- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-193/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- J. R., O. R.
- Atsakovas
- Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė, Jūratė Valančiūtė, Vytautė Laidigaitę-Balčiūnienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R. ir O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1761-41/2006 pagal ieškovų J. R. ir O. R. ieškinį atsakovams Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, bankrutuojančiai draudimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Ingo Baltic“, tretysis asmuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. R. ir O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų 469 885 Lt materialinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovai patikslino savo reikalavimus ir prašė nurodytas sumas priteisti tik iš atsakovės Vytautės Ladigaitės-Balčiūnienės. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. nutartimi skyrė J. R. valstybinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-954-28/05 dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei „Soltis“. Buvusios Vilniaus viešosios advokatų kontoros seniūnas A. Dubinas 2005 m. kovo 15 d. paskyrė advokatę Vytautę Ladigaitę-Balčiūnienę atstovauti ieškovą J. R. Vilniaus apygardos teisme byloje dėl bankroto iškėlimo jo įmonei „Soltis“. Minėtoje byloje 2005 m. kovo 30 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. įvyko žodiniai teismo posėdžiai, kuriuose ieškovo įmonę atstovavo atsakovė. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė J. R. firmai „Soltis“ bankroto bylą. Nepaisant tos aplinkybės, kad J. R. firma „Soltis“ turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, advokatė, atstovavusi jo firmą byloje, nesusipažino su byla, tinkamai nesugebėjo įtikinti teismo, kad įmonė yra moki, neparašė jokio procesinio dokumento byloje, kuris patvirtintų, kad firma „Soltis“ gali apmokėti susidariusius įsiskolinimus, nepadavė ieškinio prieš VSDFV, iš kurios galėjo būti priteistos areštuotos firmai priklausančios prekės, nesugebėjo byloje esančių faktų apie firmos „Soltis“ mokumą tinkamai pateikti teismui ir tokiu būdu apginti ieškovo turtinius ir neturtinius interesus, atgauti iš Sodros areštuotas prekes, kurias pardavus, būtų pilnai atsiskaityta su Sodra ir taip pašalintas pagrindas kelti įmonei bankroto bylą. Ieškovas dėl nepakankamo valstybinės kalbos žinojimo negalėjo tinkamai atstovauti savo interesų teisme. Teismo priimta nutartis, kuria buvo iškelta bankroto byla įmonei, buvo nepalanki ieškovui, todėl per 10 dienų buvo būtina ją apskųsti. Atsakovė V. Ladigaitė-Balčiūnienė atsisakė rašyti atskirąjį skundą, motyvuodama, kad ji niekada prieš tai nėra atstovavusi bankroto byloje ir nesugebės tinkamai surašyti atskirojo skundo. Atsakovė, atsisakydama surašyti atskirąjį skundą, privalėjo raštu apie tokį atsisakymą informuoti Vilniaus viešąją advokatų kontorą, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą, 40 straipsnį. Ieškovas, advokatei V. Ladigaitei-Balčiūneinei patarus, likus iki teismo nutarties apskundimo termino pabaigos trims dienoms sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokate J. Valančiūte, pagal kurią advokatė paruošė atskirąjį skundą ir už tai J. R. jai sumokėjo 1 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė J. Valančiūtė turėjo labai trumpą terminą susipažinti su byla ir parengti procesinį dokumentą, ji negalėjo tinkamai jo surašyti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo firmai ,,Soltis“ buvo palikta nepakeista. Tokiu būdu dėl atsakovės advokatės Vytautės Ladigaitės-Balčiūnienės netinkamų veiksmų, ieškovas patyrė materialinę žalą, kuri susidaro iš 467 885 Lt vertės prekių, kurios buvo areštuotos, 1 000 Lt išlaidų advokatei J. Valančiūtė už jos suteiktą teisinę pagalbą ir 200 Lt, kurie buvo sumokėti advokatei V. Ladigaitei-Balčiūnienei. Ieškovai taip pat prašė priteisti neturtinę žalą iš atsakovės, kuri susidarė dėl to, kad iškėlus bankroto bylą firmai „Soltis“, visa šeima neteko pragyvenimo šaltinio, turto, galimybės tęsti verslą, prarado kitų verslininkų pasitikėjimą. Dėl bankroto bylos iškėlimo šeimoje atsirado emocinė įtampa, abu sutuoktiniai buvo sukrėsti, ieškovas J. R. gydėsi ligoninėje. Neturtinę žalą ieškovai įvertino 100 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 4) nutarė skirti valstybinę teisinę pagalbą J. R. civilinėje byloje Nr. 2-954-53/05 dėl bankroto bylos iškėlimo J. R. firmai „Soltis“. Vilniaus viešosios advokatų kontoros seniūnas Andrius Dubinas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta teismo nutartimi, paskyrė advokatę Vytautę Laidigaitę-Balčiūnienę teikti J. R. teisinę pagalbą. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą J. R. firmai „Soltis“, 2005 m. spalio 24 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas su jų finansiniais reikalavimais. Byloje esantis kvitas Nr. 242691 (b. l. 6) patvirtina, kad 2005 m. gegužės 26 d. J. R. sumokėjo advokatei V. Ladigaitei-Balčiūnienei 200 Lt. Ieškovas J. R. ieškinyje nurodė, kad advokatė V. Ladigaitė-Balčiūnienė atsisakė rašyti byloje atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jo įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bylos medžiaga patvirtina, kad klientas J. R. sudarė su advokate Jūrate Valančiūte susitarimą Nr. 17 (b. l. 13) dėl jos atstovavimo bankroto byloje Nr. B2-954-28/05, surašant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovo J. R. firma „Soltis“ per kelis kartus sumokėjo 1 000 Lt honorarą advokatei J. Valančiūtei (b. l. 11-12). Teismas konstatavo, kad ieškovei O. R. jokia valstybinė teisinė pagalba nebuvo skirta, kadangi ji bankroto byloje nebuvo šalimi ir kadangi ieškovai savo turtinės žalos reikalavimus iš esmės grindė netinkamu atsakovės – advokatės profesinės veiklos atlikimu, atstovaujant J. R. jo firmos „Soltis“ bankroto byloje, todėl pirminiame ir papildomame ieškiniuose nurodytais faktiniais pagrindais, ieškovės O. R. ieškinys negali būti tenkinamas, todėl jis atmestinas. Teismo teigimu, tarp ieškovo J. R. ir atsakovės V. Ladigaitės-Balčiūnienės susiklostė sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, susidarę iš valstybinės teisinės pagalbos teikimo santykių. Šiuo atveju sutartinė civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padaręs asmuo neįvykdė įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti. Neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Sutartinė civilinė atsakomybė CK 6.245 straipsnio pagrindu atsiranda, jeigu konstatuojamos būtinosios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovė atstovauti ieškovą J. R. jo firmos bankroto byloje pradėjo nuo 2005 m. kovo 15 d., t. y. teismui jau priėmus ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir praėjus jau beveik devyniems mėnesiams nuo civilinės bylos iškėlimo. Teismo teigimu, iš įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria firmai „Soltis“ buvo iškelta bankroto byla matyti, kad pradėjus atsakovei atstovavimą byloje buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (b. l. 8), kurie buvo priimti teismo ir įvertinti priimant teismo nutartį. Teismo nutartyje buvo analizuoti ir firmai „Soltis“ atstovaujančios atstovės advokatės paaiškinimai, iš kurių matyti, kad atstovė nesutiko su pareikštu ieškiniu, analizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir darė išvadą, kad pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad įmonė turi turto ir susidariusias skolas galima padengti vykdymo proceso metu. Todėl teismas nurodė, jog konstatuoti aplinkybės, jog atstovė iš viso nesusipažino su civilinės bylos medžiaga, dėl to negalėjo padaryti savo išvadų ir jas pateikti teismui, įtikinant jį apie tai, kad įmonė yra moki, nėra jokio pagrindo. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad advokatė savo profesine veikla ar veiksmais niekaip negali ir negalėjo įtakoti finansinės įmonės padėties, ją pagerinti ar pabloginti, ar netgi padengti įmonės turimus įsiskolinimus ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui, valstybės biudžetui ar galimai esantiems kitiems kreditoriams. Nuo atsakovės profesinės veiklos rezultato (atstovavimo civilinėje byloje) niekaip nepriklauso firmos komercinė veikla, įmonės pelningumo rodikliai, įmonės perspektyvumas ir galimumas atkurti mokumą bei toliau vystyti veiklą. Teismas pažymėjo, jog visus turimus duomenis analizuoja išimtinai teismas, sprendžiantis įmonės mokumo ar nemokumo klausimus, ir tik teismui yra suteikta diskrecijos teisė daryti šiais klausimais vienokias ar kitokias išvadas, o taip pat vadovaujantis viešo intereso užtikrinimo šios kategorijos bylose būtinumu, spręsti, ar įmonė yra moki ir tenkinti, ar atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė atstovauti ieškovą bankroto byloje pradėjo jau nagrinėjant bylą iš esmės ir pareigos teikti procesinių dokumentų šioje proceso stadijoje civilinio proceso kodeksas nenumato. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, atstovaujant ieškovą J. R. jo įmonės bankroto byloje. Teismo teigimu, atsakovės neteisėtų veiksmų negalima konstatuoti ir dėl tos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji nesurašė atskirojo skundo, nes 2005 m. birželio mėnesį buvo įsigaliojusi naujoji Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas 2005 m. sausio 20 d. Nr. X-78), bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2005 m. sausio 20 d. Nr. X- 79) 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, buvo priimtas ir įsigaliojo 2005 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr.1R-105 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus viešosios advokatų kontoros bei Šiaulių viešosios advokatų kontoros pertvarkymo“, pagal šio įsakymo 2.1 punktą VšĮ Vilniaus viešoji advokatų kontora buvo pertvarkyta į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 punktą J. R. rašytiniu prašymu turėjo kreiptis į tarnybą dėl advokatės pakeitimo ar prašyti teismo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau ieškovas tokio prašymo nepateikė, o advokatė V. Ladigaitė-Balčiūnienė, pabaigus atstovavimą civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme, jokių įgalinimų atstovauti J. R. apeliaciniame procese neturėjo. Teismo teigimu, ieškovai nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), leidžiančių daryti išvadą, kad advokatė turėjo pareigą surašyti atskirąjį skundą byloje, tačiau to neatliko dėl savo nepakankamo patyrimo šios kategorijos bylose, todėl ir šiuo pagrindu nėra galimybės nustatyti neteisėtų atsakovės veiksmų, leidžiančių konstatuoti jos kaltę dėl galimai atsiradusių nuostolių. Taip pat ieškovai neįrodė, jog atsakovė V. Ladigaitė-Balčiūnienė pažeidė ieškinyje nurodyto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas. Jokių nusiskundimų dėl advokatės darbo ar etikos J. R. bylos nagrinėjimo eigoje nėra pareiškęs, be to valstybinės teisinės pagalbos kokybės klausimai nebuvo tuo metu egzistavusios VšĮ Vilniaus viešoji advokatų kontoros kompetencijoje. Be to advokatė, bet kuriuo atveju, jokių rašytinių pareiškimų apie savo darbo atlikimą ar neatlikimą, neprivalėjo teikti ją paskyrusiai atlikti profesinę pareigą įstaigai. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2005 m. gegužės 26 d. kvitas serija LAT Nr. 242691 patvirtina, kad J. R. yra sumokėjęs advokatei V. Ladigaitei-Balčiūnienei 200 Lt honorarą, nors atsakovė teigė, kad šis honoraras jai buvo sumokėtas už kitas teisines paslaugas, suteiktas ieškovui J. R. , ne bankroto byloje, tačiau atsakovė nepateikė teismui nei teisinės pagalbos suteikimo sutarties (CPK 178 str.), nei kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant kitiems susitarimams tarp ieškovo ir advokatės V. Ladigaitės-Balčiūnienės. Teismo teigimu, advokatė teikė J. R. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jai už šias suteiktas teisines paslaugas sumokėjo valstybė, o ieškovas šiuo atveju mokėti ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės, tačiau nurodytos aplinkybės neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu advokatei V. Ladigaitei-Balčiūnienei dėl jo manymu nepagrįstai įgyto turto grąžinimo, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taip pat teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tenkinti ieškovo ieškinį atsakovei nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra, teismas nepasisako nei dėl prašomos priteisti turtinės žalos buvimo, prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nei dėl atsakovų atsakomybės ir jos pasiskirstymo, nei dėl reikalavimo atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą pagrįstumo, pažymėdamas tai, jog nei CK 6.250 straipsnis, nei specialūs įstatymai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos, padarytos neteisėtais advokato veiksmais, atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovai J. R. ir O. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovės V. Ladigaitės-Balčiūnienės 467 885 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skundą grindžia ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais bei šiais argumentais:
1. Dėl atsakovės V. Ladigaitės-Balčiūnienės kaltės ieškovo J. R. įmonei ,,Soltis“ buvo iškelta bankroto byla, dėl ko ieškovui buvo padaryta didžiulė materialinė žala. Ieškovo atstovei buvo pateikti visi įmonės mokumą patvirtinantys dokumentai ir ji galėjo įrodyti teismui, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonei negalėjo būti iškelta bankroto byla. Dėl atsakovės netinkamo ieškovo atstovavimo bankroto byloje jis patyrė 467 885 Lt turtinę žalą. Be to, pirmosios instancijos teismui iškėlus įmonei ,,Soltis“ bankroto bylą atsakovė atsisakė paruošti atskirąjį skundą apie tai nepranešdama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Ieškovas turėjo sudaryti sutartį su kita advokate ir už atskirojo skundo paruošimą jai sumokėti 1 000 Lt. Kadangi teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta teikti nemokamą teisinę pagalbą byloje dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ,,Soltis“, todėl tokia pagalba turėjo būti teikiama visose bylos nagrinėjimo stadijose. Atsakovei atsisakius teikti teisinę pagalbą ieškovo patirtos 1 000 Lt atstovavimo išlaidos turėtų būti priteistos iš V. Ladigaitės-Balčiūnienės. Taip pat ieškovas už teisinės pagalbos teikimą bankroto byloje atsakovei sumokėjo 200 Lt, kurių mokėti neturėjo. Atsakovė V. Ladigaitė-Balčiūnienė atsiliepime iš dalies pripažino ieškinį 1 200 Lt sumoje, todėl ir dėl šitos aplinkybės teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui minėtos sumos.
2. Teismui iškėlus bankroto bylą įmonei ,,Soltis“ ieškovas patyrė didelį dvasinį išgyvenimą ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą, todėl iš atsakovės V. Ladigaitės-Balčiūnienės turėtų būti priteista 100 000 Lt neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ladigaitė-Balčiūnienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.), todėl nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
Ieškovas J. R. pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, prašydamas priteisti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Žalos atsiradimą jis kildino iš atsakovės – advokatės V. Ladigaitės-Balčiūnienės netinkamų veiksmų, tai yra jos profesinės pareigos neatlikimo, teismui nagrinėjant J. R. firmos ,,Soltis“ bankroto bylą.
Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. red. Nr. IX-2066) 39 straipsnį, reglamentuojantį advokato pareigas, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, taip pat savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Tik pažeidusiam šias nuostatas advokatui gali kilti tiek drausminė atsakomybė, reglamentuojama Advokatūros įstatymo dešimtajame skirsnyje, tiek materialinė atsakomybė, jeigu tam yra Civiliniame kodekse ar kitose materialinėse teisės normose numatyti pagrindai.
Ieškovas J. R. nagrinėjamoje byloje nurodė, jog atsakovė V. Ladigaitė-Balčiūnienė, paskirta teikti jam teisinę pagalbą, nevykdė savo profesinės pareigos susipažinti su byla, pateikti procesinius dokumentus, teikti įrodymus, patvirtinančius firmos ,,Soltis“ mokumą, ir tuo padarė ieškovui žalą. Žala susideda iš areštuotų prekių vertės bei iš užmokesčio atsakovei ir kitai advokatei, surašiusiai atskirąjį skundą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas žalos atsiradimo fakto neįrodė, o taip pat nepateikė įrodymų dėl kaltų atsakovės veiksmų, neva padarant ieškovui žalą.
Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka visiškai.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 4) ieškovui J. R. skirta valstybinė teisinė pagalba ,,dėl bankroto bylos iškėlimo J. R. firmai ,,Soltis“ (nutarties rezoliucinė dalis). Iš tokios formuluotės seka, kad J. R. valstybinė teisinė pagalba teismo nutartimi buvo paskirta bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus šiai stadijai, tai yra iškėlus bankroto bylą, pagal šią nutartį paskirta teikti teisinę pagalbą advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė neturėjo pareigos toliau teikti teisines paslaugas (surašyti skundą, atstovauti ieškovą apeliacinėje instancijoje ir pan.). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė rašyti atskirąjį skundą ir padarė ieškovui žalą tuo, kad pastarasis, samdydamas kitą advokatą, šiam sumokėjo 1000 litų. Be to, pažymėtina, kad net ir suteikus įstatymo nustatyta tvarka asmeniui valstybinę teisinę pagalbą, jam nėra ribojama galimybė susitarti papildomai dėl teisinių paslaugų teikimo su kitu advokatu. Ieškovas J. R. , pasamdydamas atskirojo skundo surašymui advokatę Jūratę Valančiūtę, sudarė su ja sutartį (bankroto byla t. 3 b. l. 102) ir buvo laisvas su ja susitarti dėl visų aplinkybių, tame tarpe ir dėl apmokėjimo jai už atliktą darbą (b. l. 11-12). Todėl aplinkybės, kad J. R. sumokėjo advokatei J. Valančiūtei 1000 litų už konkretų darbą pagal su ja sudarytą sutartį, negalima sieti su atsakovės kaltais veiksmais jam padaryta žala.
Nėra pareikšto ieškinio pagrindu ieškovui padaryta žala ir dėl 200 litų honoraro sumokėjimo atsakovei V. Ladigaitei-Balčiūnienei.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą asmeniui suteikus valstybinę teisinę pirmojo lygio pagalbą, už ją asmuo nemoka, o atlikusiam konkretų pavedimą advokatui apmoka valstybė ( Įstatymo 6 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovei 2005 m. gegužės 26 d. sumokėjo 200 litų (b. l. 6). Kvite nurodyta, kad minėta pinigų suma sumokėta už civilinę bylą ir patarimą. Atsakovė nurodė, jog šie pinigai sumokėti jai ne už tai, jog ji buvo paskirta teikti valstybinę teisinę pagalbą bankroto byloje, o už papildomas konsultacijas su J. R. firmos veikla susijusiais klausimais. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės argumento teisingai nurodė, jog ji nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos susitarimą su J. R. teikti tokio pobūdžio paslaugas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad 200 litų ieškovei buvo sumokėti už kitas paslaugas.
Tačiau, kaip kad teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios sumos priteisimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ieškinys pareikštas ne tuo pagrindu. Kaip jau minėta, ieškinį ieškovas pareiškė dėl nuostolių, kildinamų iš netinkamo atsakovės pareigų atlikimo, atlyginimo, o ne dėl to, jog pažeidžiant įstatymo normas advokatė paėmė iš ieškovo honorarą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl didžiausios nuostolių dalies, kurią ieškovas sieja su jam priklausančių areštuotų prekių verte, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovės veiksmai šių nuostolių atsiradimui įtakos neturėjo ir negalėjo turėti.
Apeliantas ir jo atstovas šią ieškinio dalį sieja su bankroto bylos firmai ,,Soltis“ iškėlimu. Pažymėtina, kad šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali kvestionuoti teismo nutarčių, kuriomis firmai ,,Soltis“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartis iškelti J. R. firmai ,,Soltis“ bankroto bylą (bankroto byla t. 3 b. l. 83-85) įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2005 m. liepos 28 d. nutartimi palikus ją galioti (bankroto byla t. 3 b. l. 149). Nėra įstatyme numatyto pagrindo, kad nagrinėjant kitą bylą (šiuo atveju, bylą dėl nuostolių atlyginimo), būtu galima patikrinti šių nutarčių teisėtumą ir bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija nesvarsto apelianto argumentų dėl nepagrįsto bankroto bylos iškėlimo ieškovo J. R. firmai ,,Soltis“, nes šiuos argumentus laiko teisiškai nereikšmingais.
Dėl konkrečių atsakovės V. Ladigaitės-Balčiūnienės, kaip paskirtos teikti valstybinę teisinę pagalbą advokatės, veiksmų bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie neturėjo įtakos nei bankrutuojančios įmonės mokumui padidėti ar sumažėti, nei ieškovo dėl to patirtiems nuostoliams.
Teismas analizavo bankroto bylos teismo posėdžių protokolus (bankroto byla 3 t. b. l. 42, 71), advokatės V. Ladigaitės-Balčiūnienės teismui į bankroto bylą pateiktus įrodymus, jos prašymus dėl pareikšto ieškinio iškelti bankroto bylą ir iš šių įrodymų visumos padarė išvadą, kad advokatė tinkamai atliko jai pavestas pareigas, o bankroto bylos iškėlimui turėjo įtakos ne konkretus jos darbas, o įmonės ,,Soltis“ nemokumas.
Teisėjų kolegija, vertindama minėtus įrodymus ir nesant apeliacinės instancijos, kaip fakto instancijos teismui, pateiktų juos paneigiančių įrodymų, neturi pagrindo kitokiai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadai, dėl to išsamiau nurodytų aplinkybių neanalizuoja.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, pagrįstai atmetė pareikštą ieškinį. Taip pat teismas teisingai nusprendė, jog ieškovė O. R. apskritai neturi reikalavimo teisės byloje, nes ieškinys siejamas su valstybinės teisinės pagalbos, teiktos tik J. R. , tinkamu vykdymu.
Dėl ieškovo nurodytos moralinės žalos plačiau nepasisakytina, nes atmetus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, nėra pagrindo reikalauti ir moralinės žalos, kuri siejama su ieškiniu dėl turtinės žalos.
Teisėjų kolegija pažymi dar vieną aplinkybę, kuri jos nuomone, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Kaip jau minėta, ieškinys yra pareikštas atstovei Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei ir jos atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei UAB ,,Ingo Baltic“. Valstybės garantuojama teisinė pagalba ieškovui paskirta teismo 2005 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 4). Šiuos teisinius santykius tuo metu reglamentavo 2000 m. kovo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – 2000 m. Įstatymas) bei Teisingumo ministro, Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro 2002 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 330/555/159 patvirtinta tvarka ,,Dėl advokato arba advokato padėjėjo paskyrimo teikti valstybinę teisinę pagalbą bylų procese“ (toliau – Tvarka). Pagal 2000 m. Įstatymą valstybė atitinkamam asmenų ratui suteikė teisinę pagalbą civiliniame procese (2000 m. Įstatymo 3 str. 3 d., 6 d., 4 str.). Tokią pagalbą skirdavo teismas, kurio žinioje būdavo civilinė byla (2000 m. Įstatymo 13 str. 1 d., Tvarkos 2 d. 1 p.). Pagal 2000 m. Įstatymo 19 straipsnį viešosios įstaigos (viešosios advokato kontoros) turėjo teisę teikti teisinę pagalbą ir koordinuoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šių įstaigų nustatyta tvarka, suderinta su Teisingumo ministerija. Valstybės teisinė pagalba buvo finansuojama iš valstybės biudžeto. Valstybės teisinei pagalbai teikti buvo skiriamas asmens, prašančio suteikti teisinę pagalbą, nurodytas konkretus advokatas, jeigu pastarasis sutikdavo, o jeigu advokatas buvo nenurodomas arba nesutikdavo, advokatas buvo skiriamas atitinkamos vietovės koordinatoriaus teikimu (2000 m. Įstatymo 13 str., Tvarkos 2 d. 1 p.). Tvarkos 1 dalies 4 punktu buvo nustatyta, kad advokatų, paskirtų teikti valstybinę teisinę pagalbą, darbą koordinuoja Advokatų Taryba arba jos įgaliota advokatų kontora ar atskiras advokatas. Vilniuje koordinatoriaus funkcijas atliko Vilniaus viešoji advokatų kontora.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2005 m. sausio 20 d. redakcija Nr. X-78 (toliau - 2005 m. Įstatymas) bei 2005 m. balandžio 5 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-105 ,,Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus viešosios advokatų kontoros bei Šiaulių viešosios advokato kontoros pertvarkymo“ pagrindu Vilniaus viešoji advokatų kontora buvo pertvarkyta ir įsteigta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti.
Pagal 2005 m. Įstatymą valstybinės institucijos – tarnybos (biudžetinės įstaigos, kurių steigėjas ir dalyvis Teisingumo ministerija) organizuoja antrinę valstybės garantuojamą teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl šios pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja advokatų, su kuriais sudaro sutartis, teisinės pagalbos teikimą, moka advokatams užmokestį (2005 m. Įstatymo 9 str.). Pagal 2000 m. Įstatymą antrinę valstybės teisinę pagalbą civilinėse bylose suteikdavo teismas, pagal 2005 m. Įstatymą – Teisingumo ministerijos įsteigtos Tarnybos.
Pagal 2000 m. Įstatymą valstybės teisinę pagalbą organizavo ir teikė viešosios advokatų kontoros bei Advokatų Taryba, atlyginimą advokatui mokėdavo valstybė 2001 m. sausio 22 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 69 ,,Dėl advokato ar advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo dydžių ir tvarkos patvirtinimo bei sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“ nustatyta tvarka. Pagal 2005 m. Įstatymą valstybės antrinę teisinę pagalbą organizavo ir teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Tai reiškia, kad tiek pagal 2000 m. Įstatymą, tiek pagal 2005 m. Įstatymą teisinę pagalbą asmenims suteikia valstybė, kuri šią funkciją įgyvendina per samdytus konkrečius advokatus. Iš to seka, jeigu asmuo mano, kad jam valstybė nesuteikė tinkamos teisinės pagalbos ir dėl to jis patyrė žalą, reikalauti atlyginti žalą turėtų ne iš konkrečių advokatų, o iš valstybės, kurią atstovauja atitinkamos valstybinės institucijos (2005 m. Įstatymo 5 str.). Tuo tarpu ieškovas J. R. pareiškė ieškinį dėl žalos ir nuostolių atlyginimo advokatei V. Ladigaitei-Balčiūnienei, kuri, jo manymu, netinkamai jam suteikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, gali vienos iš šalių prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Netinkama šalis gali būti pakeista ir teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese, pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.
Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 10 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo iniciatyva trečiuoju asmeniu į bylą buvo įtraukta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Minėtos tarnybos įtraukimui į bylą ieškovas bei jo atstovas adv. D. Koriakas nepritarė. Apeliacinio teismo 2007 m. kovo 22 d. posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kadangi pagal ieškinį turi atsakyti tik atsakovė – advokatė V. Ladigaitė-Balčiūnienė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas advokatę V. Ladigaitę-Balčiūnienę laikė tinkamu atsakovu byloje. Tačiau kaip minėta, pagal ieškovų pareikštą ieškinį šioje byloje turėtų atsakyti ir būti laikoma tinkamu atsakovu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Todėl ieškinį pareiškus netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti, ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,25 Lt (devynis litus, 50 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.