Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-409/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
1-50-409/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
R. S., E. Z.
Advokatai
Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-50-409/2012Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03017-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatams Rolandui Tamašauskui, Mindaugui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., ir

E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdama žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirmininke, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su J. M., jos naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldė, tai yra fiktyviai - žinodama, kad J. M. ŽŪB „T.“ realiai nedirbs, atlyginimo negaus, nustatydama jai nepagrįstai didelį atlyginimą, gaudama iš J. M. pinigus, skirtus padengti privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, įdarbino J. M. ŽŪB „T.“ ekonomistės pareigose ir pateikė VSDFV Šiaulių skyriui žinomai neteisingus duomenis apie jai priskaičiuotą nepagrįstai didelį ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį iš ŽŪB „T.“, tokiu būdu neteisėtai padidino J. M. draudžiamąsias pajamas ir taip apgaule jos naudai įgijo turtinę teisę gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas, o būtent:

R. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su J. M., 2007-12-04 sudarė darbo sutartį Nr. 17 ir 2007-12-04 papildomą susitarimą prie šios darbo sutarties, kuriuo J. M. fiktyviai, t.y. žinant, kad pastaroji realiai ŽŪB „T.“ nedirbs, atlyginimo negaus, siekiant J. M. naudai įgyti turtinę teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino ją ŽŪB „T.“ ekonomistės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 5000 Lt dydžio atlyginimą ir 11000 Lt dydžio priedą ir kaip darbdavys, patvirtindamas šiuos melagingus duomenis, pasirašė sutartyje ir papildomame susitarime. Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad J. M. realiai ŽŪB „T.“ nedirba, atlyginimo negauna ir pati padengė privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, perduodama juos R. S., žinodama, kad jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodė bendrovės vyriausiajai finansininkei E. Z. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, 2007-12-06 pranešimą Nr. 15 apie J. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad J. M. nuo 2007-12-04 priimta į darbą ŽŪB „T.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu; 2007-12-29 pranešimą Nr. 17 apie ŽŪB „T.“ apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (forma 2a-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš ŽŪB „T.“ J. M. ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 15 166,46 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 5 153,56 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) S. B., remdamasi J. M. 2008-04-14 pateiktu prašymu Nr. PMT - 458 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, R. S. ir J. M. apgaulės įtakoje, manydama, kad pastaroji turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal ŽŪB „T.“ 2007 metų IV ketvirtį priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, t.y. nežinodama, kad J. M. realiai ŽŪB „T.“ nedirbo, jai nustatytas ir tariamai mokėtas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis, atlyginimo J. M. negavo ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų pagal ŽŪB „T.“ priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, o buvo įdarbinta fiktyviai, tikslu gauti žymiai didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nežinodamas, kad VSDFV Šiaulių skyriui ŽŪB „T.“ vyriausioji finansininkė E. Z. bendrovės pirmininkės R. S. nurodymu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. M. ŽŪB „T.“ 2007 metų IV ketvirtį priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, 2008-04-21 priėmė sprendimą Nr.PN7-1407 skirti J. M. 136 698, 54 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą (įskaitant pajamų mokestį) už laikotarpį nuo 2008-04-21 iki 2010-02-14, iki vaikui sukaks dveji metai, tame tarpe 95 732, 90 Lt dydžio pašalpą (įskaitant pajamų mokestį), paskaičiuotą pagal ŽŪB „T.“ priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 J. M. išmokėjo 63 305, 30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, priskaičiuotą pagal ŽŪB „T.“ draudžiamąsias pajamas.

Tokiu būdu, R. S. J. M. naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 95 732, 90 Lt dydžio svetimą turtą - motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal ŽŪB „T.“ paskaičiuotas ir tariamai išmokėtas draudžiamąsias pajamas, dėl ko J. M. laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 apgaule užvaldė 63 305, 30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.

Be to, R. S. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: R. S., būdama ŽŪB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirmininke, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su J. M., turėdama tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į svetimą turtą, žinodama, kad J. M. darbo ŽŪB „T.“ realiai nedirbs, atlyginimo negaus, nustačiusi jai nepagrįstai didelį atlyginimą tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, t.y. fiktyviai įdarbindama J. M. ŽŪB „T.“, VSDFV Šiaulių skyriui pateikė žinomai melagingus duomenis apie pastarajai priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį, taip suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko J. M. ir R. S. bendrų nusikalstamų veiksmų išdavoje J. M. naudai apgaule įgijo turtinę teisę į žymiai padidintas iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų dalis, paskaičiuotas pagal ŽŪB „T.“ priskaičiuotas ir tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, dėl ko padaryta didelė žala, o būtent: R. S., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su J. M., pastarajai kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus 2007-12-04 darbo sutartį Nr. 17 ir 2007-12-04 papildomą susitarimą prie šios darbo sutarties, kuriais J. M. įdarbinama ŽŪB „T.“ ekonomistės pareigose nustatant 5000 Lt dydžio atlyginimą ir 11000 Lt dydžio priedą prie atlyginimo, t.y. kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie J. M. įdarbinimą ŽŪB „T.“ ir tariamai mokėtiną darbo užmokestį, kaip darbdavys pasirašė sutartyje ir papildomame susitarime bei patvirtino juos įmonės anspaudu. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė ŽŪB „T.“ vyriausiajai finansininkei E. Z., nežinančiai apie R. S. ir J. M. nusikalstamus ketinimus, užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, 2007-12-06 pranešimą Nr. 15 apie J. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. nuo 2007-12-04 priimta į darbą ŽŪB „T.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tęsdama nusikalstamą veiką, kompiuterinės technikos pagalba užpildė, atspausdino, savo parašu patvirtino ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, 2007-12-29 pranešimą apie ŽŪB „T.” apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr.17 (forma 2a - SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. nuo 2007-12-29 atleidžiama iš ŽŪB „T.“ ir ji ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 15 166,46 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 5 153,56 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tęsdama nusikalstamą veiką, kompiuterinės technikos pagalba užpildė, atspausdino ir savo parašu patvirtino ŽŪB „T.“ 2007-12-29 kasos išlaidų orderį serija KIO, be numerio, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. tariamai buvo išmokėti 10 616, 52 Lt (po mokesčių) dydžio darbo užmokestis už darbą ŽŪB „T.“ laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29 ir šį kasos išlaidų orderį įtraukė į ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu R. S. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo.

Remiantis šiais suklastotais dokumentais, VSDFV Šiaulių skyrius 2008-04-21 sprendimu Nr.PN7-1407 skyrė J. M. 95 732, 90 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iš ŽŪB „T.“ priskaičiuotų ir tariamai J. M. gautų draudžiamųjų pajamų, ko išvadoje laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 jai buvo išmokėta 63 305, 30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) minėtos pašalpos ir dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta didelė žala.

Be to, R. S. organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą: R. S., būdama ŽŪB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirmininke, remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir, remiantis 2003-12-01 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. 10 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: žinodama, kad J. M. ŽŪB „T.“ įdarbinta fiktyviai tikslu apgaule įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – VSDFV mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, t.y. žinodama, kad J. M. darbo bendrovėje realiai nedirbs, atlyginimo negaus, jai nustatytas nepagrįstai didelis atlyginimas, J. M. jai sumokėjo pinigus, skirtus padengti privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, ŽŪB „T.“ vyriausiajai finansininkei E. Z., nežinančiai apie pirmininkės R. S. ir J. M. susitarimus ir nusikalstamus ketinimus bei nežinančiai, kad J. M. realiai ŽŪB „T.“ nedirbo ir atlyginimo negavo, pateikė 2007-12-29 kasos išlaidų orderį serija KIO (be numerio), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. tariamai buvo išmokėti 10 616, 52 Lt (po mokesčių) už darbą ŽŪB „T.“ už laikotarpį nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29, ko išdavoje buhalterė E. Z. įformino ir į ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą įtraukė minėtą buhalterinės apskaitos dokumentą, kuriame užfiksuota neįvykusi ūkinė operacija. Dėl to iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „T.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2007 metų gruodžio mėnesį.

E. Z., dirbdama ŽŪB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiosios finansininkės pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, į bendrovės apskaitą 2007 m. rugpjūčio mėnesį neįrašė 1375, 91 Lt apmokėjimo už paslaugas UAB „B.“, taip pat į bendrovės apskaitą 2008 m. birželio-liepos mėnesiais neįrašė 1129,15 Lt bendrovės „B.“ suteiktų paslaugų, taip pat į bendrovės apskaitą 2008 m. rugpjūčio 7 d. neįrašė 509,08 Lt įsiskolinimo UAB „B.“ sumažėjimo, ir dėl UAB „B.“ suteiktų paslaugų už 1129, 15 Lt, bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas operacijų už 1884,99 Lt (1375,91 + 509,08) neįrašymo į bendrovės „T.“ buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „T.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

Be to, R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, jog būdama ŽŪB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pirmininke, remiantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdama atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir, remiantis 2003-12-01 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. 10 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkė ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: 2007 m. rugpjūčio mėnesį į ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą neįrašė 1375, 91 Lt apmokėjimo už paslaugas UAB „Bite Lietuva“, 2008 m. birželio-liepos mėnesiais neįrašė UAB „Bite Lietuva“ suteiktų paslaugų už 1129,15 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. neįrašė 509,08 Lt įsiskolinimo UAB „B.“ sumažėjimo. Dėl suteiktų paslaugų už 1129,15 Lt bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas operacijų už 1884,99 Lt (1375,91 + 509,08) neįrašymo į bendrovės „T.“ buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „T.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

Apklausta teisme kaltinamoji R. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad maždaug prieš ketverius metus ji buvo paskirta ŽŪB „T.“ valdybos pirmininke. Prieš tai pirmininke buvo jos sesuo N. S., kuri pasiūlė įdarbinti J. M.. Neprisimena, kas parengė darbo sutartį su J. M., tikriausiai N. S.. Ji nežinojo, kad J. M. laukiasi. J. M. buvo priimta kaip ekonomistė tam, kad išanalizuotų bankinę situaciją ir parengtų planą veiklos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, finansavimui iš banko gauti. Neatsimena, koks buvo nustatytas darbo užmokestis J. M.. Ji pati gaudavo 400 litų atlyginimą, nes dirbo nepilną darbo dieną. J. M. į darbą buvo priimta ir pinigai jai buvo išmokėti realiai, pateikti duomenys VSDFV buvo teisingi. Neatsimena, kiek pinigų buvo išmokėta J. M., negali nurodyti, kokius konkrečius darbus padarė J. M., bet tai, kas nurodyta dokumentuose, yra teisinga. Neatsimena, kas pranešė VSDFV dėl J. M. įdarbinimo. Įsakymą dėl priėmimo į darbą pasirašė ji. Bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar J. M. dirbdavo bendrovės buveinėje ar namuose. Finansavimas veiklai (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame pastate nebuvo gautas, nes J. M. neatliko jai pavesto darbo - neparuošė plano. Kieno iniciatyva buvo nutraukta darbo sutartis su J. M., nežino. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo parodė, jog šių veikų ji nepadarė, visi duomenys dokumentuose buvo teisingi, ji nepastebėjo, kad kasos pajamų orderiai buvo be numerių. Bendrovės finansų ji netvarkė, nes už visą bendrovės kasą buvo atsakinga N. S.. Dėl UAB „B.“ paslaugų apmokėjimo parodė, jog nieko paaiškinti negali, nes neatsimena. J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi. Ji pati jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Apklausta teisme kaltinamoji E. Z. parodė, jog nuo 2006 m. gegužės mėnesio ŽŪB „T.“ pradėjo eiti vyriausiosios finansininkės pareigas. Jai buvo pateikta darbo sutartis su J. M.. Prie darbo sutarties buvo priedas, kuriame buvo numatyta, kad bus atlikta finansinė analizė, buvo įrašyta konkreti pinigų suma. Su darbo sutartimi kartu buvo atnešti tai sumai išrašyti du kasos išlaidų orderiai. Tuo metu, kai jai buvo atnešti tie kasos išlaidų orderiai, bendrovės kasoje buvo tiek pinigų. Ji tą darbo sutartį įsegė prie kitų darbo sutarčių. Pinigus J. M. tikriausiai išmokėjo N. S., nes ji buvo kasininkė. Kasos knygą pildydavo, pranešimus ir deklaracijas Sodrai teikdavo ji. Ji buvo įsitikinusi, kad visi jai pateikiami duomenys yra teisingi. Dėl UAB „B.“ sąskaitų apmokėjimo neįrašymo į buhalterinę apskaitą parodė, jog galėjo būti, kad negavo šių sąskaitų, kaip įprastai, paštu arba N. S., kuri kartais pinigus apmokėjimui už suteiktas paslaugas pervesdavo iš savo asmeninės sąskaitos, nepateikė jai apmokėjimo išrašų iš banko, todėl ji negalėjo šių sumų įtraukti į buhalterinę apskaitą. Pripažįsta, jog kasos išlaidų orderio, ant kurio yra jos parašas, galėjo neįtraukti į buhalterinę apskaitą dėl neapsižiūrėjimo. Pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neįrašė į kompiuterinę programą ar neįtraukė į apskaitą ne tyčia, o dėl neapsižiūrėjimo, neatsakingumo ir dėl to labai gailisi.

J. M., kurios atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, teisme atsisakė duoti parodymus.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, jog 2009-03-27, 2009-04-21, 2009-05-28 buvo pateikti ŽŪB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 19-20, 30, 32-34, 36).

Iš 2007-12-03 J. M. prašymo kopijos matyti, jog J. M. ŽŪB „T.“ pirmininkės R. S. prašo priimti ją ekonomistės pareigoms nuo 2007-12-04, dirbant antraeilėse pareigose 4 darbo valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Prašyme pasirašė J. M. ir R. S. (t. 4, b. l. 122).

Iš 2007-12-04 darbo sutarties Nr. 17 kopijos matyti, jog J. M. priimta dirbti ŽŪB „T.“ ekonomistės pareigoms nustatant 5000 Lt darbo užmokestį, 4 val. darbo dieną, 5 darbo dienų savaitę. Sutartyje nurodytos šios pagrindinės J. M. darbo funkcijos: atsiskaito su finansų ir statistikos institucijomis, rengia ataskaitas, atlieka projektinės-sąmatinės dokumentacijos ekonominį pagrindimą, rengia amortizacinių atskaitymų skaičiuotes, skaičiuoja nuosavo ir samdomo autotransporto naudojimo išlaidas, įformina atsiskaitymų ir mokėjimų dokumentus, skaičiuoja planinę numatytų darbų savikainą, apyvartines lėšas, gamybos kaštus, būsimąjį darbo rezultatą (pelną ir nuostolį) ir pateikia duomenis bendrovės vadovui. Darbo sutartis nutraukta 2007-12-29 pagal LR Darbo kodekso 127 str. 1 d. (pačiam prašant). Sutartyje pasirašė J. M. ir ŽŪB „T.“ atstovė R. S. (t. 3, b. l. 177-179, t. 4, b. l. 39-41).

Iš papildomo susitarimo, pasirašyto 2007-12-04 ŽŪB „T.“ pirmininkės R. S. ir J. M. matyti, jog juo papildoma darbo sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, už kuriuos darbdavys įsipareigoja iki mėnesio paskutinės dienos mokėti 11 000 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį (t. 3, b. l. 180, t. 4, b. l. 42).

Iš pranešimo apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą Nr. 15 kopijos matyti, jog VSDFV Šiaulių skyriui 2007-12-06 ŽŪB „T.“ pranešė, jog J. M. 2007-12-04 priimta į darbą ŽŪB „T.“. Pranešimo skiltyse „įmonės vadovas“ ir „formą užpildžiusio pareigų pavadinimas“ pasirašė R. S. (t. 4, b. l. 43).

Iš 2007-12-28 J. M. prašymo kopijos matyti, jog J. M. prašo ŽŪB „T.“ pirmininkės R. S. nutraukti 2007-12-04 sudarytą darbo sutartį ir atleisti ją iš užimamų ekonomistės pareigų nuo 2007-12-29. Taip pat prašo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Prašyme yra R. S. ranka rašytas prierašas apie tai, kad darbo sutartis nutraukiama ir J. M. atleidžiama iš ekonomistės pareigų (t. 4, b. l. 121).

Iš pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo Nr. 17 kopijos matyti, jog VSDFV Šiaulių skyriui 2007-12-29 ŽŪB „T.“ pranešė, jog J. M. 2007-12-29 atleista iš darbo ŽŪB „T.“. Pranešimo skiltyje „įmonės vadovas“ pasirašė įgaliotas asmuo S. J., skiltyje „formą užpildžiusio pareigų pavadinimas“ pasirašė E. Z. (t. 4, b. l. 44).

Iš patikslinto pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo Nr. 17 kopijos matyti, jog VSDFV Šiaulių skyriui 2007-12-29 ŽŪB „T.“ pranešė, jog J. M. 2007-12-29 atleista iš darbo ŽŪB „T.“. Pranešimo skiltyje „įmonės vadovas“ pasirašė R. S., skiltyje „formą užpildžiusio pareigų pavadinimas“ pasirašė E. Z. (t. 4, b. l. 45).

Iš ŽŪB „T.“ 2007-12-29 kasos išlaidų orderio KIO (be numerio) kopijos matyti, jog jame nurodyta, kad J. M. gavo 10 616, 52 Lt atlyginimo. Orderyje pasirašė – įmonės vadovas R. S., vyr. finansininkas – E. Z., pinigus gavęs asmuo – J. M. ir juos išdavęs kasininkas – N. S. (t. 4, b. l. 57).

Iš J. M. prašymo skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. PMT-458 kopijos matyti, jog 2008-04-14 J. M. VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą (t. 4, b. l. 33).

Iš 2008-04-21 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PN7-1407 kopijos matyti, jog J. M. skirta 136 698,54 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, išmokėjimo suma – 105 755,27 Lt už laikotarpį nuo 2008-04-07 iki 2010-02-14. Priede prie sprendimo nurodyta, kad vienos dienos kompensuojamasis vidurkis iš ŽŪB „T.“ – 240,74 Lt, iš kitų darboviečių – 91,54 Lt, laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų yra skaičiuojama pašalpa – 2007-10-01 – 2007-12-31 (t. 4, b. l. 4-6).

Iš 2008-02-28 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. PN5-300/302 kopijos matyti, jog J. M. skirta 5244,16 Lt dydžio motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2007-12-03 iki 2008-04-06, išmokėjimo suma – 4306,15 Lt. Sprendime matyti ranka darytas prierašas „apdraustoji nori, kad motinystės pašalpa būtų skiriama tik nuo 2008-01-01, nes kitose darbovietėse dirbo ir turėjo pajamų“ (t. 4, b. l. 15).

Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateikto J. M. motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo projekto matyti, jog skaičiuojant pagal UAB „E.“ ir AB banko „H.“ turėtas draudžiamąsias pajamas J. M. priklausytų tik 38 938,81 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008-04-07 iki 2010-02-14, išmokėjimo suma – 32 144,33 Lt (t. 4, b. l. 16-17, 51-52).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 364917872 matyti, kad 2009-07-20 J. M. VSDFV Šiaulių skyriui pervedė 63 305,30 Lt (t. 1, b. l. 69).

Iš J. M. prijungimui prie bylos pateikto VSDFV Šiaulių skyriui 2009-07-29 įteikto prašymo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo nutraukimo antro egzemplioriaus matyti, jog J. M. prašo nebeišmokėti jai likusios motinystės (tėvystės) pašalpos, priskaičiuotos pagal draudžiamąsias pajamas, gautas ŽŪB „T.“. Prašyme nurodyta, kad 2007-12-04 tarp jos ir ŽŪB „T.“ sudaryta darbo sutartis buvo fiktyvi, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa nepriklauso ir dėl to ji 2009-07-20 VSDFV Šiaulių skyriui pervedė 63 305,30 Lt, t.y. grąžino nepagrįstai gautą pašalpą (t. 1, b. l. 99).

Šalies argumentai

Iš J. M. prašymo kopijos matyti, jog 2009-08-25 J. M. pateikė prašymą VSDFV Šiaulių skyriui, kuriuo prašoma tikslinti (anuliuoti) jos draudžiamąsias pajamas, gautas ŽŪB „T.“ už laikotarpį nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29, kadangi ji faktiškai šioje įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, bendrovės pateikti duomenys apie jos gautą darbo užmokestį neatitinka tikrovės. Tikslinti prašo tam, kad ateityje nebūtų paskirtos draudimo išmokos remiantis šiomis draudžiamosiomis pajamomis . Iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2009-08-27 rašto matyti, jog Šiaulių AVMI prašoma įvertinus minėtame J. M. prašyme nurodytas aplinkybes spręsti klausimą dėl galimybės atnaujinti ŽŪB „T.“ patikrinimą (t. 1, b. l. 108, t. 4, b. l. 94).

Iš 2009-12-14 J. M. prašymo, pateikto VSDFV Šiaulių skyriui matyti, jog J. M. prašo užtikrinti, kad nebūtų galimi jokie pašalpų, pensijų, kitų išmokų priskaičiavimai, mokėjimai, kurie gali atsirasti ryšium su ŽŪB „T.“ pateiktomis jos draudžiamosiomis pajamomis, taip pat prašo užtikrinti, kad būtų sustabdyti visų išmokų mokėjimai, atsiradę dėl ŽŪB „T.“ pateiktų draudžiamųjų pajamų, o būtų skaičiuojama tik pagal teisingus duomenis (t. 11, b. l. 7).

Iš ieškinio kopijos matyti, jog 2010-03-24 teismui buvo ieškinys dėl tarp J. M. ir ŽŪB „T.“ sudarytos darbo sutarties ir papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinyje nurodoma, kad 2007-12-04 darbo sutartis Nr. 17 bei papildomas susitarimas sudaryti tik dėl akių, t.y. net neketinant sukurti teisinių padarinių, siekiant didesnės motinystės pašalpos, jokio faktinio darbo dirbti neketino, neketino sukurti realių darbo santykių, atlyginimo negavo, atsakovui – ŽŪB „T.“ pirmininkei R. S. pati sumokėjo priklausančias mokėti įmokas. Nurodo, kad 2007-12-04 darbo sutartis Nr. 17 bei papildomas susitarimas prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 1.81 str.), nes toks šalių elgesys – padidinti draudžiamąsias pajamas, pažeidė VSDFV teises ir teisėtus interesus, padarė turtinių nuostolių valstybei. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad kol J. M. draudžiamosios pajamos iš ŽŪB „T.“ Sodros duomenų bazėje nebus panaikintos, tol tiek jai, tiek valstybei gali kilti sunkių pasekmių, kol darbo sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais, tol nėra pagrindo panaikinti su šiais sandoriais susijusių dokumentų apie J. M. pajamų paskaičiavimą ir pateikimą Sodrai, tol Sodra negali panaikinti minėtų jos draudžiamųjų pajamų (t. 11, b. l. 66-69).

Atsiliepimas

Iš atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje matyti, jog atsakovas ŽŪB „T.“ su J. M. ieškiniu, kuriuo ji prašo pripažinti 2007-12-04 darbo sutartį ir papildomą susitarimą negaliojančiais, nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad darbo sutartis buvo sudaryta realiai. Šį atsiliepimą pasirašė R. S. (t. 11, b. l. 166).

Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog ŽŪB „T.“ VSD įmokas mokėjo dalinai, 2007-12-31 įsiskolinimas sudaro 26 593 Lt. VSD įmokos už 2007 m. gruodžio mėn. priskaitymus turi būti pervestos iki 2008-01-15, tačiau ŽŪB „T.“ 2008 m. sausio, vasario mėn. įmokų nemokėjo (t. 4, b. l. 20, t. 12, b. l. 71).

Iš FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/120 ir jos priedų matyti, jog pagal bendrovės „T.“ pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, bendrovės įsakymus ir VSDFV Šiaulių skyriui teiktas ataskaitas, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d. bendrovei vadovavo pirmininkė N. S. (P.), nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – pirmininkė R. S.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. buhalterė S. J., o nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. vyriausioji finansininkė E. Z.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė. 2007 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės „B.“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TA 0003159599 įrašyta, kad bendrovė „T.“ per rugpjūčio mėnesį įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės įsiskolinimo sumažėjimą „B.“, tai yra įrašyta, kad bendrovė „T.“ sumokėjo 1375,91 Lt mažiau, nei pagal bendrovės „B.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros duomenis. Bendrovės „T.“ 2008 metų vedamo registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje Nr. 4431 „Einamosios skolos tiekėjams“ įrašyta, kad bendrovė „B.“ suteikė bendrovei „T.“ paslaugų 2008 m. birželio mėn. už 1384,35 Lt. ir 2008 m. liepos mėn. – 1384,35 Lt, iš viso už 2268,70 Lt, o pagal bendrovės „B.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „T.“ suteikta paslaugų už 3397,85 Lt, pagal: 2008 m. birželio 30 d. Nr. TA0005686536 – 1675,74 Lt, 2008 m. liepos 31 d. Nr. TA0006039543 – 1722,11 Lt. Bendrovės „T.“ vyriausioji finansininkė E. Z. į bendrovės apskaitą įrašė, kad 2008 m. birželio ir liepos mėn. bendrovė „B.“ suteikė paslaugų mažiau už 1129,15 Lt (3397,85-2268,70). Pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 35 bendrovės pirmininkei R. S. išduoti 4854,08 Lt sumokėti UAB „B.“, prie kurio pridėti pinigų išmokėjimo operaciją pateisinantys dokumentai už 5363,36 Lt. Į bendrovės 2008 m. registro „Didžioji knyga“ sąskaitą Nr. 4431 „Einamosios skolos tiekėjams“ įrašytas bendrovės skolos UAB „B.“ sumažėjimas už 4854,08 Lt, tai yra 509,08 Lt sumažintas bendrovės „T.“ įsiskolinimo sumažėjimas UAB „B.“. Bendrovės pirmininkė R. S. ir vyriausioji finansininkė E. Z. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes: į bendrovės apskaitą 2007 m. rugpjūčio mėnesį neįrašė 1375,91 Lt apmokėjimo už paslaugas bendrovei „B.“; į bendrovės apskaitą 2008 m. birželio - liepos mėnesiais neįrašė bendrovės „B.“ suteiktų paslaugų už 1129,15 Lt; į bendrovės apskaitą 2008 m. rugpjūčio 7 d. neįrašė 509,08 Lt įsiskolinimo UAB „B.“ sumažėjimo. Dėl suteiktų paslaugų už 1129,15 Lt, bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas operacijų už 1884,99 Lt (1375,91 + 509,08) neįrašymo į bendrovės „T.“ buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „T. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus (t. 5, b. l. 8-73).

Iš FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/75 ir jos priedų matyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktų 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dėl J. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą Nr.PN7-1407 kopiją, nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, buvo skaičiuota iš 2007 m. IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų, įskaitant ir bendrovės „T.“ deklaruotą priskaičiuotą darbo užmokestį J. M.. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateiktas formas Nr.2a-SD „Pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo“, bendrovė „T.“ deklaravo, kad 2007 m. IV-ą ketvirtį J. M. buvo priskaičiuota 15166,46 Lt darbo užmokesčio, nuo kurio priskaičiuota 5153,56 Lt socialinio draudimo įmokų suma. Bendrovė „T.“ J. M. priskaičiuoto darbo užmokesčio 10616,52 Lt išmokėjimą apskaitoje įformino 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderiu be numerio. Bendrovė „T.“ sudarė 2007 m. gruodžio 4 d. darbo sutartį Nr. 17 su J. M. ir priėmė ją ekonomistės pareigoms. Darbo sutartyje jai buvo nustatytas 5000,00 Lt darbo užmokestis, nustatant penkių darbo dienų per savaitę, 4 darbo valandų per dieną trukmę. Pagal 2007 m. gruodžio 4 d. papildomą susitarimą prie aukščiau minėtos sutarties, bendrovė „T.“ įsipareigojo mokėti 5000,00 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį už papildomai atliekamus darbus, išvardintus šio susitarimo 1 punkte ir 6000,00 Lt papildomą mėnesinį darbo užmokestį už papildomai atliktus analitinius darbus, išvardintus šio susitarimo 3 punkte. 2007 m. gruodžio 29 d. J. M., jos prašymu, atleista iš bendrovės „T.“. Jei J. M. faktiškai bendrovėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, o atlyginimų priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, tai yra juose buvo užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, tai bendrovės pirmininkė R. S. ir vyriausioji finansininkė E. Z. įrašė į apskaitą neteisingus duomenis apie darbo sutartimi ir papildomu susitarimu prie sutarties J. M. nustatytą mokėti darbo užmokestį ir jos darbą, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, numatančių, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad dokumentas įforminamas įvykus ūkinei operacijai. Dėl dokumentų, kuriais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos įrašymo į apskaitą iš dalies negalima nustatyti bendrovės „T.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2007 m. gruodžio mėn. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktą 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dėl J. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą Nr.PN7-1407 kopiją, nustatyta, kad bendrovės „T.“ deklaruotas priskaičiuotas darbo užmokestis J. M. įtakojo motinystės(tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros atostogoms, iki vaikui sukaks dveji metai, apskaičiavimą. Ši motinystės(tėvystės) pašalpa buvo skaičiuota iš 2007 m. IV-ojo ketvirčio draudžiamųjų pajamų, įskaitant ir bendrovės „T.“ deklaruotą priskaičiuotą darbo užmokestį J. M. (t. 5, b. l. 81-86).

Šias išvadas patvirtino teisme apklausta specialistė N. L., kuri taip pat parodė, jog iš buhalterinės apskaitos dokumentų matosi, kas buvo atsakingas bendrovėje už kasą - išmokant J. M. atlyginimą kasos išlaidų orderyje pasirašė kasininkė N. S., o kituose dokumentuose, tame tarpe ir UAB „B.“ pagal kasos išlaidų orderius pasirašė R. S.. Tarp buhalterinių apskaitos dokumentų J. M. atliktos rinkos analizės ar kitų atliktų darbų aktų, rasta nebuvo, buvo rasta tik J. M. darbo sutartis, priedas prie jos ir kasos išlaidų orderis be numerio. Kasos išlaidų orderio numeris nėra privalomas rekvizitas. Pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderį 151, N. S. buvo išduoti 3987,40 litų sumokėti UAB „B.“. O UAB „B.“ sąskaitoje faktūroje įrašyta, kad ŽŪB „T.“ per tą rugpjūčio mėnesį buvo sumokėjusi 5363, 31 Lt. Taip į bendrovės registrus buvo įtraukti neteisingi duomenys apie įsiskolinimo sumažėjimą. Pirminių apskaitos dokumentų buvimas leistų nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bet jie nebuvo įtraukti į registrus. Be to, pirminių apskaitos dokumentų UAB „T.“ apskaitoje nebuvo, jie buvo gauti iš UAB „B.“ atliekant priešpriešinį patikrinimą.

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 metų birželio mėnesį sužinojusi, jog yra nėščia, nutarė įsidarbinti fiktyviai tam, kad gautų didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Iš asmenų, kurių negali nurodyti, sužinojo, kad yra Šiauliuose tokia ŽŪB „T.“, kurioje galima pabandyti fiktyviai įsidarbinti. Vadovų nepažinojo. 2007 gruodžio pradžioje atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo ŽŪB „T.“ būstinė, patalpose sutiko moterį, kurios paklausė ar su ja galėtų kalbėti dėl įdarbinimo. Pasakė, kad nori įsidarbinti šioje įmonėje, jos aptarė, kaip būtų galima šioje įmonėje dirbti, kad vėliau iš Sodros gautų didesnę pašalpą. Matėsi, kad ji yra nėščia. Abi žinojo, jog ji jokio darbo šioje įmonėje realiai nedirbs, atlyginimo negaus. Pati vėliau sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, pinigus paduodama tai moteriai. Tada ta moteris, nurodžiusi įmonės rekvizitus, liepė jai pačiai parengti darbo sutartį ir atspausdinti kompiuteriu bei parašyti prašymą priimti į darbą. Sutartyje buvo nurodytas darbdavys R. S., kurios asmeniškai nepažįsta. Kitą dieną paruošė darbo sutartį, papildomą susitarimą, pati nurodė iš viso 16 000 Lt atlyginimą, pati pasirašė, nuvežė tai moteriai į ŽŪB „T.” ir paliko. Antrą egzempliorių gavo vėliau su visais parašais. Vėliau nuvykusi į ŽŪB „T.“ buveinę pasirašė algalapyje už neva gautą atlyginimą, tačiau realiai jo negavo. 2009 m. gruodžio pabaigoje su ta pačia moterimi susitarė, jog bus atleista savo noru iš ŽŪB „T.“, parašė prašymą atleisti iš darbo (5 t. b. l. 110-113).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, jog kaltinamosios R. S. kaltė dėl sukčiavimo įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011).

Nors kaltinamoji R. S. kaltę neigia, nurodydama, kad J. M. į darbą buvo priimta ir pinigai jai buvo išmokėti realiai, teismas šiuos jos parodymus laiko pasirinkta gynybine pozicija ir vadovaujasi atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog atvykusi į ŽŪB „T.“ buveinę ji tarėsi dėl priėmimo į darbą abiems pusėms suprantant, jog ji yra nėščia ir realiai jokio darbo šioje įmonėje nedirbs, atlyginimo negaus, o su ja darbo sutartis sudaroma tik siekiant padidinti J. M. draudžiamąsias pajamas motinystės (tėvystės) pašalpai iš VSDFV gauti, bei šio darbo realiai nedirbo, atlyginimo negavo, o pati J. M. perdavė pinigus VSD įmokoms už ją sumokėti. Šiuos J. M. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai - specialisto išvada ir specialistės N. L. parodymai teisme, jog tarp buhalterinių apskaitos dokumentų J. M. atliktos rinkos analizės ar kitų atliktų darbų rasta nebuvo, taip pat patvirtina ir J. M. rašyti prašymai perskaičiuoti jai skirtą pašalpą VSDFV Šiaulių skyriui, kuriuose nurodo, jog ji nedirbo ŽŪB „T.“, buvo sudaryta fiktyvi darbo sutartis tikslu padidinti draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa, bei J. M. išmokėtos pašalpos grąžinimą VSDFV patvirtinantis dokumentas – mokėjimo nurodymas. Tas pačias aplinkybes J. M. nurodė ieškinyje dėl darbo sutarties nutraukimo. Nors J. M. neatpažino R. S. kaip moters, su kuria tarėsi dėl fiktyvaus įdarbinimo, tačiau tai kaltinamosios R. S. kaltės nepaneigia – R. S. buvo ŽŪB „T.“ pirmininkė, turėjo teisę priimti ir atleisti darbuotojus, pasirašydama fiktyvią darbo sutartį bei papildomą susitarimą patvirtino sutarties duomenis kaip neva teisingus, taip pat pasirašė ir antspaudu patvirtino kasos išlaidų orderį apie neva išmokėtą J. M. darbo užmokestį. Be to, teisme apklausta kaltinamoji R. S. negalėjo nurodyti, kokius darbus turėjo atlikti J. M., taip pat paaiškino, jog J. M. pagal sutartį numatyto darbo neatliko, tačiau darbo užmokestis jai buvo išmokėtas. Visa tai rodo, jog kaltinamoji R. S. žinojo, jog J. M. įdarbinama fiktyviai, kad būtų paskaičiuota ir išmokėta didesnė motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog kaltinamoji R. S., būdama ŽŪB „T.“ pirmininke, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su J. M., fiktyviai – t.y. žinodama, kad J. M. ŽŪB „T.“ realiai nedirbs, atlyginimo negaus, nustatydama jai nepagrįstai didelį atlyginimą, gaudama iš J. M. pinigus, skirtus padengti privalomų mokėti mokesčių nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio įmokas, įdarbino J. M. ŽŪB „T.“ ekonomistės pareigose ir pateikė VSDFV Šiaulių skyriui žinomai neteisingus duomenis apie jai priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį iš ŽŪB „T.“, tokiu būdu neteisėtai padidino J. M. draudžiamąsias pajamas ir taip apgaule jos naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 95732,90 Lt dydžio svetimą turtą – motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal ŽŪB „T.“ paskaičiuotas ir tariamai išmokėtas draudžiamąsias pajamas, dėl ko J. M. laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2009-05-31 apgaule užvaldė 63 305,30 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas. Kadangi buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, kaltinamosios R. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., požymius.

Teismas taip pat laiko, jog yra įrodyta kaltinamosios R. S. kaltė dėl dokumentų suklastojimo.

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija – keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. arba teisinga informacija pakeičiama intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys), o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumentu laikomi parašyti ranka ar spausdintu būdu popieriuje duomenys, kurie patvirtina faktą, kuris turi ar prie tam tikrų aplinkybių gali turėti teisinę reikšmę.

Ištyręs bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog R. S., būdama ŽŪB „T.“ pirmininke, pasirašydama kaip darbdavys J. M. kompiuterinės technikos pagalba atspausdintą 2007-12-04 darbo sutartį Nr. 17 ir 2007-12-04 papildomą susitarimą prie šios darbo sutarties, patvirtindama šiuos dokumentus įmonės anspaudu, nurodydama ŽŪB „T.“ vyriausiajai finansininkei E. Z., užpildyti ir pateikti VSDFV Šiaulių skyriui 2007-12-06 pranešimą Nr. 15 apie J. M. VSD pradžią (formą 1-SD), kompiuterinės technikos pagalba užpildydama, atspausdindama ir savo parašu patvirtindama ir pateikdama VSDFV Šiaulių skyriui 2007-12-29 pranešimą apie ŽŪB „T.” apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr.17 (forma 2a - SD), kompiuterinės technikos pagalba užpildydama, atspausdindama ir savo parašu patvirtindama ŽŪB „T.“ 2007-12-29 kasos išlaidų orderį serija KIO, be numerio, šį kasos išlaidų orderį įtraukdama į ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą, žinodama, jog šiuose dokumentuose įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad J. M. dirbo ŽŪB „T.“ ir gavo atlyginimą, taip suklastojo ir panaudojo suklastotus tikrus dokumentus. Šių nusikalstamų veiksmų pasėkoje buvo apgaule užvaldytas didelės vertės svetimas turtas ir padaryta didelė žala valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui. Todėl kaltinamosios R. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d., požymius.

Teismas taip pat sprendžia, jog yra įrodyta kaltinamosios R. S. kaltė dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį atsiranda tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/ 2008).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą byloje, sprendžia, jog kaltinamoji R. S. būdama ŽŪB „T.“ pirmininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir, remiantis 2003-12-01 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. 10 d. 1 p., būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes ŽŪB „T.“ vyriausiajai finansininkei E. Z. pateikė įtraukimui į buhalterinę apskaitą 2007-12-29 kasos išlaidų orderį serija KIO (be numerio), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad J. M. tariamai buvo išmokėti 10 616, 52 Lt (po mokesčių) už darbą ŽŪB „T.“ už laikotarpį nuo 2007-12-04 iki 2007-12-29. Kadangi į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neteisingi duomenys, tai sukėlė baudžiamajame įstatyme numatyta pasekmes - dėl to iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „T.“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2007 metų gruodžio mėnesį. Dėl šių aplinkybių kaltinamosios R. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., požymius.

Be to, kaltinamoji R. S. buvo kaltinama tuo, jog laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkė ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą, o būtent 2007 m. rugpjūčio mėnesį į ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą neįrašė 1375, 91 Lt apmokėjimo už paslaugas UAB „B.“, 2008 m. birželio-liepos mėnesiais neįrašė UAB „B.“ suteiktų paslaugų už 1129,15 Lt, 2008 m. rugpjūčio 7 d. neįrašė 509,08 Lt įsiskolinimo UAB „B.“ sumažėjimo ir dėl suteiktų paslaugų už 1129,15 Lt bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas operacijų už 1884,99 Lt (1375,91 + 509,08) neįrašymo į bendrovės „T.“ buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „T.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

Teismas laiko, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamoji R. S. tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą nurodytų apmokėjimo už paslaugas UAB „B.“ dokumentų – buhalterinę apskaitą tuo metu tvarkė buhalterė - kaltinamoji E. Z., kuri teisme nurodė, jog dėl aplaidumo kai kurių dokumentų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, be to kai kuriuos mokėjimus iš savo asmeninės sąskaitos galėjo atlikti N. S. ir apie tai nepateikti duomenų. Pati kaltinamoji R. S. nieko paaiškinti dėl šių veiksmų negalėjo. Dėl šių aplinkybių nesant įrodymų, jog kaltinamoji R. S., būdama ŽŪB „T.“ pirmininke tyčia nepateikdama dokumentų organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, šis nusikalstamos veikos epizodas kaltinamajai R. S. iš kaltinimo pašalintinas.

Teismas sprendžia, jog ištyrus bylos medžiagą nustatyta, jog yra įrodyta, kad kaltinamoji E. Z. dirbdama ŽŪB „T.“ vyriausiosios finansininkės pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes į bendrovės apskaitą 2007 m. rugpjūčio mėnesį neįrašė 1375, 91 Lt apmokėjimo už paslaugas UAB „B.“, taip pat į bendrovės apskaitą 2008 m. birželio-liepos mėnesiais neįrašė 1129,15 Lt bendrovės „B.“ suteiktų paslaugų, taip pat į bendrovės apskaitą 2008 m. rugpjūčio 7 d. neįrašė 509,08 Lt įsiskolinimo UAB „B.“ sumažėjimo.

Tačiau, remiantis teismų praktika, apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Asmens veikos kryptingumą ir tyčią apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą patvirtina dokumentų klastojimo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460/ 2008, 2K-227/2007), tyčinis įvykusių ūkinių operacijų neįtraukimas į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2007) ir kt. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009), sisteminis, gramatinis, loginis baudžiamojo kodekso 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai.

Kaltinamoji E. Z. teisme nurodė, jog tyčia neįrašyti tam tikrų duomenų į ŽŪB „T. buhalterinę apskaitą tikslo neturėjo, tai galėjo atsitikti tik dėl neapsižiūrėjimo. Kitų įrodymų, kad kaltinamoji E. Z. tyčia netinkamai tvarkė ŽŪB „T.“ buhalterinę apskaitą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu E. Z. veiksmuose nenustatyta tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o vien operacijas patvirtinančių dokumentų neįrašymas nelemia apgaulės požymių jos veiksmuose, todėl E. Z. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kadangi netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes – negalima negalima iš dalies nustatyti bendrovės „T.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. S. teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė du apysunkius bei vieną sunkų nusikaltimus. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji R. S. anksčiau neteista, administracine nebausta, charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes R. S. už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. skirtina arešto bausmė, už dokumentų suklastojimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. ir už sukčiavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima numatytų bausmių vidurkiui. Kadangi veikos padarytos tuo pačiu metu, turint vieną tikslą, bausmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis subendrintinos apėmimo būdu.

Skirdamas bausmę kaltinamajai E. Z. teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė neatsargų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji E. Z. anksčiau neteista, administracine nebausta, charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į jos sveikatos būklę, skirtina bausmė - bauda.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ŽŪB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai paliktini bankrutuojančios ŽŪB „T.“ administratoriui UAB „V.“.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta ir nuteisti :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. l d. – 50 parų areštu.

Šias bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę R. S. skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Bausmę R. S. paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę R. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus R. S. suimti.

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

E. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL dydžio, t.y. 1300 litų bauda.

Baudą E. Z. įpareigoti sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – ŽŪB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus palikti bankrutuojančios ŽŪB „T.“ administratoriui UAB „V.“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė