Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1557-343/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-1557-343/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-01233-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.1.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2A-1557-343/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01233-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.1.19.4; 3.2.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Milsta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektros zona“ dėl netesybų ir genrangos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektros zona“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Milsta” (toliau – ir atsakovė) 66 678,62 Eur skolą, 3 617,76 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė: 2022 m. lapkričio 8 d. šalys sudarė Statybos subrangos darbų sutartį Nr. MIL/ELZ/22/10/28/DZ (toliau – ir Sutartis) dėl lauko ir vidaus elektros instaliacijos darbų ir darbo projekto parengimo (toliau – ir Darbai) objekte „Sandėliavimo paskirtis pastatas su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas). Sutartyje ieškovė (Sutartyje – ir rangovė) įsipareigojo atlikti 584 974,50 Eur vertės Darbus iki 2023 m. balandžio 30 d. Baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad ieškovė atliko Darbus už 483 450 Eur, šalys pasirašė 2023 m. birželio 23 d. Atsakovė už atliktus Darbus pagal Sutartį privalėjo galutinai atsiskaityti iki 2023 m. liepos 23 d., tačiau pareigos neįvykdė ir pagal 2023 m. balandžio 25 d. sąskaitą – faktūrą liko skolinga 19 166,12 Eur, o pagal 2023 m. birželio 23 d. sąskaitą – faktūrą – 46 527,14 Eur. Ieškovė papildomai pagal žodinį susitarimą atliko Sutartyje nenumatytus darbus - rezervuaro įžeminimą už 985,36 Eur, už kuriuos atsakovė taip pat neatsiskaitė. Viso atsakovė liko skolinga ieškovei 66 678,62 Eur.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime nurodė: Sutartyje ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti lauko ir vidaus elektros instaliacijos darbus bei parengti darbo projektą objekte, o atsakovė, kaip generalinė rangovė, įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 5.2 punktą Sutartyje numatytus Darbus ieškovė privalėjo atlikti tokiais terminais: 1) ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 30 d. turėjo būti baigti visi darbai, išskyrus šviestuvų, elektros įvadinių ir paskirstymo skydų, generatoriaus, įvadinių kabelių prijungimo prie transformatorinės bei paleidimo darbus; 2) ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 30 d. turėjo būti baigti visi likę darbai, t. y., šviestuvų, elektros įvadinių ir paskirstymo skydų, generatoriaus, įvadinių kabelių prijungimo prie transformatorinės bei paleidimo darbai. Savo pareigos laiku atlikti darbus ieškovė neįvykdė, darbus baigė tik 2023 m. birželio 23 d. Be to, darbus, kuriuos turėjo užbaigti dar 2023 m. kovo 30 d., ieškovė vykdė ir 2023 m. birželio mėn. (pvz., apsauginės signalizacijos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, vaizdo stebėjimo sistemų įrengimo darbai, procesų valdymo ir automatizacijos darbai ir kt.). Pagal Sutarties 9.2 punktą ieškovė už Sutartyje nurodytų Darbų (ir/ar jų etapų) atlikimo terminų nesilaikymą privalo mokėti atsakovei 0,2% dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol ieškovė tinkamai atlieka ir atsakovė priima ieškovės vėluojamus atlikti Darbus ar jų etapą. Ieškovė taip pat įsipareigojo atlyginti visus atsakovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia šiame punkte nurodytos netesybos. Už Darbų vėlavimo laikotarpį atsakovė ieškovei priskaičiavo 82 186,50 Eur delspinigius. Be to, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 3.4.15 punktu, už genrangos mokestį išrašė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras Nr. MIL1698 153,87 Eur be PVM (186,18 Eur su PVM) sumai; Nr. MIL1730 163,39 Eur be PVM (197,70 Eur su PVM) sumai, Nr. MIL1759 466 Eur be PVM (563,86 Eur su PVM) sumai, Nr. MIL1885 4085,76 Eur be PVM (4943,77 Eur su PVM) ir kreditinę sąskaitą 24,67 Eur be PVM (29,85 Eur su PVM) sumai. Viso ieškovė atsakovei yra skolinga 4061,09 Eur be PVM, t. y., 4913,92 Eur genrangos mokestį. Nurodytų sumų ieškovė atsakovei nėra sumokėjusi.

5. Priešieškinyje atsakovė prašė priteisti 4913,92 Eur genrangos mokestį, 82186,50 Eur delspinigius, 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, taikyti priešpriešinį priteistų sumų įskaitymą. Priešieškinyje iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir savo atsiliepime į ieškinį, todėl jie nekartojami.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2024 m. sausio 5 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų dydžio pakeitimo prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 61 764,70 Eur skolą, 23 753,05 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

7. Ieškovė 2024 m. kovo 29 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo prašė priteisti 85937,20 Eur skolą, 23 753,05 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutarties 8.4. punktą garantinio laikotarpio, kuris yra treji metai nuo Baigiamųjų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, metu ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimui atsakovė yra sulaikiusi 24 172,50 Eur sumos sumokėjimą ieškovei. Aktą Šalys pasirašė 2023 m. birželio 23 d. Atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. (garantiniu laikotarpiu), neinformavusi ieškovės ir negavusi jos leidimo, objekte vykdė statybos ir elektros instaliacijos darbus, nenumatytus Darbo projekte, savavališkai atliko komutacinius pakeitimus. Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu įteikė atsakovei pretenziją, kuria informavo, kad dėl tokių neteisėtų jos veiksmų Sutarties 7 punkte numatytos ieškovės garantijos neteko galios ir pareikalavo sumokėti sulaikytą 24 172,50 Eur sumą. Atsakovė gera valia šios sumos ieškovei nesumokėjo, dėl to ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų sulaikytą 24 172,50 Eur sumą nepasibaigus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 85 937,20 Eur skolą, 23 753,05 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį patenkino visiškai, priteisė iš ieškovės 4913,92Eur genrangos mokestį, 82 186,50 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti elektros montavimo darbus iki 2023 m. balandžio 30 d. Visi darbai buvo atlikti ir priduoti atsakovei 2023 m. birželio 23 d., buvo surašytas darbų priėmimo ir perdavimo aktas. Pagal sutarties 2.5 punktą atsakovė per 30 dienų nuo atliktų darbų perdavimo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo turėjo apmokėti už atliktus darbus, o neapmokėjus pagal sutarties 9.1 punktą skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi sutartyje nėra numatyta jokių kitų sąlygų dėl nemokėjimo už atliktus darbus, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 61 764,70 Eur skolą, 23 753,05 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal sutarties 8.4 punktą nustatytas garantinis laikotarpis - 3 metai ir pagal šalių 2023 m. birželio 23 d. pasirašytą aktą atsakovė yra sulaikiusi 24 172,50 Eur sumokėjimą ieškovei. 2023 m. gruodžio mėnesį buvo atlikti koregavimo darbai be ieškovės sutikimo. 2024 m. vasario 7 d. buvo pareikšta pretenzija. Atsakovė nepateikė byloje jokių duomenų ir paaiškinimų dėl pretenzijos pagrįstumo, todėl ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl sulaikytos sumos išmokėjimo.

10. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pareiškė priešieškinį dėl delspinigių išieškojimo. Sprendė, kas reikalavimas yra pagrįstas, nes sutartyje buvo numatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2023m. balandžio 30 d. Darbai buvo baigti ir surašytas aktas 2023 m. birželio 23 d. Pagal sutarties 9.2 punktą, ieškovė už laiku neatliktus darbus privalo mokėti 0,2 procentų delspinigius nuo sutarties kainos be PVM už kiekvieną pradelstą dieną. Nors ieškovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad darbus vėlavo atlikti dėl atsakovės kaltės, tačiau nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kad dėl negalėjimo atlikti darbus ji kreipėsi į atsakovę. 2023 m. gegužės 10 d. raštu buvo kreiptasi dėl Sutarties termino pratęsimo, tačiau buvo nurodyti tik nauji sutarti darbai ir kiti darbai, kurie jau turėjo būti atlikti. Liudytojai parodė, kad ieškovė nesikreipė dėl trukdymo atlikti darbus, nebuvo sąlygų, kas galėjo trukdyti atlikti darbus. Ieškovė buvo raginama spartinti laiką, didinti žmonių skaičių, kad darbai būtų atlikti laiku. Dėl to teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 82 186,50 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal sutarties 3.4.15 punktą ieškovė turi mokėti genrangos mokestį, tačiau ieškovė mokesčio nesumokėjo, todėl teismas priteisė 4913,92 Eur mokesčio.

11. Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkinti visiškai, teismas iš šalių nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nes abiejų šalių naudai priimtas sprendimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis dėl 82 186,50 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė proceso normas, susijusias su įrodymų vertinimu ir tinkamu teismo procesinio sprendimo motyvavimu. Teismas nevertino ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų, susijusių su Sutarties vykdymo terminų laikymosi aplinkybėmis, taip pat nenurodė, kodėl konkrečiais įrodymais nesiremia ar juos atmeta, kas reiškia, kad teismas sprendimo tinkamai nemotyvavo.

1.2. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad visų darbų objekte užsakovė buvo UAB ,,Custom lease” (toliau – ir užsakovė), kuri projekto valdymą pavedė UAB ,,EPRO group” ir tam vadovavo šios bendrovės vadovas. Ieškovės, kaip rangovės, pareiga objekte buvo atlikti lauko ir vidaus elektros instaliacijos darbus ir parengti darbo projektą. Sutarties 3.4.31 punkte ieškovė įsipareigojo darbus derinti su kitais statybvietėje darbus vykdančiais rangovais. Atsakovė, kaip generalinė rangovė, vadovaujantis Sutarties 3.2.3 punktu, be kita ko, turėjo pareigą organizuoti elektros tiekimą (objekto prijungimą prie ESO tinklo) į objektą. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad faktiškai visus darbus baigė 2023 m. gegužės 5 d., šias aplinkybes pagrindė ne tik savo paaiškinimais, tačiau ir šalių elektroniniu susirašinėjimu, atsakymu į pretenziją, statybos žurnalais, darbų perdavimo priėmimo aktais, papildomu susitarimu ir sąmata, trišale sutartimi ir kitais įrodymais dėl elektros ir kitų darbų objekte atlikimo laiko.

1.3. Vykdant darbus buvo surašomi tarpiniai atliktų darbų aktai, iš kurių matyti darbų atlikimo eiga, tačiau teismas rėmėsi tik galutiniu darbų atlikimo aktu, nors jis iš esmės neatskleidžia konkrečių darbų atlikimo terminų. Atsakovė nurodė ieškovei pataisyti paskutinių aktų datą, nurodant ne gegužės, bet birželio mėnesį, kas ir buvo padaryta. Atsakovė, pati paprašiusi pakeisti aktų datą į vėlesnę, remiasi tomis aplinkybėmis, esą darbai vėlavo beveik mėnesį laiko.

1.4. Nedidelis (5 dienų) vėlavimas buvo sąlygotas dėl nuo ieškovės nepriklausiusių priežasčių – nebuvo paruoštas darbų frontas, administracinių patalpų pertvaros buvo sumontuotos pavėluotai, pavėluotai nutinkuotos sienos, objekte skydinė patalpa nebuvo tinkamai paruošta, aikštelėje reikalinga vieta stulpui buvo atlaisvinta tik 2023 m. gegužės mėn. Be to, ieškovė testuoti ir priduoti savo atliktų darbų negalėjo ir dėl nesavalaikio objekto prijungimo prie ESO tinklų. Darbų eigoje taip pat buvo pakeistas projektas dėl patalpų išdėstymo, dėl ko ieškovė atnaujintus brėžinius su pakeitimais gavusi tik 2023 m. gegužės 10 d. (t. y., taip pat jau po Sutarties termino pasibaigimo ir iš esmės visų dabų atlikimo) privalėjo pakeisti jau įvykdytus projektinius sprendimus dėl evakuacinių ir avarinių šviestuvų bei kitų sistemų išdėstymo. Užsakovei pakeitus sprendimą dėl stelažų montavimo, ieškovė privalėjo spręsti dėl evakuacinių, gaisro čiaupų ir šviestuvų permontavimo vietų. Byloje taip pat buvo atskleistos aplinkybės, kad statybos žurnale iš pradžių buvo pasirašoma už atliktus darbus, vėliau nustota tai daryti paaiškėjus, kad pasirašantis asmuo neturėjo tokios teisės, tačiau teismas statybos žurnalo nevertino ir dėl jo nepasisakė.

1.5. Objektą tik 2023 m. gegužės 22 d. prijungus prie ESO tinklų, atsakovė tą pačią dieną raštu pareikalavo ieškovės pateikti progresinį darbų atlikimo grafiką ir priemones, kurių bus imtasi vėlavimui šalinti. Atsakydama į raštą, ieškovė paaiškino priežastis, dėl kurių laiku nebuvo įvykdyti įsipareigojimai. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino, tik nurodė, kad remiasi atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, esą ieškovei nebuvo trukdžių vykdyti darbus.

1.6. Teismas taip pat nevertino, kad, vykdant galutinių sumų suderinimą, kaip kompensaciją už tą nežymų 5 dienų vėlavimą (nors ieškovė ir nepripažino savo kaltės dėl galutinio darbų atlikimo termino praleidimo), ieškovė anuliavo 2023 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą EZ23 Nr. 0070 2 500 Eur sumai už SGGS skydo montavimą ir reikalavimo už šiuos darbus byloje nereiškė. SGGS skydo montavimas, nors Sutartyje buvo numatytas pradiniame etape, pačios atsakovės nurodymu nebuvo montuojamas, tačiau vėliau atsakovei apsigalvojus, t. y. vėl eilinį kartą pakeitus darbų kiekius ir jų atlikimo eiliškumą, jos papildomu nurodymu buvo sumontuotas darbų pabaigoje. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad konkretūs darbai buvo atlikti nesilaikant terminų. Priešingai, visos aplinkybės rodo buvus pačios atsakovės kaltę ir rangos santykių specifiškumą, kadangi juose dalyvaujantys subjektai yra priklausomi vieni nuo kitų darbų atlikimo laiko ir eiliškumo.

1.7. Teismas, tenkindamas atsakovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, dėl šio reikalavimo tenkinimo nepasisakė, šios sprendimo dalies nemotyvavo, tai yra esminis proceso teisės pažeidimas.

1.8. Atsakovė prašė taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę už Sutarties termino pažeidimą. Šiai atsakomybei taikyti buvo svarbu išsiaiškinti, ar yra įrodytos visos sutartinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, tačiau teismas jokių sąlygų nevertino, glaustai nurodęs, kad termino praleidimas suponuoja sutartinės atsakomybės ieškovei taikymą. Atsakovė byloje tik teigė, jog ieškovė darbus baigė 2023 m. birželio 23 d., tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė tik savo raštą. Byloje buvo apklausti pas atsakovę dirbę darbuotojai, kurie patvirtino, kad darbai vėlavo, nors šie įrodymai patvirtina tik tam tikrą darbų eigos neatitikimą Sutarčiai, tačiau nepatvirtina priežasčių, kurias ieškovė įrodinėjo kitomis įrodinėjimo priemonėmis, į kurias teismas visiškai neatsižvelgė.

1.9. Atsakovė nepakankamai bendradarbiavo ir nebuvo nesąžininga, todėl dėl visų nesklandumų objekte yra linkusi suversti kaltę ieškovei, kuri, kitiems procesams, darbams ir rangovams bei pačiai atsakovei vėluojant, neturėjo net teorinių galimybių darbus atlikti Sutartyje numatytu terminu. Dėl to ieškovės neteisėtas veikimas byloje negalėjo būti konstatuotas.

1.10. Sprendžiant ieškovės civilinės sutartinės atsakomybės klausimą, turėjo būti vertinami ir pačios atsakovės, kaip generalinės rangovės veiksmai objekte ir visos darbų procese buvusios aplinkybės, tačiau teismas jokių civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai ir atsakovės veiksmų, byloje nevertino ir dėl jų nepasisakė. Byloje yra įrodyta, jog tam tikri nuostoliai, kuriuos atsakovė mėgina padengti ieškovės sąskaita, atsirado dėl kitų asmenų, o iš dalies ir dėl pačios atsakovės, netinkamo veikimo. Tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės nuostolių nėra priežastinio ryšio - ieškovė negali būti atsakinga dėl to, ko ji nepadarė ar dėl to, ko ji savo veiksmais negalėjo valdyti (kitų objekte dirbančių asmenų terminų laikymosi ir kt.).

1.11. Teismas nesprendė dėl aiškiai neteisingo ir nesąžiningo netesybų dydžio. Atsakovė prašė ir teismas priteisė iš ieškovės net 82 186,50 Eur dydžio netesybas, nors visa Sutarties kaina yra 483 450 Eur, kas akivaizdžiai turėjo sukelti įtarimus dėl tokio dydžio pagrįstumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo visiškai įvykdyta. Šiuo atveju nėra aišku, kokius konkrečius nuostolius ir kokio dydžio atsakovė galėjo patirti. Ieškovė šiuos klausimus kėlė pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas, turėdamas pareigą net ir ex officio spręsti dėl netesybų dydžio pagrįstumo, sprendime dėl to nepasisakė.

13. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 20 135,29 Eur delspinigių, 24 172,50 Eur sulaikytos sumos (garantinės išmokos) bei 12 procentų dydžio procesinės palūkanos, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės delspinigius bei procesines palūkanas. Ieškovė darbų Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė, juos atlikti vėlavo, todėl skundžiamu sprendimu iš ieškovės už vėlavimą atlikti darbus, vadovaujantis Sutarties 9.2 punktu, teismas pagrįstai priteisė 82 186,50 Eur dydžio delspinigius. Ieškovės prievolė sumokėti atsakovei delspinigius yra pirmesnė nei pastarosios pareiga sumokėti ieškovei darbų kainą (Sutarties 9.4.6, 9.5.5 punktai). Be to, pagal Sutarties 3.4.15 punktą ieškovė atsakovei įsipareigojo mokėti 1 % dydžio genrangos mokestį, skaičiuojamą nuo kiekvieno šalių pasirašyto atliktų darbų akto sumos. Atsakovė turėjo teisę genrangos mokestį vienašališkai įskaityti iš ieškovei pagal Sutartį mokėtinų sumų, t. y., jo teisė gauti genrangos mokestį yra pirmesnė nei ieškovės teisė gauti atlyginimą už atliktus darbus.

16.2. Ieškovė atsakovei yra nesumokėjusi genrangos mokesčio (4913,92 Eur). Šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai. Pagal Sutarties 3.4.15 punktą genrangos mokestis turėjo būti vienašališkai įskaitomas su ieškovei už atliktus darbus mokėtinomis sumomis, tačiau ieškovei kreipusis į teismą, genrangos mokestis pagal PVM sąskaitą-faktūrą MIL1885 4061,09 Eur sumai (be PVM) liko nesudengtas.

16.3. Kadangi ginčo atveju egzistuoja priešpriešinės ieškovės prievolės atsakovei, kurios turėjo būti įvykdytos anksčiau nei atsakovės prievolė ieškovei, tačiau nėra įvykdytos iki šiol, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius ieškovei, taip pat nepagrįstai priteisė procesinės palūkanas nuo priteistos skolos sumos. Teismas taip pat nepagrįstai procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos priteisė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., nors reikalavimai dėl delspinigių ir sulaikytos sumos priteisimo buvo pareikšti vėliau.

16.4. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 24 172,50 Eur sulaikytą sumą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2023 m. gruodžio mėnesį buvo atlikti koregavimo darbai be ieškovės sutikimo, ieškovė 2024 m. vasario 7 d. pareiškė dėl to atsakovei pretenziją, tačiau pastaroji nepateikė jokių paaiškinimų dėl pretenzijos pagrįstumo, todėl ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl sulaikytos sumos išmokėjimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2024 m. balandžio 8 d. teismas priėmė ieškovės pareiškimą dėl papildomų ieškinio reikalavimų, nors atsakovė tam prieštaravo, nenustatė termino atsiliepimui dėl naujai pareikšto reikalavimo pateikti. Atsakovė išsamius argumentus dėl pareikšto reikalavimo priteisti 24 172,50 Eur sulaikytą sumą išdėstė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime. Teismas turėjo įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą, tačiau jokių teisinių argumentų ir motyvų dėl šio reikalavimo tenkinimo nenurodė.

16.5. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė nėra pateikusi garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, todėl priteisti ieškovei sulaikytą sumą nebuvo pagrindo. Net tuo atveju, jei dėl objekto savininko atliktų papildomų darbų būtų pakenkta ieškovės atliktų darbų rezultatams (nors tokių duomenų byloje nėra), sprendžiant dėl ieškovės garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo, būtų sprendžiama, ar ieškovės atliktų darbų trūkumai, defektai atsirado dėl ieškovės ar kito asmens veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis), tačiau tai jokiu būdu nėra nei sutartinis, nei įstatyme numatytas pagrindas rangovei, nepateikusiai garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo, reikalauti sumokėti sulaikytą sumą.

Atsiliepimas

2. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės pateikti tie patys argumentai, kaip ir ieškovės apeliaciniame skunde. Papildomai nurodyta:

17.1. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę dėl Sutarties termino pažeidimo netesybų forma. Šiai atsakomybei taikyti svarbu buvo išsiaiškinti, ar yra įrodytos visos sutartinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, tačiau teismas jokių sąlygų nevertino, glaustai nurodęs, kad termino praleidimas suponuoja sutartinės atsakomybės ieškovei taikymą. Atsakovė byloje tik teigė, jog ieškovė darbus baigė 2023 m. birželio 23 d., tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė tik savo raštą. Byloje buvo apklausti pas atsakovę dirbę darbuotojai, kurie patvirtino, kad darbai vėlavo, nors tai patvirtino tik tam tikrą darbų eigos neatitikimą Sutarčiai, tačiau nepatvirtino priežasčių, kas byloje ieškovės buvo įrodinėjama kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

17.2. Statybos objekte visada egzistuoja tam tikras darbų atlikimo eiliškumas, t. y., vieni darbai negali būti padaryti anksčiau nei kiti darbai. Ieškovė negalėjo atlikti su elektros instaliacija susijusių darbų bei jų testuoti anksčiau nei bus atlikti kiti darbai, kurie turėjo būti atlikti iki ieškovės darbų pradžios (pastatytos pertvaros, įrengta skydinės patalpa, atlaisvintos vietos aikštelėje, objektas prijungtas prie ESO tinklų ir kt.). Visus tuos darbus, už kurių atlikimą ieškovė nėra atsakinga, atlikus jau po Sutartyje numatytų terminų, laikyti ieškovės neteisėtais veiksmais ir taikyti jai sutartinę atsakomybę, juo labiau už terminą iki 2023 m. birželio 23 d., kai darbai baigti 2023 m. gegužės 5 d., yra nesąžininga ir neteisinga. Ieškovės kaltės dėl darbų atlikimo terminų vėlavimo nebuvo, kadangi ji vėlavo atlikti savo darbus dėl kitų rangovų atliekamų darbų, be to, projektas buvo keičiamas, dėl to reikėjo perdaryti jau atliktus darbus dėl pasikeitusio patalpų išdėstymo ir pan. Priešingai, sprendžiant ieškovės civilinės sutartinės atsakomybės klausimą, turėjo būti vertinami ir pačios atsakovės, kaip generalinės rangovės veiksmai objekte ir visos darbų procese buvusios aplinkybės. Tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės nuostolių nėra ir priežastinio ryšio.

17.3. Po akto pasirašymo (2023 m. gruodžio mėn.), t. y. garantiniu laikotarpiu, atsakovė, neinformavusi ieškovės ir be jo leidimo objekte vykdė statybos ir elektros instaliacijos darbus, nenumatytus darbo projekte, savavališkai atliko komutacinius pakeitimus. Ieškovė 2024 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu įteikė atsakovei pretenziją, kuria informavo atsakovę, kad dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovės garantijos neteko galios ir pareikalavo sumokėti sulaikytą 24 172,50 Eur sumą, tačiau atsakovė gera valia nurodytos sumos ieškovei nesumokėjo.

3. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės nurodyti tie patys argumentai, kaip ir atsakovės apeliaciniame skunde. Papildomai nurodyta:

18.1. Teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo motyvai dėl ginčijamos sprendimo dalies išdėstyti glaustai, tačiau teismo padaryta išvada dėl atsakovės reikalavimų pagrįstumo atitinka byloje esančius įrodymus.

18.2. Į bylą pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad jau 2023 m. vasario mėn. pradžioje ieškovė galėjo įrenginėti vaizdo stebėjimo sistemą, kuri montuojama ant pastato fasadinių plokščių, tačiau ją ieškovė įrenginėjo tik pasibaigus Sutartyje numatytam terminui. Tai, kad ieškovė nebaigė darbų 2023 m. gegužės 5 d. patvirtina byloje esantys įrodymai: ieškovės pateikti 2023 m. birželio mėn. aktai ir pažymos, Baigiamasis darbų aktas, fotonuotraukos, patvirtinančios, kad tik 2023 m. gegužės 18 d. ieškovė, jau esant įrengtai lauko apdailai, pradėjo įrenginėti jėgos skydus, t. y. viso II aukšto elektros įtampos pajungimą; 2023 m. gegužės 24 d. prie vartų dar nebuvo privestas el. pajungimas, ieškovės 2023 m. gegužės 24 d. atsiųstas darbų grafikas, patvirtinantis, kokių Sutartyje nustatytų darbų nebuvo atlikusi ieškovė, byloje apklaustų liudytojų parodymai.

18.3. Ieškovė Sutartyje nustatytais terminais darbų neatliko, juos atlikti vėlavo, todėl už pradelstą laiką privalo sumokėti 82 186,50 Eur dydžio delspinigius (966,9 Eur už vieną dieną), kurie pagrįstai priteisti sprendimu.

18.4. Spręsdamas dėl darbų atlikimo termino praleidimo, teismas pagrįstai vertino ne ieškovės deklaratyvius teiginius, kad “darbus vėlavo atlikti dėl atsakovo kaltės”, o tai, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kad dėl negalėjimo atlikti darbus ieškovė kreipėsi į atsakovę. Teismas pagrįstai vertino byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus, kuriais patvirtinta, kad ieškovė nesikreipė dėl trukdymo atlikti darbus, nebuvo sąlygų, kas galėjo trukdyti atlikti darbus; ieškovė pastoviai buvo raginama spartinti laiką, didinti žmonių skaičių, kad darbai būtų atlikti laiku (kas be kita ko paneigia ieškovės teiginius dėl tariamo atsakovės nebendradarbiavimo).

Šalies argumentai

18.5. Ieškovės nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl darbų termino praleidimo priežasčių yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Ieškovė neteikė atsakovei pretenzijų dėl tariamai netinkamai perduoto darbų fronto ar netinkamo subrangovų darbų organizavimo Sutarties vykdymo metu. Tik tuomet, kai gavo atsakovės 2023 m. gegužės 22 d. reikalavimą dėl darbų vėlavimo, ieškovė 2023 m. gegužės 29 d. rašte nurodė aplinkybes, neva dėl kurių yra vėluojama atlikti darbus, kurios niekaip nepateisina darbų vėlavimo. Sutarties 5.5 punkte aiškiai nustatyta, kad, suėjus Sutarties priede Nr. 4 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytam konkretaus darbų etapo pradžios terminui, laikoma, kad Generalinė rangovė darbų frontą perdavė, o Rangovė jį priėmė, jeigu šalys nepasirašo atskiro darbų fronto perdavimo-priėmimo akto. Nagrinėjamu atveju šalys atskiro darbų fronto perdavimo akto nepasirašė, todėl laikytina, kad darbų frontas ieškovei buvo perduotas laiku ir tinkamai, o ieškovė neturi teisės darbų vėlavimą teisinti darbų fronto neperdavimu. Sienų nenutinkavimas ar nenudažymas nesusijęs su ieškovės darbų atlikimu, kadangi savo darbus ji galėjo atlikti ir esant nenutinkuotoms ir nenudažytoms sienoms. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai D. Z. ir L. Č.. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė neatliko darbų Sutartyje nustatytais terminais, nes, be kita ko, tik kovo pabaigoje pirko medžiagas, reikalingas darbams atlikti, o įvadinius skydus pagamino tik 2023 m. balandžio mėn. Elektros paskirstymo patalpoje 2023 m. balandžio 20 d. ieškovė dar net nebuvo pastačiusi elektros paskirstymo spintų, tik 2023 m. gegužės 12 d. elektros spintos buvo pristatytos į objektą ir tik tuomet ieškovė pradėjo jų pajungimo darbus. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad 2023 m. gegužės 18 d. ieškovė, jau esant įrengtai lauko apdailai, pradėjo įrenginėti jėgos skydus, t. y. viso II aukšto elektros įtampos pajungimą; 2023 m. gegužės 24 d. prie vartų dar nebuvo privestas el. pajungimas.

18.6. Ieškovė nėra pareiškusi jokių pretenzijų atsakovei dėl trukdymo statyti elektros stulpus. Byloje esanti fotonuotrauka paneigia ieškovės teiginius, kad vieta elektros stulpui buvo atlaisvinta tik 2023 m. gegužės mėnesį. Jokių kliūčių statyti stulpą nebuvo visu Sutarties vykdymo metu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai. Ieškovė apšvietimo stulpus pradėjo montuoti tik 2023 m. gegužės 15 d.

18.7. Byloje nebuvo ginčo, kad visą Sutarties vykdymo laikotarpį objekte buvo tiekiama elektra, nes kitaip nebūtų galimybės statyti objekto. Ieškovės nurodyta aplinkybe?, kad objektas nebuvo prijungtas prie ESO elektros tinklų, nėra reikšminga. Atsakovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį užtikrino elektros naudojimą objekte kitomis priemonėmis. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai. Kita vertus, ieškovės pateikta sutartis su ESO patvirtina, kad šios sutarties šalimi buvo ieškovė, t. y., būtent ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad objektas būtų prijungtas ieškovei reikiamais terminais. Ieškovė nėra pateikusi jokių pretenzijų atsakovei dėl to, kad objektas nebuvo prijungtas prie ESO tinklų. Ieškovės gynybinė pozicija, kad neva objekto neprijungimas prie ESO tinklų trukdė jai atlikti darbus laiku, atsirado tik bylos nagrinėjimo metu.

18.8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl projekto (techninio projekto) pakeitimų buvo priversta pakeisti projektinius sprendimus dėl evakuacinių ir avarinių šviestuvų bei kitų sistemų išdėstymo, taip pat, pakeitus sprendimus dėl stelažu montavimo, ieškovė privalėjo spręsti dėl evakuacinių gaisro čiaupų ir šviestuvų permontavimo vietų. Ieškovė 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje buvo įpareigota pateikti visus techninius dokumentus, tačiau jų neteikė?.

18.9. Atsakovė pateikė ištraukas iš Techninio projekto, Techninio projekto ir jo sprendinių pakeitimo, patvirtinančias, kad patalpų išdėstymas nesikeitė, buvo tik pakeista projekte nurodyta patalpų paskirtis, todėl jokių sprendinių dėl evakuacinių ir avarinių šviestuvų nereikėjo keisti. Užsakovei atsisakius stelažų montavimo, evakuacinių gaisro čiaupų ir šviestuvų montavimo vietos nesikeitė?. Aplinkybes, kad projekto pakeitimai neįtakojo ieškovės atliekamų darbų terminų, patvirtino byloje liudytoju apklaustas objekto techninę priežiūrą vykdęs L. Č..

18.10. Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pareiga įrodyti, jog darbai vėlavo ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, tenka jai, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė nerūpestingai atliko savo prievoles (objekte nuolat trūko ieškovės darbuotojų), atsakovė nuolat tiek generalinio rangovo, tiek techninio prižiūrėtojo buvo raginama vykdyti savo prievoles tinkamai.

18.11. Teismas pagrįstai nemažino netesybų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, sudarydama Sutartį, nesutiko su sutartomis netesybomis ir/ar siekė jas pakeisti ir neturėjo realios galimybės derėtis dėl 0,2 proc. dydžio netesybų sumažinimo. Abi Sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl teismas pagrįstai nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismų praktikoje 0,2 proc. netesybos, numatytos verslininkų sutartyse, nėra laikomos akivaizdžiai per didelėmis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-243-467/2023).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai tenkinti ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių ir atsakovės priešieškinis dėl delspinigių ir rangos sutarties mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinius skundus ir atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

19. Atsakovė (sutartyje – ir Generalinė rangovė) ir ieškovė (sutartyje - ir Rangovė) 2022 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. MIL/ELZ/22/10/28/DZ (toliau – ir Sutartis), kurios 1.1 punktu Rangovė įsipareigojo pagal Generalinės rangovės jai pateiktą statinio techninį projektą 2022/01-00-TP-AS, 2022/01-00-TP-E, 2022-01-00-TP-ER, 2022/01-00-TP-GSS, 2022/01-00-TP-LER, 2022/01-00-TP-PVA, 2022/01-00-TP-VS ir pagrindinio užsakovo (statytojo) pagal statinio techninius projektus atsisakomų projektinių sprendinių (Priedas Nr. 1), laikydamasi šioje Sutartyje ir jos prieduose nustatytų sąlygų, savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti lauko ir vidaus elektros instaliacijos darbus bei parengti darbo projektą (toliau – ir Darbai) objekte „Sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir objektas), o Generalinė rangovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus Darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nurodytą kainą joje nustatyta tvarka.

20. Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad Darbams priskiriami ir tie darbai, paslaugos bei veiksmai, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti Sutarties dokumentuose, bet yra būdini vykdant Sutartį, bei Rangovė galėjo ir turėjo juos numatyti ir įvertinti sudarydama Sutartį, ir Rangovė privalo juos suteikti ir (ar) atlikti už bendrą Sutarties kainą. Sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad visais atvejais, jeigu Rangovės atliekamiems Darbams atlikti yra būtini papildomi darbai/medžiagos/įranga/mechanizmai ir pan., kurie nėra numatyti Sutartyje ir kurių Rangovė, pasirašydama Sutartį objektyviai negalėjo numatyti, o pagrindinis užsakovas/statytojas sutinka už papildomą kainą įsigyti tokius papildomus darbus/medžiagas/įrangą/mechanizmus, šalys dėl šių papildomų darbų atlikimo turi susitarti atskiru rašytiniu susitarimu prie šios Sutarties. Visų papildomų darbų/medžiagų/įrangos/mechanizmų kaina nustatoma pagal Sutarties Priede Nr. 2 suderintus įkainius. Tuo atveju, jeigu papildomų darbų/medžiagų/įrangos/mechanizmų įkainiai Sutarties Priede Nr. 2 nėra nustatyti, Rangovė pasiūlo šiuos įkainius vidutinėmis rinkos kainomis.

21. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad bendra Sutarties kaina yra 483 450 Eur be PVM. PVM (21%) sudaro 101 525,50 Eur. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad Sutarties kaina gali būti mažinama dėl Darbų apimčių mažėjimo (nevykdomi Darbai) ir/ar jei Darbai, jų apimtis ir kokybė neatitinka šioje Sutartyje ir/ar statinio projekte ar kituose Sutarties prieduose nustatytų kokybės ir apimties reikalavimų, nukrypta nuo techninės dokumentacijos, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų bei normatyvų reikalavimų.

22. Sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad Generalinė rangovė atsiskaito su Rangove ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų Darbų perdavimo-priėmimo akto patvirtinimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Iš kiekvienos Rangovei mokamos sumos Generalinė rangovė sulaiko 5%. Šalims pasirašius baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą (priedas Nr. 7) bei Rangovei pateikus banko ar draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą (Sutarties 8.4 punktas), Užsakovas per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo minėto garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo sumoka sulaikytų pinigų sumą.

23. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad Rangovė pradeda Darbus ne vėliau kaip per 14 dienų po sutarties pasirašymo. Pagal Sutarties 5.2 punktą Rangovė Darbus ir jų etapus turėjo atlikti Kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau bet kokiu atveju darbų pabaiga turi būti ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d. Šviestuvų, elektros įvadinių ir paskirstymo skydo, generatoriaus, įvadinių kabelių prijungimas prie transformatorinės bei paleidimo derinimo darbai baigiami iki 2023 m. balandžio 30 d., visi kiti darbai privalo būti baigti iki 2023 m. kovo 30 d.

24. Sutarties 5.4 punktu šalys susitarė, kad Generalinė rangovė prieš Darbų pradžią, numatytą šioje Sutartyje, privalo perduoti statybvietę Rangovei įforminant Darbų fronto priėmimo perdavimo aktą (priedas Nr. 5). Jeigu Generalinė rangovė neperdavė statybvietės Rangovei, Rangovė privalo raštu pranešti Generalinei rangovei, kad negali pradėti Darbų. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad. suėjus Sutarties Priede Nr. 4 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ nustatytam konkretaus darbų etapo pradžios terminui, laikoma, kad Generalinė rangovė to etapo darbų frontą perdavė Rangovei, o Rangovė jį priėmė, jeigu šalys nepasirašo atskiro darbų fronto priėmimo-perdavimo akto. Generalinei rangovei nustačius bet kokį vėlavimą pagal Kalendorinį darbų vykdymo grafiką ir Rangovei nelikvidavus tokio vėlavimo per 5 darbo dienas nuo Generalinės rangovės raštinio reikalavimo, Generalinė rangovė turi teisę pareikalauti Rangovės, o pastaroji privalo savo rizika, be jokio papildomo užmokesčio, iki bus tinkamai panaikintas atsilikimas nuo kalendorinio darbų vykdymo grafiko, organizuoti bei vykdyti Darbus Generalinės rangovės nurodytu laiko režimu (visomis darbo dienomis (įskaitant poilsio dienas), nepertraukiamai 24 valandas per parą ir kt.) bei Generalinės rangovės nustatytu darbų vykdymo pajėgumu (Rangovės lėšomis pasitelkiant papilomas priemones, įrangą, medžiagas, darbo jėgą bei subrangovus) atsilikimui nuo Kalendorinio darbų vykdymo grafiko panaikinti (Sutarties 5.6 punktas).

25. Sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad Rangovė atsako už pagal šią Sutartį atliktų Darbų trūkumų, kurie gali atsirasti per garantinį laikotarpį, ištaisymą visais atvejais, nebent įrodytų, kad trūkumas atsirado ne dėl jos kaltės. Rangovė atsako už žalos Generalinei rangovei/ir ar tretiesiems asmenims, kurios priežastimi yra tokie trūkumai, atlyginimą. Rangovė privalo kaip galima greičiau savo sąskaita ištaisyti Darbų trūkumus ir atlyginti žalą.

26. Sutarties 8.4 punktu šalys susitarė, kad Rangovė, pasirašius Baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo pateikti Generalinei rangovei banko arba draudimo bendrovės išduotą garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą ir apmokėjimą įrodantį dokumentą. Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma – 5% nuo galutinės užaktuotos atliktų Darbų sumos be PVM. Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminas – 3 metai. Rangovė privalo suderinti su Generaline rangove garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento projektą ir gauti jos pritarimą. Generalinė rangovė turi teisę atsisakyti priimti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, jeigu jo projektui nėra gautas Generalinės rangovės pritarimas.

27. Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad Generalinė rangovė, uždelsusi sumokėti Rangovei priklausančias sumas šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, Rangovei reikalaujant, moka Rangovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtų Darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, o 9.2 punktu šalys susitarė, kad Rangovė už Sutartyje (Kalendoriniame darbų vykdymo grafike) nurodytų Darbų (ir/ar jų etapų) atlikimo terminų nesilaikymą moka Generalinei rangovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną iki tol, kol Rangovė tinkamai atlieka ir Generalinė rangovė priima Rangovės vėluojamus atlikti darbus ar jų etapą. Rangovė taip pat įsipareigoja atlyginti visus Generalinės rangovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia šiame punkte nustatytos netesybos.

28. Šalys 2023 m. birželio 23 d. pasirašė Baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodė, kad Darbų pradžia 2022 m. lapkričio 8 d., o Darbų pabaiga 2023 m. birželio 16 d. Šiuo aktu šalys patvirtino, kad Rangovė tinkamai atliko ir pridavė Generalinei rangovei visus jai pavestus atlikti Darbus ir perdavė akte nurodytus dokumentus, kad Rangovės pagal Sutartį atliktų Darbų suma yra 483 450 Eur be PVM, PVM sudaro 101 524, 50 Eur, bendra atliktų darbų suma su PVM 584 947,50 Eur, taip pat, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl darbų, lyginant su Sutartimi, apimties pasikeitimų, jei tokių buvo.

29. Ieškovė už atliktus Darbus pagal Sutartį 2023 m. balandžio 25 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija EZ23 Nr. 0046 112 904,13 Eur, 2023 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija EZ23 Nr. 0067 64970,61 Eur.

30. Atsakovė už generalinės rangovės paslaugas 2022 m. lapkričio 30 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL 1698 186,16 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL1730 197,70 Eur sumai, 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL1759 563,86 Eur, 2023 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MIL1885 4943,77 Eur, 2023 m. rugpjūčio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MILKR3 29,85 Eur. Sumos nurodytos su PVM.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

31. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstu ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu ir tinkamu teismo procesinio sprendimo motyvavimu.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši nuostata garantuoja asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmeniui ne tik teisę kreiptis į teismą, tačiau ir teisę į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti. Vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų – tai reikalavimas teismui motyvuoti ir pagrįsti jo priimtą sprendimą. Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), o jo argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti. Baigiamajame teismo akte negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo teismo baigiamojo akto priėmimui; baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

33. Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

34. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems.

35. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo.

36. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-205-701/2023).

37. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovė galutinai sutikslinusi savo reikalavimus prašė teismo priteisti iš atsakovės jos naudai 85 937,20 Eur skolą, 23 753,05 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė Sutartyje nustatytu laiku neatsiskaitė su ieškove už jos pagal Sutartį atliktus Darbus, taip pat Sutartyje nenumatytus papildomus darbus, dėl to prašė priteisti ne tik įsiskolinimą, tačiau ir Sutartimi šalių sulygtus delspinigius, taip pat atsakovė negrąžino atsakovės sulaikytą 24 172,50 Eur sumą. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė priteisti jai iš ieškovės 4913,92 Eur dydžio genrangos mokestį, kuris buvo numatytas Sutartyje, tačiau ieškovės nesumokėtas, 82 186,50 Eur dydžio delspinigius už ieškovės Sutartyje nustatytu terminu neatliktus Darbus, taip pat prašė taikyti priešpriešinį priteistų sumų įskaitymą.

38. Taigi, įvertinus šios nutarties 29 punkte nurodytas aplinkybes, matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymo. Šalys nesutaria: 1) kada faktiškai ieškovė atliko Sutartyje numatytus Darbus; 2) kokios priežastys lėmė ieškovės Sutartyje numatytų Darbų uždelsimą; 3) ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sutartinių netesybų už Sutartyje nustatytu laiku neatliktus mokėjimus; 4) ar atsakovė pagrįstai negrąžino ieškovei jos prievolių įvykdymo užtikrinimui sulaikytos 24 172,50 Eur sumos; 5) ar atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės sutartinių netesybų už pastarosios laiku neatliktus Darbus; 6) kokius nuostolius patyrė šalys, laiku neįvykdžius sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Todėl šios aplinkybės turėjo būti ištirtos, nustatytos ir teisiškai įvertintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šioms aplinkybėms nustatyti turėjo būti įvertinti šalių į bylą pateikti įrodymai (Sutartis, Atliktų darbų priėmimo aktai, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, šalių tarpusavio raštai, susirašinėjimas, statybos žurnalas, šalių ir liudytojų paaiškinimai ir t. t.).

39. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio (paminėtina, kad skundžiamą sprendimą sudaro 3 lapai, iš kurių daugiau kaip 1,5 lapo sudaro įžanginė ir aprašomoji dalys, maždaug 0,5 lapo motyvuojamoji dalis ir 0,5 lapo rezoliucinė dalis), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, nustatęs, kad 2022 m. lapkričio 8 d. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti elektros montavimo darbus iki 2023 m. balandžio 30 d.; kad visi Darbai buvo atlikti ir priduoti atsakovei 2023 m. birželio 23 d.; buvo surašytas darbų priėmimo ir perdavimo aktas; pagal sutarties 2.5 punktą atsakovė per 30 dienų nuo atliktų Darbų perdavimo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo turi apmokėti už atliktus Darbus, neapmokėjus pagal sutarties 9.1 punktą skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Įvertinęs tik šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutartyje nėra numatyta jokių kitų sąlygų dėl nemokėjimo už atliktus Darbus, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 61764,70 Eur skolą, 23753,05 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Sutarties 8.4 punktą nustatytas garantinis laikotarpis 3 metai ir pagal šalių 2023 m. birželio 23 d. pasirašytą aktą atsakovė yra sulaikiusi 24172,50 Eur sumokėjimą ieškovei, 2023 m. gruodžio mėnesį buvo atlikti koregavimo darbai be ieškovės sutikimo; 2024 m. vasario 7 d. buvo pareikšta pretenzija. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi atsakovė nepateikė byloje jokių duomenų ir paaiškinimų dėl pretenzijos pagrįstumo, todėl ieškovė įgijo teisė reikšti reikalavimą dėl sulaikytos sumos išmokėjimo.

40. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo yra pagrįstas, nes Sutartyje buvo numatyta, kad Darbai turi būti atlikti iki 2023 m. balandžio 30 d. Darbai buvo baigti ir surašytas aktas 2023 m. birželio 23 d. Pagal sutarties 9.2 punktą ieškovė už laiku neatliktus Darbus privalo mokėti 0,2 procentų delspinigius nuo sutarties kainos be PVM už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors ieškovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Darbus vėlavo atlikti dėl atsakovės kaltės, tačiau nebuvo pateikta jokio rašytinio įrodymo, kad dėl negalėjimo atlikti Darbus ji kreipėsi į atsakovę. 2023 m. gegužės 10 raštu buvo kreiptasi dėl sutarties termino pratesimo, tačiau buvo nurodyti tik nauji sutarti darbai ir kiti darbai, kurie jau turėjo būti atlikti. Liudytojai parodė, kad ieškovai nesikreipė dėl trukdymo atlikti darbus, nebuvo sąlygų, kas galėjo trukdyti atlikti Darbus. Ieškovė pastoviai buvo raginama spartinti laiką, didinti žmonių skaičių, kad Darbai būtų atlikti laiku. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, priteisė iš ieškovės atsakovei 82 186,50 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad pagal sutarties 3.4.15 punktą ieškovė turi mokėti genrangos mokestį, tačiau šio mokesčio nesumokėjo, todėl teismas priteisė 4913,92Eur genrangos mokestį.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentaciją dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, sprendžia, kad teismas tinkamai neatliko byloje surinktų įrodymų vertinimo, nenurodė argumentų, dėl kurių nevertino/atmetė kuriuos nors įrodymus, dėl esminės dalies ieškinio, priešieškinio ir šalių atsiliepimuose nurodytų argumentų iš viso nepasisakė, daromų išvadų nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, taip pat nenurodė jokių įstatymų ir kitų teisės aktų bei teisinių argumentų, kuriais vadovavosi darydamas savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas tiek ieškovės ieškinį, tiek ir atsakovės priešieškinį, priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

42. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes pagal apeliacinio skundo ribas, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebent būna esminių procesinių pažeidimų ar absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, tuomet apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo klaidų ištaisymas apeliacinėje instancijoje negalimas, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija kitų apeliančių argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo neanalizuoja.

43. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi iš naujo ištirti ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, laikydamasis CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, nors ieškovės ieškinys yra dėl skolos priteisimo, be to buvo nagrinėjamas ir atsakovės priešieškinys dėl netesybų ir genrangos mokesčio priteisimo.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

44. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – šalių darbuotojų elektroninį susirašinėjimą. Nurodė, kad šis įrodymas patvirtina aplinkybes, kad ieškovei buvo nurodyta paskutinius darbų atlikimo aktus perrašyti kita data, t. y., ne gegužės mėn., kai Darbai faktiškai buvo pabaigti, bet birželio mėn.; taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Darbai faktiškai buvo atlikti anksčiau, t. y. 2023 m. gegužės 5 d., o ne birželio mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad šis įrodymas buvo surastas tik po teismo sprendimo priėmimo ir jo būtinybė iškilo teismui priėmus ieškovei iš dalies nepalankų sprendimą.

45. Atsakovė prašo nepriimti šio įrodymo. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad el. laiškas surastas tik dabar ir jo pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos sprendimo dalies priėmimo, nėra teisėtas pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, nesilaikant proceso taisyklių ir principų (CPK 7, 8, 12, 13, 178 straipsniai, 181 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis), tuo labiau, kad prašomas priimti įrodymas jokių bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.

46. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžią sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesvarstytinas klausimas dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo (ne)priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teisme

47. Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nespręstinas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo/paskirstymo klausimas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė