- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2-76-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00584-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Envija“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-2230-436/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Envija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Envija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Veistas“ 487 384,69 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015-07-30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Veistas“ 487 384,69 Eur reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo ir pinigines lėšas bankuose ir / ar turtines teises – gautinas iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšas pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ organizuoto viešojo konkurso Nr. 86213 sąlygas ir šio konkurso pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Areštuotomis piniginėmis lėšomis teismas uždraudė naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Veistas“ 2015-08-03 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant jam gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš UAB „Telšių regiono aplinkos tvarkymo centras“ pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti savo lėšomis, kiek tai susiję su UAB „Veistas“ įsipareigojimų pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagų bei darbų, reikalingų šios sutarties vykdymui, įgijimą apmokėjimu). Nurodė, jog ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, 2013-07-12 sudarė rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06, kurios vykdymas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. 2014-11-04 susitarimu šios sutarties vykdymo terminas yra pratęstas iki 2015-09-30. Projekto darbai yra finansuojami iš Europos Sąjungos fondo, taip pat užsakovo lėšomis. Nutartis dėl bendrovės turto arešto, įskaitant ir iš Europos Sąjungos finansuojamų projektų gautas lėšas, keistina, kadangi šių lėšų areštas neleistų UAB „Veistas“ užbaigti tolesnių darbų. Tai lemtų viešojo intereso pažeidimą bei kiltų nuostolių grėsmė ne tik UAB „Veistas“, bet ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ bei valstybės biudžetui. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai yra žinoma, jog į tam tikrą turtą negalės būti nukreiptas išieškojimas, šio turto atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 668 str. 3d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015-08-18 nutartimi atmetė atsakovo UAB „Veistas“ prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš UAB „Telšių regiono aplinkos tvarkymo centras“ pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti savo lėšomis, kiek tai susiję su UAB „Veistas“ įsipareigojimų pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagų bei darbų, reikalingų šios sutarties vykdymui, įgijimą apmokėjimu).
Teismas sutiko su ieškovo atsiliepimo į šį prašymą argumentu, kad atsakovas prašo ne pakeisti, bet panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenurodė, į kokią kitą laikinąją apsaugos priemonę prašo pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Taip pat teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovas nepagrindė grėsmės projekto įgyvendinamumui bei savo teisių pažeidimo. Europos Sąjungos paramą gauna ne atsakovas UAB „Veistas“, bet trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, o Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neliečia UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris kaip gavo paramą, taip ją gali gauti ir toliau. Paramos gavėjo lėšos nebuvo areštuotos, o areštuotos tik atsakovo UAB „Veistas“ lėšos, sąskaitoje esanti atsakovui priklausančių išmokėti pinigų sumų dalis, todėl CPK 668 straipsnio 3 dalis nebuvo pažeista. Be to, paramos gavėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, jis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, todėl šis faktas patvirtina argumentą, jog nėra jokios grėsmės Europos Sąjungos paramai gauti. Teismas atsakovo minimos nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1674-657/2015 nepripažino prejudicine, be kita ko, nurodęs ir tai, kad ši nutartis buvo apskųsta, o procesinio sprendimo aukštesnės instancijos teismas dar nėra priėmęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Veistas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-08-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pakeisti 2015-07-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti UAB „Veistas“ gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti savo lėšomis, kiek tai susiję su UAB „Veistas“ įsipareigojimų pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagų bei darbų, reikalingų šios sutarties vykdymui, įsigijimą, apmokėjimu). Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas neprašė panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, o tik siekė, kad būtų numatyta galimybė vykdyti Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ne tik neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, bet ir užtikrins, kad toks sprendimas būtų įgyvendintas. Atsakovas veikia kartu su ūkio subjektų grupe pagal jungtinės veiklos sutartį. Neįvykdžius rangos sutarties arba netinkamai įgyvendinus projektą, atsakovui ir kitiems jungtinės veiklos dalyviams bus skirtos baudos, gali būti pareikalauta ir grąžinti visas Europos Sąjungos projekto lėšas, nepilnai ir netinkamai įgyvendinus projektą. Neįgyvendinus Europos Sąjungos projekto ir pritaikius atsakovui sankcijas 10 125 795 Eur apimtyje, atsakovas gali būti priverstas bankrutuoti.Teismas neatsižvelgė į tai, kad lėšų, skirtų Europos Sąjungos finansuojamo projekto įgyvendinimui, išieškojimas ir šių lėšų areštas rezultato prasme yra visiškai vienodi. Tai, kad arešto atveju suvaržymas yra laikinas, neturi esminės reikšmės, kadangi Europos Sąjungos lėšomis finansuojamuose projektuose griežtas terminų laikymasis yra esminė sąlyga, todėl net ir darbų vėlavimas gali sukelti neproporcingus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, užsakovui gali tekti šias lėšas grąžinti, jei jos nebus įsisavintos laiku. Sistemiškai aiškinant CPK 668 straipsnio 3 dalį tiek Europos Sąjungos lėšų areštavimas, tiek išieškojimas iš jų neturėtų būti įgyvendinamas.Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas leistų atsakovui įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, gauti papildomų pajamų iš projekto įgyvendinimo, kas tik užtikrins abiejų proceso šalių interesų pusiausvyrą procese. Europos Sąjungos projektas įgyvendinamas etapais naudojant tiek Europos Sąjungos fondų lėšas, tiek atsakovo lėšas, kurios vėliau yra kompensuojamos. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių ir neleidus atsakovui gauti ir disponuoti lėšomis pagal rangos sutartį, ar disponuoti savo lėšomis, kiek tai susiję su atsakovo įsipareigojimų pagal rangos sutartį atlikimo vykdymu, gali likti neįgyvendintas Europos Sąjungos projektas arba jo įgyvendinimas atidėtas neribotam laikui. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl sisteminio CPK 668 straipsnio 3 dalies taikymo nagrinėjamoje situacijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013; 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2013), kurioje akcentuojama, kad kreditorius reikalavimas nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos projekto lėšas pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir asmenų lygiateisiškumo principus. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis atsakovo nurodyta nutartimi byloje Nr. eB2-1674-657/2015.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Envija“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015-08-18 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Iš atsakovo prašymo turinio akivaizdu, jog atsakovas nesiekė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, o siekė jas panaikinti. Atsakovas turėjo teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad situacija būtų iš esmės pakitusi nuo momento, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, o sprendimo neįvykdymo rizika sumažėjusi ar kitaip pakitusi.Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė parama yra skirta ne atsakovui, o atsakovo darbų užsakovui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (paramos gavėjui). Paramos gavėjas tik atsiskaito su atsakovu už faktiškai jo, kaip rangovo, atliktus darbus, o darbai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Paramos gavėjos lėšos nebuvo areštuotos, o areštuota sąskaitoje esanti skolininkui priklausančių išmokėti piniginių sumų dalis. Paramos gavėjas neskundė teismo nutarties, nenurodė nei vieno argumento, leidžiančio pagrįstai manyti, jog gali kilti grėsmė projekto įgyvendinimui. Be to, teisinis reglamentavimas saugo projekto užsakovą, o ne kitus asmenis, kurie vienokiu ar kitokiu statusu veikia projekte, kurie užsakovo yra pasitelkti darbams projekte atlikti. Jokia grėsmė projekto įgyvendinimui nekyla. Atsakovas nepateikia nei darbų atlikimo grafikų, nei darbų vertės skaičiavimų, nei PVM sąskaitų faktūrų, kurias atsakovas turėtų apmokėti, vykdant šį projektą. Atsakovas pripažįsta, kad projektas yra beveik baigtas. Taip pat atsakovas pats nurodo, kad projektas atliekamas už rangovo lėšas, tik vėliau už tai apmoka užsakovas. Taigi projektui jau beveik pasibaigus visi būtini darbai jau turėjo būti atlikti arba beveik baigti, o jiems reikalingos žaliavos, įrankiai ir pan. įsigyti ir jau panaudoti projekte. Įrodymų nepateikimas nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu tik patvirtina, jog jokios realios grėsmes projekto įgyvendinimui jau nėra, o laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, ekonomiškos ir jokia žala pritaikius atsakovei laikinąsias apsaugos priemones neatsirado.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto prašymo pakeisti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą (CPK 148 str.) bei nustatančias, iš kokio turto negali būti vykdomas išieškojimas (CPK 668 str. 3 d.). Todėl skundžiama nutartis panaikintina ir apelianto prašymas dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikytų tam tikrų suvaržymų panaikinimo, tokiu būdu pakeičiant laikinąsias apsaugos priemones, tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sampratos
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. leisti gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pagal UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti savo lėšomis, kiek tai susiję su UAB „Veistas“ įsipareigojimų pagal 2013-07-12 rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagų bei darbų, reikalingų šios sutarties vykdymui, įsigijimą, apmokėjimu), visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prašymą interpretavo kaip siekį visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apygardos teismo 2015-07-30 nutartimi apelianto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei jų mąstą, t. y. kad buvo areštuotas ir apelianto nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas už 487 384,69 Eur sumą ir tik jo nesant ar esant nepakankamai - areštuotos piniginės lėšos ir / ar turtinės teisės, gautinos iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ viešojo konkurso Nr. 86213 pagrindu, sutinka su apelianto skundo argumentais dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-234-117/2015).
Dėl pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones
Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, įskaitytinai ir dėl tam tikrų suvaržymų panaikinimo, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą taikytos priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų masto sumažinimui. Šitoks aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jų keitimo (modifikavimo) yra išaiškinta, jog vienos iš bylos šalių turto areštas savo esme yra griežta ir varžanti priemonė. Ji gali savininko teises paveikti taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai. Laikinas turto areštas gali būti pateisinamas „bendruoju interesu“, jei jis yra skirtas užtikrinti, kad ginčo turtas nebūtų perduotas trečiosioms šalims iki proceso pabaigos, užtikrinant kreditoriaus ieškinio patenkinimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į jų varžantį pobūdį, prevencinių priemonių taikymas turi būti nutrauktas, kai tik išnyksta jų poreikis (žr. EŽTT 2014-02-05 sprendimas byloje UAB „JGK Statyba“, M. Guselnikovas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 3330/12, ir jame nurodytą teismo praktiką). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nustato valstybėms (įskaitant teismus) pozityvius įpareigojimus užtikrinti, kad taikant prevencinio poveikio (laikinąsias apsaugos) priemones nebūtų nepagrįstai varžoma asmens, kuriam jos yra taikomos, teisinė ir faktinė padėtis. Dėl būtinybės išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, užtikrinant pareikštų reikalavimų įvykdymą, nuosekliai pasisakoma ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo UAB „Envija“ reikalavimo apeliantui UAB „Veistas“ dėl 487 384,69 Eur nuostolių priteisimo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant apeliantui priklausantį be kokį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį), o šio turto nesant ar esant nepakankamai, teismas nutarė areštuoti ir pinigines lėšas ir / ar turtines teises, gautinas iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ viešojo konkurso Nr. 86213 pagrindu. Turto arešto aktų registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad apeliantui priklausančios piniginės lėšos, esančios jo banko sąskaitoje, yra realiai areštuotos. Byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įgyvendindamas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (toliau – ir projektas), su apeliantu 2013-07-12 sudarė rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 (toliau – ir sutartis), kuria apeliantas, kaip rangovas, įsipareigojo vykdyti projektą bei atlikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo bei statybos rangos darbus. Būtent šiuo tikslu, t. y. projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ tarp apelianto ir ieškovo buvo sudaryta subrangos sutartis, kurios pagrindu ieškovas reiškia apeliantui reikalavimą šioje byloje. Nustatyta ir tai, jog apelianto 2015-08-28 atskirojo skundo pateikimo metu ginčo projektas dar nebuvo visiškai įgyvendintas (2014-11-04 susitarimu sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2015-09-30), o duomenų apie vėliau įvykusį sutarties galiojimo termino pratęsimą / projekto įgyvendinimą / nutraukimą ir pan., byloje nėra. Apelianto teigimu, jam rangos sutarties pagrindu Nr. MBA 2013/07/06 dalyvaujant Europos Sąjungos projekte, užsakovas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ periodiškai atliekas mokėjimus, iš kurių yra vykdomi kiti projekto etapai, todėl laikinosios apsaugos priemonės, o būtent draudimas disponuoti apelianto piniginėmis lėšomis, taip pat sumomis, gautomis iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kiek tai susiję su apelianto įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymu, gali nulemti Europos Sąjungos finansuojamo projekto neįgyvendinimą bei nuostolius tiek apeliantui, tiek jo užsakovui - UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
CPK 668 straipsnio 3 dalyje, kuria vadovavosi apeliantas, kreipdamasis su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti disponuoti piniginėmis lėšomis, nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnio 3 dalies aiškinimas svarbus ne tik apibrėžiant lėšas, iš kurių yra draudžiama vykdyti išieškojimą, tačiau ir negalimumo areštuoti (uždrausti disponuoti) tokiomis lėšomis aspektu (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtas CPK 668 straipsnio 3 dalies reglamentavimas yra skirtas užtikrinti sklandų Europos Sąjungos projektų vykdymą ir tam skirtų lėšų įsisavinimą bei jų saugumą nuo bet kokių kitų išieškojimų. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti aiškinamasi, kokios lėšos yra skirtos projektui vykdyti, ar projekto tikslai yra pasiekti ir ar įstatymo nustatyta apsauga yra būtina projektui įgyvendinti. Bendrojo finansavimo lėšos yra visos, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek nacionalinės, tiek projekto vykdytojo lėšos, skirtos finansuojamam projektui įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013). Vadinasi, išieškojimo vykdymas ir / ar tokių lėšų areštas galėtų turėti neigiamos įtakos įgyvendinant finansuojamo projekto veiklas, kurių neįgyvendinus būtų vykdomas lėšų sugrąžinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas, jog bendrojo finansavimo lėšoms priskirtinos ir paties projekto vykdytojo (šiuo atveju UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) lėšos, skirtos finansuoti šio projekto įgyvendinimą (nagrinėjamos bylos atveju - statybos rangos darbų finansavimą), paneigia pirmosios instancijos teismo bei ieškovo argumentus, kad grėsmė projekto įgyvendinimui nekyla, nes Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinė parama skiriama užsakovui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, bet ne apeliantui. Šiuo atveju apeliantas pagrįstai nurodo, kad jam yra būtina leisti disponuoti piniginėmis lėšomis, siekiant užtikrinti sklandų 2013-07-12 rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 vykdymą ir taip realizuoti galimybę tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą.
Apeliacinės instancijos teismas negali nepritarti ieškovo pozicijai, išdėstytai atsiliepime į skundą, kad apeliantas, pareikšdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jo tinkamai nepagrindė leistinais - rašytiniais – įrodymais. Byloje nesant konkrečių duomenų apie apeliantui reikalingas lėšas rangos sutarties vykdymo darbams užbaigti, vien jo abstraktaus reikalavimo patenkinimas bei leidimas disponuoti absoliučiai visomis lėšomis, gautinomis iš užsakovo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (įskaitant ir atlygio apeliantui, jo pelno sumas), galėtų sudaryti sąlygas apeliantui neleistinai piktnaudžiauti nustatytąja išimtimi, tuo galimai pažeidžiant ieškovo interesus. Todėl apeliantui leistina disponuoti tik tokia savo ir / ar iš užsakovo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ gauta piniginių lėšų dalimi, kuri yra būtina 2013-07-12 rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 pagrindu atliekamų darbų bei įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui (t. y. sąskaitų už medžiagas ir / ar darbus apmokėjimui, kitiems su tuo susijusiems kaštams).
Remiantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (2014-12-16 įstatymo Nr. XII-1452 redakcija, galiojanti nuo 2015-08-01). Todėl antstoliui pavestina nustatyti konkrečias sumas, kurias apeliantas galės naudoti operacijoms, nurodytoms šioje nutartyje iš areštuotos sąskaitos, iš kurios vykdomas atlikti. Apeliantas, atitinkamai, turi pateikti antstoliui įrodymus, susijusius Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų darbų atlikimu bei jų kaštais. Be to, pirmosios instancijos teismo 2015-07-30 nutartimi apeliantui jau buvo leista atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, privalomais mokėjimais Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Tačiau įpareigojimo antstoliui nustatyti konkrečią sumą, galiojant ankstesnei CPK 145 straipsnio 6 dalies redakcijai, pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato antstoliui ir šį įpareigojimą.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo skubos tvarka
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.), todėl atmestinas apelianto prašymas dėl nutarties vykdymo skubos tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalie 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti.
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ (juridinio asmens kodas 302803666) gauti ir disponuoti lėšomis, gautinomis iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06 dėl rangos darbų atlikimo, taip pat disponuoti tokia savo ir / ar iš užsakovo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ gauta piniginių lėšų dalimi, kuri yra būtina 2013-07-12 rangos sutarties Nr. MBA 2013/07/06 pagrindu atliekamų darbų bei įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui (įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už medžiagas ir / ar darbus apmokėjimui).
Įpareigoti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kurią uždaroji akcinė bendrovė „Veistas“ (juridinio asmens kodas 302803666) per vieną kalendorinį mėnesį galės panaudoti atsiskaitymams / mokėjimams pagal 2013 m. liepos 12 d. rangos sutartį Nr. MBA 2013/07/06, o taip pat atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, privalomais mokėjimais Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.