Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-615/2016 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos 2009 m. kovo 17 d. pažymai Nr. 112-77, o ne Zapyškio seniūnijos ūkinės knygos Namų ūkio Nr. 1038 ir Nr. 1059 duomenims. Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 20/24 dėl namų ūkių knygų seniūnijose buvo patvirtinta namų ūkio knygų pildymo tvarka, kurios tikslas – užtikrinti namų ūkių apskaitą kaimo vietovėse. Remiantis Zapyškio seniūnijos ūkinės knygos namų ūkio Nr. 1038 kopija, J. K. namų ūkio nariai buvo J. K. (namų ūkio galva) ir A. K. (žmona). Remiantis Zapyškio seniūnijos ūkinės knygos namų ūkio Nr. 1059 kopija, pareiškėjos namų ūkio nariai buvo pareiškėja (namų ūkio galva), K. Ž. (duktė), J. S. (sūnus) (papildomai nurodyta: „gyv. pas J. K.“). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šie du ūkiai būtų buvę sujungti į vieną, taip kaip to reikalavo teisės aktai. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu (redakcija, galiojusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos 2009 m. kovo 17 d. pažymos Nr. 112-77 išdavimo metu), ūkinėse knygose buvo vedama namų ūkių apskaita, todėl seniūno išduota pažyma negalėjo paneigti ūkinių knygų duomenų teisėtumo ir leisti padaryti išvadą, kad pareiškėja su savo tėvais sudarė vieną šeimą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2001 m. rugpjūčio 2 d.) 15 straipsnio 6 dalies prasme. Teismas nepasisakė dėl ūkinėse knygose pateiktų duomenų teisėtumo, neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal seniūnijos ir seniūno funkcijas faktinę padėtį patvirtinantys dokumentai negali prieštarauti duomenims, kurių apskaitai vesti yra nustatyta ir teisės aktais patvirtinta tvarka.

Nežino, ar pareiškėja gyveno kartu su tėvais. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad pareiškėja buvo J. K. šeimos nare ir vedė bendrą ūkį. Buvo dvi šeimos: pirmos šeimos namų ūkio galva buvo J. K., gyvenęs kartu su sutuoktine A. K., antros šeimos – šeimos namų ūkio galva buvo pareiškėja, gyvenusi su savo vaikais. Namų ūkių knygoje visiems namų ūkiams suteikiami numeriai, J. K. ir pareiškėjos namų ūkio numeriai skirtingi. Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos 2009 m. kovo 17 d. pažyma Nr.II2-77 išduota be pagrindo. Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Statistikos departamento prie LRV 1998 m. kovo 17 d. priėmė įsakymą dėl namų ūkių knygų seniūnijose bei pateikė nurodymus namų ūkių knygoms pildyti (toliau – taisyklės). Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog namų ūkių knygos turi būti saugojamos seniūnijose taip pat kaip ir kiti dokumentai bei vertybiniai popieriai; už jų saugumą bei laiku padarytus ir tikslius įrašus yra atsakingas seniūnas.

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, jog pareiškėja vedė bendrą ūkį su savo tėvais ir buvo jų šeimos narė, yra įrodyta byloje esančiais oficialiaisiais ir kitais rašytiniai įrodymais, liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo 1982 m. vasario 8 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Tokį patį gyvenamosios vietos adresą 1973 m. gegužės 18 d. deklaravo ir pareiškėjos tėvai. Tai patvirtina duomenys iš namų ūkio Nr. 1059, kuriame namų ūkio galva nurodyta pareiškėja. Šiame namų ūkio narių sąraše skiltyje „Papildomos žinios“ nurodyta, jog pareiškėja kartu su savo vaikais gyvena pas J. K., t. y. pas savo tėvą J. K.. Pareiškėja, J. K. bei A. K. atitiko šeimos požymius, nes kartu gyveno tame pačiame gyvenamajame name.

Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimas formaliais pagrindais prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja su savo tėvais iki jų mirties sudarė vieną šeimą, nors ūkinėse knygose pareiškėjos ir tėvų ūkiai buvo įregistruoti atskirais ūkiniais vienetais.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl šeimos nario statuso

Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, nuo 1982 metų deklaravusi gyvenamąją vietą savo tėvų name, su jais ten gyveno iki tėvų mirties. Apeliantė neginčija liudytojų – artimiausių kaimynų ir pareiškėjos sesers – parodymų, iš kurių matyti, jog pareiškėja buvo vienintelė dirbanti šeimos narė, jos ir tėvų pajamos (pensijos) buvo bendros (kartu maitinosi, iš bendrų lėšų mokėjo mokesčius, rūpinosi namais ir ūkiu, kartu laikė gyvulius), gyveno viename name, pareiškėjos tėvai liudytojoms yra patvirtinę, jog neišsiverstų be šios dukters indėlio į namų ūkio vedimą ir rūpesčio jų sveikata. Aplinkybę, jog pareiškėja gyveno tėvų name, patvirtina ir rašytiniai įrodymai – ūkinės knygos bei seniūno pažyma. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gyvenimas kartu ir bendras namų ūkio tvarkymas yra aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie asmenų buvimą vienos šeimos nariais pagal 1964 m. CK 329 straipsnio 3 dalį.

Nustatęs, kad pareiškėja ir jos tėvai faktiškai sudarė vieną šeimą, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Kauno rajono savivaldybės administracijos Zapyškio seniūnijos 2009 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 112-77, kurioje ta aplinkybė patvirtinama, kaip didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu oficialiuoju įrodymu lyginant su kitu oficialiuoju įrodymu, t.y įrašais apie atskirai įregistruotus pareiškėjos ir jos tėvų ūkius Zapyškio seniūnijos ūkinėje knygoje. Nors šių ūkių numeriai yra skirtingi, kiti įrodymai (pareiškėjos paaiškinimai, rašytiniai duomenys apie pareiškėjos ir jos vaikų gyvenamąją vietą, ūkių įregistravimas toje pačioje namų valdoje, artimi giminystės ryšiai, liudytojų parodymai) rodo, kad atskira pareiškėjos ir jos tėvų namų ūkių registracija neatitiko šių asmenų faktinės šeiminės–ūkinės padėties. Be kita ko, tai patvirtina ir įrašas ūkinėje knygoje apie pareiškėjos gyvenimą pas J. K. (tėvą) bei įrašų apie pastatus ir gyvulius bei paukščius nebuvimas pareiškėjos vardu įregistruotame ūkyje. Nustačius tokius duomenis, įrašo ūkinėje knygoje apie ūkių sujungimą, kaip to reikalavo Statistikos departamento 1998 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Nurodymų namų ūkio knygoms pildyti 7 punktas, nebuvimas nesudarė kliūties pareiškėjos prašomo fakto nustatymui. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB “AAA” v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal Š. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Vadovaudamasis šiomis taisyklėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki tėvo mirties pareiškėja buvo jo šeimos narė.

Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ūkinėse knygose nurodytų duomenų teisėtumo. Apeliacine tvarka vertinamame sprendime pažymėta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog jose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam į teismą kreiptis nereikėtų (CPK 445 straipsnis), todėl į tai būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Sprendime nurodyta tai pagrindžianti teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas jos nekartoja ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantės ginčijamo fakto juridinę reikšmę.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio. Nors ši suma neviršija LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1r-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ 8.11 punkte nurodyto dydžio, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, taip pat kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų įrodymų analize, pareiškėjai iš apeliantės priteistina suma sumažintina pusiau (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.