėjo teigimu gyvenamasis namas buvo pastatytas dar jo senelių, po kurių mirties gyvenamajame name liko gyventi pareiškėjo motina S. U. Byloje duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra, tokių duomenų nurodė neturintis ir suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“. 1988 m. gegužės 8 d. sudarytos Mažeikių tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis gyvenamąjį namą su pagalbiniais ūkio statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), valdė S. U. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, nes nepateikti dokumentai; pastato naudotoja S. U. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 28 d. pažymos duomenimis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (teisinė registracija neatlikta), po S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties rūpinasi pareiškėjas G. U.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. U. valdė, tačiau nebuvo įregistravusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas, net ir faktiškai pradėjęs valdyti S. U. palikimą, neįgijo nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą. Pareiškėjas nuo 1992 m. S. U. leidimu gyvendamas, o po S. U. mirties (duomenys neskelbtini) užvaldydamas gyvenamąjį namą, visą įgyjamosios senaties laiką rūpinosi šiuo turtu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas gyvenamąjį namą valdo teisėtai, t. y. ne per prievartą, ne slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, bei nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Duomenų apie tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijos būtų pradėjusios gyvenamojo namo pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ar pareiškusios pretenzijas į minėtą turtą, nėra. VĮ „Turto bankas“ neprieštaravo, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgytų minėtą gyvenamąjį namą. Teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus apie bylos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į minėtą statinį įgijimo nagrinėjimą, jokių suinteresuotų asmenų pareiškimų, prašymų įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat negauta.

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas, pareikštas turint tikslą įgyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir įregistruoti jį, atitinka įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas G. U. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1/m, su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270, 279, 444, 448, straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1A1/m, su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės įregistravimo tikslu.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.