Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui V. O. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo V. O. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus – pakeisti Plungės apylinkės teismo (Skuodo rūmų) 2018 m. vasario 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.2. punkte nustatytą tvarką dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir nustatyti V. O. bendravimo, leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti su sūnumi V. O., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką taip: V. O. turi teisę bendrauti su sūnumi Valdu vieną kartą per mėnesį, pasiimant vaiką iš sutartos vietos penktadienį nuo 18 val., ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui grąžinant atgal į sutartą vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 18 val., apie vaiko pasiėmimą informuojant prieš tris dienas; V. O. turi teisę bendrauti su sūnumi Valdu vaiko vasaros atostogų laikotarpiu dvi savaites šių atostogų laiko, pasiimant vaiką iš sutartos vietos, ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į sutartą vietą. Apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, laiką ir trukmę) V. O. turi informuoti vaiko motiną I. O. ne vėliau kaip prieš mėnesį; Kasmetinių švenčių, t. y. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienomis V. O. su sūnumi Valdu turi teisę bendrauti rotacijos principu tokia tvarka: poriniais metais (2020, 2022 ir t. t.) V. O. su sūnumi Valdu bendrauja Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpiu (gruodžio 24, 25, 26 d.), pasiima sūnų iš sutartos vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 18 val.; neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) V. O. su sūnumi bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu (pirmąją ir antrąją dienas), pasiima sūnų iš sutartos vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos 18 val.;

Neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) V. O. su sūnumi bendrauja per Naujųjų metų šventę, pasiima sūnų iš sutartos vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 16 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki sausio 1 d. 19 val.; Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) sūnus V leidžia išimtinai su tėvu V. O., Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) sūnus leidžia išimtinai su motina I. O.; S. V. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tą dieną yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną V praleidžia atitinkamai su tėvu arba motina; Vaiko buvimo pas tėvą V. O. laikotarpiais (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui V. O.; V. O. turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (mobiliojo, interneto ryšio priemonėmis); Vykdant bendravimo su vaiku sąlygas išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą / nenorą bendrauti ir išvykti iš jo gyvenamosios vietos.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu nutraukta jo ir atsakovo santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nepilnamečio sūnaus V. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ja, jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje. Sutarties 2.4.2. punktu jie sutarė, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o su tuo susiję klausimai sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu. Nurodė, jog dabartinėje situacijoje jos ir atsakovo santykiai tapo konfliktiški, geranoriškas bendravimas su juo tapo nebeįmanomas. Ji netrukdo sūnui bendrauti su tėvu, tačiau po kiekvieno apsilankymo pas tėvą sūnus grįžta piktas ir susierzinęs, ji pastebi, kad sūnui yra daroma neigiama įtaka, sūnus yra nuteikinėjamas prieš ją, pablogėja jo emocinė būklė, grįžus pablogėja mokslai mokykloje, ko pasekoje sūnui tenka bendrauti su psichologu. Nurodė, jog 2019 m. vasario 26 d. jai nuvykus pas atsakovą pasiimti sūnaus, atsakovas sukėlė konfliktą, atsisakė grąžinti jai sūnų, jis iškvietė policijos pareigūnus. Atsakovas grasina susidorojimu su ja ir jos draugu, todėl ji bijodama dėl šeimos saugumo kreipėsi į policijos pareigūnus. Kadangi atsakovas jos atžvilgiu elgiasi konfliktiškai ir grasinančiai, nebeįmanoma sutarti ir dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi sąlygų ir tvarkos, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu pareiškė reikalavimus – pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu byloje Nr. 2YT-1087- 995/2019 nustatytą vaiko V. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko V. O., gim (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu, vaiko tėvu V. O.; priteisti iš ieškovės I. O. vaiko V. O., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Reikalavimą grindžia tuo, kad iki 2019 m. kovo mėn., tarp šalių nekilo ginčų dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau sūnui Višreiškus norą gyventi su juo tarp šalių prasidėjo nesutarimai. Nurodė, jog sūnus V guodėsi jam, kad mama su juo elgiasi grubiai, yra pastoviai suirzusi ir agresyvi jo atžvilgiu, jis neturi draugų, bendraklasiai iš jo šaiposi. Sūnus jam sakė, kad nori grįžti namo kur užaugo, gyventi kartu su juo ir broliais, lankyti savo seną mokyklą. Nurodė, jog jis labai myli savo sūnų, juos sieja glaudus artimas ryšys, todėl nori, kad sūnus gyventų su juo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad susipažinus su teismo psichologo nuomone, jie mano, kad šiuo metu geriausiai nepilnamečio vaiko V. O. interesus atitiktų jo gyvenimas su mama bei ieškovės siūloma tėvo V. O. bendravimo su sūnumi tvarka. Nurodė, jog vertindami nepilnamečio vaiko V išsakytus nuogąstavimus ir jausmus tėčio atžvilgiu bei atsižvelgdami į teismo psichologės poziciją, siekiant išvengti tolimesnių, galimai trauminių patirčių, mano, kad šiuo metu geriausiai nepilnamečio interesus atitiktų retesnis nei maksimalus bendravimo su tėčiu grafikas, didelį dėmesį skiriant vaiko savijautai. Atsakovo bendravimas su sūnumi turėtų vykti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir savijautą bei paisant jo emocinių ir psichologinių poreikių.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildomai paaiškino, kad gyvendama santuokoje su atsakovu patyrė smurtą, pažeminimą, ko pasėkoje buvo kviečiama policija, ir visi vaikai tai matė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakovui buvo įpareigojimas nesiartinti prie jos, todėl ji turėjo susirasti kur gyventi ir išsikelti iš namų. Gyveno pradžioje netoli buvusių namų, visada baimėje. Po to išsikėlė į Plungę, susirado darbą. Paaiškino, kad atsakovas yra neprognozuojamo elgesio, gyvenant kartu elgėsi žiauriai ir su gyvūnais, buvo išdūręs akis, užmušęs. Visa tai vaikų akivaizdoje, ir jie nieko negalėdavo jam pasakyti, nes bijojo. S. V. visada sakydavo, kad važiuoju pas brolius, arba broliai atvažiuodavo jo pasiimti. Jie dar turi tris pilnamečius sūnus, iš kurių vienas ten gyvena, o kitas atvažiuodavo dieną darbuotis, nes turėjo ten žemės, bet tėvas juos visus išgynė iš namų, todėl net V nebenori ten važiuoti. Didieji vaikai nebendrauja su tėvu dėl jo smurtavimo ir sugyventinės. Atsakovas grasina sūnui, kuris nusipirko namą, kad padegs. Atsakovas su sūnumi Valdu bendrauja retai. Jie šiais metais kovo mėn. buvo nuvykę pas atsakovą, nes V norėjo pasiimti savo daiktus (knygas, žodyną anglų k.), bet tėvas įleido tik su policijos pagalba, nors namas priklauso ir jai. Išlaikymą moka su antstolių pagalba. Sūnus tėvo buvo psichologiškai nuteikinėjamas prieš ją, meluodavo, sūnus nenori net tėvo vardo girdėti. Paaiškino, kad atsakovas yra stipriai piktybiškas, grasina jai nužudymu ir susidorojimu, neįmanoma su juo geruoju susikalbėti. Išlaikymą sūnui mokėjo nereguliariai, nemokėjo išlaikymo piktybiškai. Sūnus pasakė, kad pas tėvą nevažiuos vienas, nes ten brolių nebėra, kad jis bijo pasilikti su tėvu vienas. Ji niekada nedraudė bendrauti su tėvu sūnui, bet jis jau yra didelis, todėl ji negali versti ir nuteikinėti sūnaus, kad važiuotų pas jį. Vyresniuosius sūnus iš namų atsakovas išvarė šiemet nuo sausio mėn. Paaiškino, kad ji vaiko nevers bendrauti su tėvu, nes dėl tokio tėvo sūnus gali tapti ligonis. Kai jie buvo atvykę pasiimti daiktų, atsakovas rodė nepagarbų elgesį jos ir jos vyro akivaizdoje, keikėsi. Sūnui neleido pasiimti net visų daiktų, pasakė sudegins viską. Vaikas šiuo metu yra baimėje ir nė karto nenorėjo vykti pas tėvą. Paaiškino, kad dar gyvenant santuokoje sūnus V sėdėdavo kampe susigūžęs tamsoje, kai atsakovas mušdavo ją ir jo brolius. Paaiškino, kad atsakovas korėsi, o vyresnis sūnus nuleido jį nuo kartuvės. N. V. važiuodavo pas brolį, tuo metu jis su tėvu susirašinėjo, tačiau buvo nuteikinėjimas prieš ją, keiksmažodžiais, įtikinėjimu, kad pas ją yra blogai gyventi. Paaiškino, kad atsakovas buvo naktį atvykęs pas ją pernai kovo mėn., pasiimti sūnaus, tačiau ji iškvietė policiją, tai yra užfiksuota. Šis įvykis paskatino kreiptis į teismą. Ieškinį ji pateikė, kad pakeisti bendravimo tvarką, todėl, kad atsakovas pradėjo piktavališkai elgtis su vaikais ir ja, nuteikinėti Valdą prieš visus. Ji siekia apsaugoti vaiką. Iki 2019 m. birželio mėn. V pas tėvą vasarą išbuvo 3 savaites, tačiau miegoti pasiimdavo brolis į miestą. Bendraudavo kartą, ar du kartus per mėnesį. Jai kildavo klausimas, kodėl atvažiuodavo pasiimti ne atsakovas o sūnus, tačiau ir ji nenorėdavo, kad jis atvyktų dėl jo piktybiškumo. Paaiškino, kad iš tėvo vaikas grįždavo suirzęs. Mano, kad vaikas bus mažiau nuteikinėjamas, kai matysis mažiau. Ji mano, kad tėvui vaiko nereikia. Vaiko pažangumas gal šiek tiek pagerėjo paskutiniu metu, nes mokytis iš namų buvo sunkoka. Tėtis nuo naujųjų metų su sūnumi nesimatė, tik vieną kartą sūnui rašė. Paaiškino, kad ji nenuteikinėja sūnaus, jis pats priims sprendimą dėl bendravimo su tėvu. Sūnus nė karto nevažiavo pas tėvą kai nėra brolių. Sūnus su broliais bendrauja žinutėmis, nes jie dabar yra išvykę, o taip susitikdavo kiekvieną savaitę, jie atvykdavo pas juos. Broliai visada norėdavo pasiimti brolį, o ne atsakovo iniciatyva. Paaiškino, kad nepilnametis V lankėsi iki karantino pas psichologę, per karantiną ne. Vyresnieji sūnūs su atsakovu negyvena nuo 2020 m. sausio mėn.

Liudytojas S. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ieškovės vyras, su atsakovu pažįstami, santykiai neutralūs. Su ieškove jis pradėjo gyventi prieš du metus. Su ieškove ir jos sūnumi Valdu sutaria puikiai, rūpinasi juo, nuvyksta ir į mokyklos susirinkimus. V bijo biologinio tėvo, vengia susitikimų su juo. Jis nenori važiuoti pas tėvą todėl, kad nėra brolių ten. Jis nėra sakęs, kad tėtis jį yra mušęs, gal yra matęs kaip naudojo smurtą prieš mamą, brolius. Jis prisimena, kaip su mama miegodavo malkinėje. 2019 m. kovo mėn., jie buvo atvykę į žmonos namus, pasikalbėti su atsakovu draugiškai dėl jos žemių, namo. Buvo atvejis, kad atsakovas neįsileido sūnaus V pasiimti sąsiuvinių, buvo agresyviai nusiteikęs. Vyresnieji vaikai sakė, kad tėvas juos visus išvarė iš namų. Jie pasakojo jam apie gyvenimą pas tėvą, net verkdami, kaip tėvas juos išnaudojo. Atsakovas nesistengė bendrauti su sūnumi. V kažkada skambino jam iš mokyklos ir sakė, kad yra tėvas atvažiavęs į mokyklą ir jis jo bijo kad nepagrobtų ir neišvežtų. Jis pasislėpė spintoje, bijojo net valgyti jo atvežtų saldainių, sako gal užnuodyti yra. Jie su Valdu visus ginčus sprendžia taikiai. Nėra tiesiogiai klausęs V, kodėl bijo savo tėvo, gal, kad neišvežtų mokytis į Ylakių mokyklą, nes atseit tėvas yra taip sakęs. Vsu tėvu susirašydavo gana dažnai, sakydavo, kad jam rašo tėvas per pamokas ir jis negali susikaupti. Vdaug kartų jam sakė, kad tėtis su juo nebendrauja pas jį nuvykus, kartais net nesisveikina. Kai broliai buvo ten, jis dažnai važiuodavo, o kai brolių nebėra, nenori. Pas tėvą V yra nakvojęs kartu su broliu A. V pažangumas yra pagerėjęs.

Liudytoja B. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo sugyventinė. Su ieškove jokių reikalų neturi. Jau antri metai kai ji gyvena su Vaidu. V. V. atvykdavo pas tėvą, kur gyvena ir ji. Vyresnieji sūnus parsiveždavo Valdą į namus. Santykiai buvo geri iki tol, kol prasidėjo vyresniųjų sūnų nepagarba jos atžvilgiu ir nuteikinėjimas V prieš ją. Nuo naujųjų metų V nėra buvęs pas juos, o iki tol atvažiuodavo dažnai, kas antrą savaitgalį. Atsakovas yra važiavęs parsivežti sūnaus, tačiau viskas baigdavosi barniais, todėl sutarė, kad parsiveš Valdą vyresnieji sūnūs. Jie sutardavo gerai su Valdu, kartu visur važiuodavo, nes ir ji turi 10 metų dukrą. Santykiai pašlijo nuo naujųjų metų, o iki tol bendravo normaliai, visur eidavo kartu su sūnumi, užsiimdavo jis su juo, santykiai buvo gražūs. Ji nėra mačiusi, kad atsakovas būtų taikęs bausmes V, jis viską darydavo dėl sūnaus. Iki naujųjų metų V polinkio meluoti nepastebėjo, vėliau prasidėjo su SMS žinutėmis. Pradėjo sakyti, kad tėtis nori mamą užmušti. Paaiškino, kad per V gimtadienį buvo nuvykę į mokyklą, V pabėgo, buvo primokytas bijoti tėvo. Ji nepastebėjo, kad V būtų bijojęs tėvo. Iš šono atrodė, kad V bijojo brolių Alberto ir Žydrūno, gal jie nuteikinėdavo jį. Su Valdu ir Žydrūnu santykiai iki naujų metų buvo geri, Abūdavo namie mažai, nes dirbo užsienyje, o su Dainiumi santykiai ir dabar geri. Žydrūnui ir Albertui yra iškelta baudžiamoji byla dėl jos sumušimo. Su jais jie nebendrauja dabar. Jie norėjo, kad ji negyventų su atsakovu ir neinvestuotų į ūkį. Jie ją sumušė 2020 m. balandžio 13 d. Iki tol santykiai su jais buvo nei geri labai nei blogi. Jos sumušimo Va nematė. Atsakovas per žinutes rašo V, bet jis nenori atvykti pas tėvą. Tėvas su Valdu gana dažnai susirašinėja SMS žinutėmis. Gyvena nuo 2019 m. birželio mėn. su atsakovu. Nuosavybes teise namai priklauso ieškovei, o testamentu atsakovui. Atsakovas jos mergaitei suteikia visą dėmesį, su savo sūnumi taip pat bendravo labai gražiai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas V. R. teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą išvadą. Paaiškino, kad jis asmeniškai bendravo su Valdu, ir V jam patvirtino, kad nori gyventi su mama, tačiau jam patinka nuvažiuoti ir pas tėtį, tik kartu su broliais. V yra minėjęs, kad tėtis negražiai vadina mamą, yra mušęs brolius, tuos faktus patvirtino ir pats atsakovas. Natūralu, kad tokios aplinkybės ir toks šeimos gyvenimas padaro poveikį vaikui. Todėl tikėtina, kad tokios baimės vaikui ir atsiranda. Faktas, kad tarp atsakovo ir vyresniųjų sūnų kyla konfliktai, tačiau V pats patvirtino, kad su broliais jis sutaria gerai, todėl netikėtina, kad baimė yra broliams. Šį faktą patvirtino ir psichologė. Muštynės tarp vyresniųjų sūnų ir atsakovo vyksta dėl turto, todėl tikėtina, kad smurto yra būta ir anksčiau. Yra pranešimas iš policijos, kad nustatytas grasinimo faktas, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Tokie dalykai daro neigiamą emocinį poveikį berniuko savijautai, psichologinei būsenai. Bendravimas su nepilnamečiu vaiku turėtų vykti ramioje, saugioje aplinkoje. Šiuo atveju tarp šalių vyksta konfliktai, taip pat konfliktai vyksta ir atsakovo šeimoje tarp jo ir suaugusių sūnų. Tai nėra ta aplinka, kuri vaikui būtų tinkama bendrauti. Atstovo nuomone, reikia atsižvelgti į psichologės nuomonę, todėl jie pritartų retesniam tėvo bendravimui su sūnumi, nes jau iki ieškinio pateikimo tie bendravimai nebuvo tankūs. Iš esmės jie nėra prieš bendravimą V su tėčiu, tačiau mano, kad palaipsniui būtų galima pereiti ir prie dažnesnio vaiko bendravimo su tėvu, tik aišku jeigu V pats norės. Šiuo atveju yra požymių, kad V yra įtraukiamas į tėvų konfliktus, o to neturėtų būti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla toje dalyje nutrauktina.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1087-995/2018 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinų sutarimu, šalių nepilnamečio sūnaus V, gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove. Sutarties 2.4.2. punktu nustatyta, kad V. O. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais Ž. O. ir V. O. ir dalyvauti jų auklėjime, ir visi su tuo susiję klausimai sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo gautas ieškovės I. O. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau patikslinus aplinkybes smurto faktas nepasitvirtino. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės I. O. skundą / pareiškimą, nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio sudėties (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. birželio 13 d. pranešimu informavo, kad 2019 m. vasario 26 d. tarp šalių kilo konfliktas dėl sūnaus V. Atsakovas buvo informuotas, kad teismo sprendimu sūnaus V gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama jos gyvenamoje vietoje, išaiškinta, kad esant nesutarimams dėl bendravimo su vaiku, jis turi teisę kreiptis į teismą ir nusistatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 9 d. surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad mama nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi Valdu, tačiau atlikus tyrimą pranešimas nepasitvirtino. Šilutės Švėkšnos „Saulės“ gimnazija 2019 m. balandžio 24 d. pateikė informaciją apie V. O., kurioje nurodė, jog V mokosi jų gimnazijos 4 klasėje nuo 2018 m. kovo 28 d. Mama I. O. rūpinasi sūnumi, lankosi klasės tėvų susirinkimuose, dažnai bendrauja su telefonu dėl vaiko auklėjimo. Tėvas dėl sūnaus mokymosi skambino tik du kartus. Nuo 2019 m. kovo 7 d. V bendrauja su mokyklos psichologo asistente, nes ryškiai buvo pablogėjusi jo emocinė būklė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 9 d. surašė vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame nurodė, jog V labiau patinka gyventi (duomenys neskelbtini) nei Skuode. V patinka pas mamą ir pas tėtį. Pas tėtį važiuoja vasarą ir kartais savaitgaliais. Būdamas pas mamą su tėčiu bendrauja telefonu, jam skambina tėtis. Iš SMS žinučių ir 2019 m. kovo 21 d. V rašyto rašto nustatyta, kad tarp šalių visada vyko nesutarimai dėl bendravimo su sūnumi, V buvo išreiškęs norą gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini). Išrašas iš atsakovo V. O. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos patvirtina, kad 2018 m. vasario 5 d. atsakovas kreipėsi į medikus, jam nustatytas nerimo sutrikimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.2. punkte nustatytą tvarką dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės pateikta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tačiau nesutinka su tuo, kad jis su sūnumi galės matytis tik vieną savaitgalį per mėnesį.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad šalių sūnus V, gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvena su motina (ieškove). Išklausius šalių paaiškinimus, duotos teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, šalys nelinkusios bendrauti tarpusavyje gražiai, o šalių bendravimo neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių nepilnametis vaikas. Tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai.

Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti sūnų bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 straipsnis).

CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalys nesutaria dėl geriausiai tiek jų, tiek vaiko interesus atitinkančios skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Liudytoja B. D. (atsakovo sugyventinė) teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jos, atsakovo ir jo vyresnių sūnų yra konfliktiški santykiai, atsakovo sūnums yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sumušimo. Patvirtino, kad atsakovo sūnus V pas juos svečiavosi 2020 m. sausio mėn., o po naujųjų metų daugiau nėra buvęs, atsakovas su juo bendrauja telefonu.

Teismas, vertindamas ieškovės prašomą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su sūnumi, įvertina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo išvadą, pateiktą žodžiu teismo posėdžio metu, išklausius vaiko nuomonę. Institucijos atstovas patvirtino, kad buvo pokalbis su šalių nepilnamečiu sūnumi Valdu, kurio metu vaikas patvirtino, kad nori gyventi su mama, tačiau jam patinka nuvažiuoti ir pas tėtį, tik kartu su broliais. Specialisto nuomone, vertinant nepilnamečio vaiko V išsakytus nuogąstavimus ir jausmus tėčio atžvilgiu bei įvertinus teismo psichologės poziciją, siekiant išvengti tolimesnių, galimai trauminių patirčių, šiuo metu geriausiai nepilnamečio interesus atitiktų retesnis nei maksimalus bendravimo su tėčiu grafikas, didelį dėmesį skiriant vaiko savijautai.

Bylos nagrinėjimo metu, teismas, siekdamas išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę, pavedė teismo psichologei išklausyti nepilnamečio vaiko V. O. nuomonę dėl siūlomos bendravimo tvarkos. Klaipėdos apylinkės teismo vyriausioji specialistė (teismo psichologė) išklausiusi nepilnametį Valdą tėvams pateiktoje nuomonėje nurodė, jog V yra pasiryžęs palaikyti artimus santykius su abiem tėvais, tačiau toks bendravimas turi vykti tik psichologiškai saugioje ir ramioje vaikui aplinkoje, siekiant išvengti tolimesnių galimai trauminių patirčių bei neigiamų, ilgesnį laiką trunkančių elgesio / emocijų svyravimų.

Iš psichologės raštu pateiktos nuomonės matyti, kad apklausiant nepilnametį V. O., jis išreiškė dėl kiekvieno klausimo savo nuomonę. Į klausimą „Koks emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo?“ nepilnametis V tėvą apibūdino kaip „piktą, rėkiantį ir blogą“. Jo nuomone, jis nesidomi juo, neišklauso, mamą negražiai vadina. Neatsimena, kad būtų pasakęs jam ką nors gražaus. Psichologė nurodė, jog stipriausias jausmas, kurį V jaučia savo tėvui yra baimė, ši baimė yra dėl kelių priežasčių: iš tėvo patirto smurto savo ir artimųjų atžvilgiu (taip pat gyvūnų); necenzūrinių tėvo žodžių savo artimųjų atžvilgiu vartojimo bei pakelto balso tono; nuolat kartojamų tėvo grasinimų paimti vaiką iš mamos ir nužudyti jo artimus žmones. Psichologės nuomone, Valdą su tėvu šiuo metu sieja stiprus neigiamas emocinis ryšys, pagrįstas baime ir nerimu, dėl vaikystėje patirto ir stebėto smurto artimoje aplinkoje, bei nuolat iš tėvo girdimų grasinimų susidoroti su vaikui artimais asmenimis. Vpsichologei įvardijo, kad tik būdamas kartu su savo broliais pas tėvą jis jaučiasi saugus, jis įvardijo „Man nesvarbu kiek kartų per mėnesį reikėtų važiuoti pas tėtį, svarbu, kad ten būtų broliai“.

Teismas pažymi, kad šalių sūnus V šiuo metu yra tokio amžiaus, kai jau pats savarankiškai iš esmės gali išreikšti savo nuomonę dėl jo interesus geriausiai atitinkančio sprendimo. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius. Šiuo atveju vaiko neigiamos nuomonės susiformavimo priežastis yra daugiau negu aiški - tai neigiamas atsakovo poveikis sūnui, atsakovo netinkamas požiūris, intereso, pastangų nebuvimas, siekiant užtikrinti sūnaus V ir atsakovo bendravimą. S. V. neprieštarauja bendravimui su tėvu, ir jam nesvarbu kiek kartų reiks važiuoti pas tėvą, bet svarbu, kad ten būtų broliai. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovė nuteikinėja nepilnametį sūnų prieš bendravimą su tėvu, atmestinas kaip nepagrįstus, nes nepilnametis vaikas V, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui, tiek teismo psichologei akcentavo, kad mama neprieštarauja jo bendravimui su tėčiu, ji niekada nėra išreiškusi neigiamų emocijų jo atžvilgiu tuo pagrindu. Be to, ir pats atsakovas sutiko su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, tik jis pageidavo, kad sūnus su juo praleistų ne vieną, o du savaitgalius per mėnesį.

Esant visoms pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, nurodytam teisinam reglamentavimui, ir esant neginčijamajai vaiko teisei bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, kartu įvertinus ir psichologės pateiktą nuomonę dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo metu labiausiai atitinka jo interesus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas visiškai, ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu byloje Nr. 2YT-1087-995/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.2. punktas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o su tuo susiję klausimai sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu – keistinas ir nustatytina tokia V. O. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. O., gim. (duomenys neskelbtini)tvarka:

1) V. O. turi teisę bendrauti su sūnumi Valdu vieną kartą per mėnesį, pasiimant vaiką iš sutartos vietos penktadienį nuo 18 val., ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui grąžinant atgal į sutartą vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 18 val., apie vaiko pasiėmimą informuojant prieš tris dienas;

2) V. O. turi teisę bendrauti su sūnumi Valdu vaiko vasaros atostogų laikotarpiu dvi savaites šių atostogų laiko, pasiimant vaiką iš sutartos vietos, ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į sutartą vietą. Apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, laiką ir trukmę) V. O. turi informuoti vaiko motiną I. O. ne vėliau kaip prieš mėnesį;

3) Kasmetinių švenčių, t. y. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienomis V. O. su sūnumi Valdu turi teisę bendrauti rotacijos principu tokia tvarka:

- poriniais metais (2020, 2022 ir t. t.) V. O. su sūnumi Valdu bendrauja Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpiu (gruodžio 24, 25, 26 d.), pasiima sūnų iš sutartos vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 18 val.;

- neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) V. O. su sūnumi bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu (pirmąją ir antrąją dienas), pasiima sūnų iš sutartos vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos 18 val.;

- neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) V. O. su sūnumi bendrauja per Naujųjų metų šventę, pasiima sūnų iš sutartos vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 16 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki sausio 1 d. 19 val.;

4) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) sūnus V leidžia išimtinai su tėvu V. O., Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) sūnus leidžia išimtinai su motina I. O.;

5) S. V. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tą dieną yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

6) Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną Vpraleidžia atitinkamai su tėvu arba motina;

7) Vaiko buvimo pas tėvą V. O. laikotarpiais (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui V. O.;

8) V. O. turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (mobiliojo, interneto ryšio priemonėmis);

9) Vykdant bendravimo su vaiku sąlygas išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą / nenorą bendrauti ir išvykti iš jo gyvenamosios vietos.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką

Be to, pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl priešieškinio atsisakymo.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (taip pat ir atsakovas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (atsakovas – priešieškinio).

Atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakovas atsisakė nuo priešieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, yra pagrindas civilinę bylą toje dalyje nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovui procesinės priešieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama, yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė I. O. nurodė, kad patyrė 1025 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminio mokesčio ir 950 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1025 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu byloje Nr. 2YT-1087-995/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4.2. punkte nustatytą bendravimo su vaiku V. O., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant naują atsakovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. O., gim. (duomenys neskelbtini)tvarką:

1) V. O. turi teisę bendrauti su sūnumi Valdu vieną kartą per mėnesį, pasiimant vaiką iš sutartos vietos penktadienį nuo 18 val., ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui grąžinant atgal į sutartą vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 18 val., apie vaiko pasiėmimą informuojant prieš tris dienas;

2) V. O. turi teisę bendrauti su sūnumi Valdu vaiko vasaros atostogų laikotarpiu dvi savaites šių atostogų laiko, pasiimant vaiką iš sutartos vietos, ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į sutartą vietą. Apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, laiką ir trukmę) V. O. turi informuoti vaiko motiną I. O. ne vėliau kaip prieš mėnesį;

3) Kasmetinių švenčių, t. y. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienomis V. O. su sūnumi Valdu turi teisę bendrauti rotacijos principu tokia tvarka:

- poriniais metais (2020, 2022 ir t. t.) V. O. su sūnumi Valdu bendrauja Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpiu (gruodžio 24, 25, 26 d.), pasiima sūnų iš sutartos vietos Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 18 val.;

- neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) V. O. su sūnumi bendrauja Šv. Velykų laikotarpiu (pirmąją ir antrąją dienas), pasiima sūnų iš sutartos vietos pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki antrosios Šv. Velykų dienos 18 val.;

- neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) V. O. su sūnumi bendrauja per Naujųjų metų šventę, pasiima sūnų iš sutartos vietos Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 16 val. ir grąžina sūnų į sutartą vietą ne vėliau kaip iki sausio 1 d. 19 val.;

4) Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) sūnus V leidžia išimtinai su tėvu V. O., Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) sūnus leidžia išimtinai su motina I. O.;

5) S. V. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tą dieną yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

6) Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną V praleidžia atitinkamai su tėvu arba motina;

7) Vaiko buvimo pas tėvą V. O. laikotarpiais (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui V. O.;

8) V. O. turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (mobiliojo, interneto ryšio priemonėmis);

9) Vykdant bendravimo su vaiku sąlygas išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą/nenorą bendrauti ir išvykti iš jo gyvenamosios vietos.

Priteisti iš atsakovo V. O. 1025 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. O.

Priimti atsakovo V. O. priešieškinio ieškovei I. O. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, atsisakymą.

Civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutraukti.

Atsakovui. V. O. išaiškinti, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti atsakovui V. O. dalį sumokėto žyminio mokesčio – 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) (sumokėto 2019 m. spalio 7 d., įmokėta suma 75,00 Eur, mokėtojas V. O.), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.