Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. 2019 m. birželio 29 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) sodybos kieme esančioje pavėsinėje, konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė J. L. per veidą, sugriebusi šiai už plaukų, tampė, ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, stumdė, nagais perbraukė per veidą, tuo padarydama nukentėjusiajai J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimų kaktoje, smilkinyje bei smakre ir sukeldama fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis nutiko 2019-06-28 (duomenys neskelbtini) sodyboje, kur ji buvo pakviesta į draugės vestuves, ten buvo ir nukentėjusioji. Tą dieną iš pradžių su nukentėjusiąja įvyko žodinis konfliktas, t. y., ji nuėjo aiškintis su nukentėjusiąja dėl draugės E. S., kas nutiko, nes draugė buvo apsiverkusi, tada J. L. pradėjo šaukti ant jos. Dėl draugės pas nukentėjusiąją ėjo aiškintis dėl to, kad visa vakarą jautėsi priešiškumas iš J. L. ir D. K., buvo neigiamai žiūrima į jas su drauge. Kadangi buvo strese, trenkė delnu per skruostą nukentėjusiajai, vėliau abi pradėjo tampyti viena kitai už plaukų, kol jų neišskyrė. Negali nurodyti, kiek smūgių sudavusi, nes viskas greitai įvyko ir smūgių neskaičiavo, bet galėjo būti trys smūgiai. Kaltę ikiteisminio tyrimo metu ji neigė dėl to, kad kai buvo iškviesta į policijos komisariatą, ji galvojo visai dėl kitokių priežasčių ją iškvietė, bet kai jai pateikė kaltinimus, ji pasimetė, todėl viską neigė. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios dėl savo poelgio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 ir 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokuroras, nukentėjusioji ir kaltinamoji sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš J. L. 2019-06-29 pareiškimo matyti, kad 2019-06-29 apie 00 val. (duomenys neskelbtini), sodyboje, vestuvių šventėje ją sumušė I. B., kuri trenkė jai į veidą, griebė už plaukų, sudavė kelis smūgius į galvą, stūmė į stalą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalotas veidas (t. 1, b. l. 20 , 23).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiosios J. L. parodoma kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y., vieta, kur prieš ją buvo smurtaujama (t. 1, b. l. 64-69).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2198/2019 (01) nurodyta, kad J. L. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimai kaktoje, smilkinyje ir smakre. Sužalojimai padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-06-29). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti J. L. sužalojimai dažniausiai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 41-42).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl jie yra pripažintini įrodymais, kurie neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 1 d. padarymo.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog smurtaudama sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai ir kils pasekmės. Byloje esanti teismo specialisto išvada patvirtina, kad tokiais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu perduodant ją jos brolio P. B. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodoma, kad yra visos BK 40 str. 2 d. nurodytos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamosios brolis P. B. pateikė prašymą dėl I. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės bei perdavimo laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Nurodo, kad jo sesuo nusikalstamą veiką padarė primą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Yra įsitikinęs, kad gali daryti teigiamą įtaką savo seseriai, nes yra jai autoritetas, palaiko su ja glaudžius ryšius, todėl atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji I. B. nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. I. B. iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, pervesdama į teismo depozitinę sąskaitą 200 EUR žalos atlyginimo. Taip pat visiškai atlygino 45,78 EUR nukentėjusiosios gydymo išlaidas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-12-17 civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 174-183, t. 2, b. l. 58-59) bei 95,93 EUR žalą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-12-16 civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 186-198, t. 2, b. l. 60-61). Tai įvertinus konstatuotina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, būtina įvertinti kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pačios kaltininkės asmenybę. Vertinant I. B. asmenybę svarbu paminėti, kad ji neteista, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus 2015-02-02 pagal LR ATPK 124-1 str. 4 d., 2015-08-13 pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 2016-10-06 pagal LR ATPK 124-1 str. 4 d., 2018-02-19 pagal LR ANK 416 str. 3 d. (t. 2, b. l. 5-7), tačiau nuobaudos sumokėtos ir negaliojančios, administracine tvarka paskutinių vienerių metų laikotarpiu nebausta, (duomenys neskelbtini) seniūnija ir (duomenys neskelbtini) akademija kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, įrašymą į įskaitą duomenų nėra, naujų teisės pažeidimų po nusikalstamos veikos įvykdymo nepadarė, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jai atleido, kas leidžia konstatuoti, jog I. B. nėra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, ir sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji padarė tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog I. B. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje I. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Įvertinus teismo posėdyje duotus laiduotojo paaiškinimus bei išanalizavus pateiktus duomenis matyti, kad laiduotojas P. B. charakterizuojamas teigiamai, ką patvirtina (duomenys neskelbtini)charakteristikos, neteistas, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl teismo vertinimu yra tinkamas laiduotojas ir gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

Atsižvelgus į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, įvertinus I. B. finansinę padėtį (dirbanti, tačiau yra studentė, turi pareigą atlyginti priteistą civilinę žalą), atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, I. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį P. B. atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą I. B. atžvilgiu nutraukti. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, I. B. kaltės formą bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai.

2019-10-22 nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 27-29) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-12-17 pareiškė civilinį ieškinį dėl 45,78 EUR nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 174-183). 2020-01-20 pateikti duomenys, kad I. B. atlygino turtinę žalą, t. y., pervedė į įmonės banko sąskaitą 45,78 EUR (t. 2, b. l. 58-59). Byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, nurodo, kad jai žinomos CPK 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. numatytos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019-12-16 pareiškė civilinį ieškinį dėl 95,93 eurų žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 186-198). 2020-01-20 pateikti duomenys, kad I. B. atlygino turtinę žalą, t. y., pervedė 95,93 EUR (t. 2, b. l. 60-61 ). Byloje gautas ieškovo pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo.

Atsisakymai dėl civilinių ieškinių priimtini ir byla šioje dalyje nutrauktina. Išaiškintinos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,35 EUR turtinės žalos, 2000 EUR neturtinės žalos ir 880 EUR advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 75 - 101). Teismo posėdyje nukentėjusioji reikalaujamos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 EUR.

Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, jos dydžio neginčijo.

Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, todėl ji privalo visiškai atlyginti žalą (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Kaltinamoji pripažino civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, tačiau nesutiko su reikalaujamos sumos dydžiu.

Sprendžiant nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Byloje nustatyta, kad I. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai J. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimai kaktoje, smilkinyje ir smakre. Nukentėjusioji savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu ir nemaloniais fiziniais simptomais dėl padarytų sužalojimų, stresu, dvasiniais sukrėtimais ir išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jos prašoma priteisti neturtinės žalos dydžiai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajai po patirtų kūno sužalojimų būtų pasikeitęs darbingumo lygis, kilusios neigiamos pasekmės sveikatai ar atsiradusios komplikacijos. Teismo specialistas savo išvadoje taip pat konstatavo, kad nustatyti J. L. sužalojimai dažniausiai sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 41-42). Iš bylos duomenų matyti, kad nedarbingumas dėl patirtų nežymaus sveikatos sutrikdymo pasekmių buvo išduotas nuo 2019-07-01 iki 2019-07-31, t. y., mėnesiui laiko. Nukentėjusioji teigia, kad dėl patirtų sužalojimų nedarbingumas buvo išduotas iki 2019-08-05, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nedarbingumas nuo 2019-08-01 iki 2019-08-05 buvo išduotas dėl šlapimo takų infekcijos, o ne dėl patirtų nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų (t.1., b. l. 81). Po nedarbingumo pažymėjimo pasibaigimo byloje nėra daugiau jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų turėjusi daugiau nusiskundimų dėl nusikalstamos veikos metu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jai buvo reikalingas ambulatorinis gydymas. Tai patvirtina ir išrašo iš medicininių dokumentų duomenys, iš kurių matyti, kad 2019-10-02 profilaktinio patikrinimo metu buvo diagnozuota, jog nukentėjusioji yra sveika, ir kad nukentėjusioji pas gydytojus daugiau nebesilankė nuo 2019-11-20 (t.1., b. l. 81). Nukentėjusioji taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos bendravimo galimybių sumažėjimą.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2 d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1 d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas (LAT 2009-01-27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 EUR iki 1500 EUR (Kauno apygardos teismo 2017-11-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-348/2017). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 400 EUR dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardytus įstatyme numatytus kriterijus ir neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai, kuri priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai.

Kaltinamoji 2020-02-11 mokėjimo nurodymu yra įmokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą 200 EUR turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, todėl po nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai pervestina 23,35 EUR turtinei žalai atlyginti ir 176,65 EUR neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad neatlygintos neturtinės žalos dydis sudaro 223,35 EUR.

Taip pat nukentėjusioji prašo atlyginti 880 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pažymėtina, jog pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nors kaltinamoji dirba, tačiau tuo pačiu ir mokosi, todėl jai reikalingos pajamos studijoms baigti. Iš viešojo registro išrašo matyti, kad kaltinamoji turi butą ir nedidelės vertės žemės sklypą. Butas yra įkeistas ir jo įkeitimas įregistruotas Hipotekos registre, kas rodo, kad kaltinamoji turi ir kreditorinį įsiskolinimą už įgytą būstą. Be to, ji turi prievolę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusios prašomos 880,00 EUR išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažintina iki 500,00 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 290, 291,297, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atleisti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.

Perduoti I. B. pagal laidavimą laiduotojui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios I. B. nukentėjusiosios J. L. naudai 23,35 EUR (dvidešimt tris eurus 35 ct) turtinės žalos atlyginimui. Šią sumą po nuosprendžio įsiteisėjimo pervesti į nukentėjusiosios J. L. sąskaitą LT(duomenys neskelbtini), bankas (duomenys neskelbtini) iš kaltinamosios įmokėtos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 200,00 EUR sumos.

Priteisti iš kaltinamosios I. B. nukentėjusiosios J. L. naudai 400,00 EUR (keturis šimtus eurų 00 ct) EUR neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atlyginimui po nuosprendžio įsiteisėjimo pervesti 176,65 EUR sumą į nukentėjusiosios J. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), bankas (duomenys neskelbtini), iš kaltinamosios įmokėtos į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą iš 200,00 EUR sumos, nustatant, kad neatlyginta neturtinė žala sudaro 223,35 EUR (du šimtai dvidešimt trys eurai 35 ct).

Priteisti iš kaltinamosios I. B. nukentėjusiosios J. L. naudai 500,00 EUR (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019-12-17 civilinio ieškinio dėl 45,78 eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-12-16 civilinio ieškinio dėl 95,93 eurų žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.