Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjo H. D. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo H. D. skundas atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 291 177,98 Lt žalą.

Kaip matyti iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų, pareiškėjas žalą kildina iš Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) advokatų netinkamo pareigų vykdymo ir neveikimo. Nurodo, kad Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos advokatai nesurašė (netinkamai surašė, dėl ko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti) kasacinių skundų ir užkirto kelią kasacijos procesui ir jo pažeistų teisių gynimui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį, 16 straipsnio 1 dalį bei 18 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas ir nesprendžia ginčų kylančių iš civilinių teisinių santykių. Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 str. 6 p.). Tai civilinės teisės institutas ir, bendrąja prasme, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendros taisyklės yra tuomet, kai žala padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str.). Iš paminėtų teisės normų turinio ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti formuojamos praktikos darytina išvada, kad administraciniams teismams nagrinėti priskirtini ginčai dėl žalos atlyginimo tuo atveju, kai žala padaryta viešojo administravimo subjektų ir viešojo administravimo srityje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje H. D. v. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybinę (antrinę teisinę pagalbą) teikia advokatai, o Tarnyba organizuoja šios pagalbos teikimą apygardos teritorijoje, sudaro sutartis su advokatais, pagal sutartis kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Advokatūros įstatyme yra įtvirtintas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principas (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p.), kuris pakartojamas Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinėje sutartyje (patvirtinta Teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123), o tuo pačiu ir Tarnybos su advokatais sudaromose sutartyse. Todėl, darytina išvada, kad, Tarnyba negali ir neturi įtakoti advokato teikiamos teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Advokatai yra ne karjeros valstybės tarnautojai ir ne Tarnybos darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis. Nors pareiškėjo nurodytas atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau teismas daro išvadą, kad advokatų veikla teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepriskirtina viešajam administravimui, o pareiškėjui galimai padaryta žala, kildinama atsakovui iš advokatų neveikimo (netinkamo pareigų atlikimo) nėra kilusi dėl Tarnybos veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija konkretaus administracinio akto bei į tai, kad analogiškas bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 2A-185/2008, 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2007; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/07; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761-41/2006) kyla abejonių ar ginčas dėl žalos kildinamos iš atsakovo veiksmų, kuriais buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą (teisė pasinaudoti kasacija) yra nagrinėtinas administraciniame teisme.

Esant šioms aplinkybėms, klausimo išsprendimas dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, perduotinas specialiajai teisėjų kolegijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama.