Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras Dionizas Adomavičius, V. J. ir V. J. (iki (duomenys neskelbtini)).

1. Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu (registracijos Nr. CBP-6637) į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J. priėmė palikimą po savo motinos R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), ir sodą adresu (duomenys neskelbtini).

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad jo mama R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo šio buto savininkė. Taip pat jai priklausė sodas, esantis (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties palikimas atiteko pareiškėjui pagal oficialų testamentą, patvirtintą notaro, tačiau pareiškėjas pareiškimo apie palikimo priėmimą per teisės aktuose nurodytą 3 mėnesių terminą notarui nepadavė, todėl tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą – butą adresu (duomenys neskelbtini), ir sodą adresu (duomenys neskelbtini) pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo.

2.1. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas (registracijos Nr. DOK-38272) į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimos akcijos, nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos R. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

2.2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pažymėjo (DOK-41047), kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint privačią žemę valstybės nuosavybėn. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas žemės sklypas, ant kurio nėra jokių statinių. Jei ant žemės klypo yra statinių paveldėjimo santykiuose valstybę atstovauja valstybės įmonė Turto bankas. NŽT neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių, pareiškėjo teiginius apie galimą turto paveldėjimą pradėjus palikimą valdyti faktiškai, taip pat neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes šiai dienai žemės sklypas, pastatai ir butas yra privati nuosavybė ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso R. J..

3. Teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 9 d. 11:00 val. Papildomai teisme gautas suinteresuoto asmens V. J. sutikimas su pareiškimu DOK-51619 bei LITEKO duomenys V. J. (duomenys neskelbtini) mirė, atitinkamai jis nuo (duomenys neskelbtini) nelaikytinas suinteresuotu asmeniu byloje.

Pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjas A. J. po savo motinos R. J. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. 2022 m. liepos 28 d. oficialiuoju testamentu, patvirtintu Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notaro Lauryno Žuko (notarinio registro Nr. 5224), palikėja (testatorė) R. J. 0,0607 ha kolektyvinio sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitu inžineriniu statiniu - lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui (pareiškėjui) A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo.

Teismo išvados ir jų motyvai.

5. Pareiškimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J. priėmė palikimą po savo motinos R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodą adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas, nes:

1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013);

2) paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą;

3) pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

5.2. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo:

1) pareiškėjas A. J. R. J. priklausiusiu turtu rūpinosi: atliko sodo, esančio (duomenys neskelbtini), namo interjero remontą (pridėjo nuotraukas, rodančias sodo namo interjero būklę prieš remontą ir po remonto); nuo 2018 m. sausio 25 d. yra deklaruotas bute, adresu (duomenys neskelbtini); rūpinosi, kad laiku būtų mokami komunaliniai mokesčiai už butą ir sodą. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių prieštaravimų, jog pareiškėjas A. J. po savo motinos R. J. mirties būtų nesirūpinęs R. J. priklausiusiu turtu, taip pat nėra jokių duomenų, kad juo galėjo rūpintis kiti asmenys;

2) byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. J. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo savo tėvo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) raštišką patvirtinimą, kad tėvas nereiškia jokių pretenzijų į savo sutuoktinės R. J. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sodą adresu (duomenys neskelbtini).

6. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. J. po savo motinos R. J. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs R. J. palikimą (CK 5.51 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas A. J. po savo motinos R. J. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydamas turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), ir sodą adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

8. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra išieškotinos 29,96 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. žyma byloje apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

9. Dėl pranešimo nekilnojamo turto registro tvarkytojui. Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas turtą:

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

2) 0,0607 ha kolektyvinio sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: sodo namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitu inžineriniu statiniu - lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas pareiškėjui A. J. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš pareiškėjo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,96 Eur (dvidešimti devynis eurus 96 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke. Įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti žiniai nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centras.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.