- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- e1-1768-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40287-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. 2021 m. lapkričio 17 d., apie 14:30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pasuko savo podukrai, mažametei nukentėjusiajai G. G. už kairės ausies ir nagu įdrėskė šalia šios ausies, nukentėjusiajai G. G. padarydama keletą iki 2 cm ilgio nubrozdinimų kairės ausies kaušelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamoji A. G. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.
3. Kaltinamoji A. G., apklausta 2021 m. lapkričio 19 d. įtariamosios apklausos metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo ji prisipažįsta dalinai. G. G. yra jos podukra. Ji su M. G. yra susituokusi (duomenys neskelbtini), su juo kartu gyvena apie tris metus, kartu augina iš M. pirmos santuokos du vaikus, tai G., gimusi (duomenys neskelbtini), N. G., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jos santuokos du vaikus V. L., gimusią (duomenys neskelbtini) ir S. L., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pat turi du bendrus vaikus, tai A. G., gimusį (duomenys neskelbtini) ir D. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Jos ir vaikų santykiai yra geri, mano, sutaria, randa bendrą kalbą. M. pirmoji žmona, kurį laiką buvo išvykusi kažkur į užsienį, ji labiau bendrauja su N., su G. ji nelabai bendrauja. G. yra „sunkus“ vaikas, ji problematiška savo elgesiu, nes kur nueina iškrečia kokias išdaigas, yra dėl jos kviesta ir į mokyklą, nes ji skundėsi, kad broliai neleidžia jai miegoti, kad ją tampo brolis, kuriam (duomenys neskelbtini) metų už plaukų, nors tai nėra tiesa. Mano, kad G. yra linkusi meluoti, kad ir tas aplinkybes nurodžiusi auklėtojai, kad neišsimiega, kad tampo brolis už plaukų nėra tiesa. Klasėje buvo atvejis, kad iš vaikų dingdavo pinigėliai, tai vagystėmis buvo įtarta G., nes vienos vagystės metu ji buvo pagauta, tuo metu G. dar gyveno pas močiutę, t. y. M. tėvus, tada G. aiškino, kad ji nori valgyti, kad jai namuose niekas neduoda valgyti, nors tai tikrai netiesa, bet G. gali meluoti įvairias aplinkybes net tam žmogui, kurį kaltina, žiūrėdama į akis. G. labai myli savo tėtį, t. y. M., mano, kad ji net jai pavydi savo tėčio, nes iki jos M. kurį laiką gyveno vienas su vaikais. Ji visą laiką dabar yra namuose, nes augina vaiką iki trijų metų. Darbo dienomis visi vaikai išeina į mokyklą, A. išeina į darželį, namuose lieka tik D. su ja. 2021 m. lapkričio 17 d., buvo trečiadienis, G. ir kiti vaikai išėjo į mokyklą, A. į darželį. M. buvo darbe. Į namus G. sugrįžo apie 13:30 val. Apie 14 val. G. buvo virtuvėje, ji atnešė jai lapą ir pasakė, kad čia reikės pasirašyti dėl ekskursijos. Ji tada G. pasakė, kad dėl ekskursijos bus matyti ar ji važiuos, nes ji yra prisidirbusi daug negražių ir negerų dalykų, sakė, kad reikės su tėčiu apie tai aptarti, nes nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. gal apie dvi savaites ji su kitais vaikais eidavo vogti į „Pivonija“ parduotuvę, tai M. daug ten problemų dėl to turėjo. G. pasakius, kad „dėl ekskursijos dar bus matyt“, ji jai išsakė tokį nepasitenkinimą, sakydama, kad „mane tėtis vis tiek išleis“. Žino, kad G. ji sakė, kad ji jai neatsikalbinėtų, kad dėl ekskursijos nuspręs, kai grįš jos tėtis, bet tada G. rankas laikydama kelnių kišenėse jai pradėjo rodyti įvairias grimasas, t. y. žiūrėdama į ja vartė akis, sukiojo galvą žiūrėdama į ja, tas ją tikrai išvedė iš kantrybės, ji pasiuto, kad G. jai nejaučia jokios pagarbos ir tikrai tada praeidama pro ją, sėdinčią virtuvėje prie stalo, ji dešine ranka suėmė jai už kairės ausies ir ją pasuko link veido, žino, kad sukdama ausį ji jai įdrėskė, smiliaus nagu prie ausies, pasukdama ausį ji jai pasakė „čia dar tyčiosiesi iš manęs“, po šio jos veiksmo G. atsitraukė palinkdama į dešinį šoną, į tai jai G. nieko nesakė, o ji tada pamatė, kad jai įdrėskė ir net pati išsigando tokio savo veiksmo, todėl G. iš karto pasakė „o, atsiprašau, G., aš tau įdrėskiau“. Iki jos atsiprašymo G. dėl to, kad jai pasuko ausį, niekaip sureagavusi nebuvo, ji nei šaukė, nei verkė, nei sakė, kad jau skauda. Žino, kad kai G. atsiprašė, pasakydama, kad jai įdrėskė, ji nubėgo prie veidrodžio vonioje ir pradėjo šaukti „oi, kraujas“, ji neverkė, jai nieko nesakė, G. ties tuo įdrėskimu užklijavo popierėlį, kraujas tikrai nebėgo, matėsi šiek tiek paraudimas, įdrėskimas ir viskas. Šito konflikto metu namuose buvo tik ji su G. ir mažoji D., bet ji kambaryje miegojo. Šio jų konflikto niekas tikrai nematė, kiti vaikai dar nebuvo sugrįžę į namus. Ji tą dieną tikrai G. ranka į veidą nesudavė ir tikrai jos už plaukų netampė. Iš karto po šio įvykio ji paskambino M. ir pasakė jam, kad susipyko su G., pasakė jam, kad pasuko G. ausį, kad šiek tiek įdrėskė šalia ausies. M. į tai jai tiesiog pasakė „vėl prisidirbo“ ir viskas. M. grįžus iš darbo, apie 18 val., praėjus gal pusvalandžiui, G. jam parodė, kurioje vietoje ji jai su nagu įdrėskė. M. G. pasakė „nu, va, kaip negerai“, į tai G. šypsojosi, o M. paklausus ar jai skauda, ji gūžčiodama pečiais ir šypsodamasi nuėjo į kambarį. Daugiau jokio pokalbio tarp jos su G. dėl šio incidento nebuvo. Tai pirmas toks atvejis su G., negali sakyti, kad su ja nekonfliktuoja, tikrai būna visko dėl jos netinkamo elgesio, būna, kad ir balsą pakelia, bet toks atvejis, kad panaudotų fizinį smurtą tikrai pirmas kartas, dėl to ji labai išgyvena, tikrai niekada nei prieš vieną vaiką nėra smurtavusi, be to, prie M. vaikų ji stengiasi pritapti, stengiasi visas iškilusias problemas išspręsti pokalbiais su vaikais, o šį kartą gavosi taip kaip gavosi. Tas jos G. ausies pasukimas buvo ne tam, kad jai sukelti fizinį skausmą, nemano, kad dėl to G. ir skaudėjo, nes į tai ji niekaip nesureagavo, kol ji jai nepasakė, kad jai įdrėskė ir jos neatsiprašė, nes ausį ji tikrai pasuko nestipriai, tai daugiau buvo toks pademonstravimas jos, kad ji netoleruos jos nepagarbos jai. Dėl šio įvykio ji labai išgyvena, daug verkė, mano, kad su G. ji galės ir toliau išlaikyti normalius santykius, tikisi, kad ji jai atleis, nelaikys jai pagiežos. Žino, kad G. mokykloje pasisakė, kad ji jai įdrėskė, kai draugė jos paklausė kas nutiko, tada jai prireikė pleistro ir tada ji mokytojai papasakojo, kad ji jai patempė už ausies. Mano, kad G., norėdama gauti didesnį dėmesį, prie ausies patempimo ir įdrėskimo šalia ausies pridėjo dar ir nuo savęs pameluodama, kad ji jai sudavė į veidą ir tampė ją už plaukų, nes ji ne vienam žmogui guodėsi, kad jai broliai kokias mėlynes pristato, kad tik gauti iš kito asmens dėmesį ir pan. Šiuo metu, nuo vakar, G. gyvena pas M. tėvus (b. l. 83-87). Kaltinamoji A. G., apklausta 2021 m. gruodžio 16 d. parodė, kad kuo yra įtariama, ji supranta, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo podukrai G. G. ji pilnai pripažįsta. Ji pilnai pripažįsta, kad savo podukrai G. G. pasuko kairę ausį ir sukdama ausį įdrėskė prie jos su nagu. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos ji nuoširdžiai gailisi. G. ji jau ne kartą atsiprašė, su ja susitaikė, dabar jų santykiai yra normalūs, daugiau dėmesio jai dabar skiria ir tėvas. Toliau tvirtina visus savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu. Pažada ateityje jokių nusikalstamų veikų nedaryti. Ji sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka. (b. l. 92-94).
4. Kaltinamosios A. G. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
5. Liudytoja D. M., apklausta 2021 m. lapkričio 19 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), mokytoja. G. G. yra jos auklėtinė, ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. G. ji moko nuo pirmos klasės. G. per šiuos ketverius metus galėtų apibūdinti kaip pakankamai gabią mergaitę, į pirmą klasę ji atėjo kaip pakankamai gerai skaitanti mergaitė. Galėtų pasakyti, kad G. yra mėgstanti pameluoti, ji buvo pagauta ir vagiliaujant klasėje, buvo jaučiamas kažkokios jai lyg drausmės namuose trūkumas. Būdavo toks jausmas klasėje, kad G. nuolat jausdavo alkį, ji visada prieidavo prie to žmogaus, mokinio, kuris valgydavo ir žiūrėdavo, kol kas su ja maistu nepasidalindavo, tai toks alkanumo jausmas pas ją visada juntamas, nors G. gauna nemokamą maitinimą, pamokų metu jis vis klausia, o kada eisim valgyti. G. galbūt labai trūksta ir kažkokios tvarkos rūbuose, daiktuose, iš viso vaiko būdo, charakterio, ji tarsi ir jausdavo, kad kažkas pas ją yra namuose negerai, bet kažkaip nenorėdavo kištis, nenorėjo būti neetiška. Žino, kad G. savo pasakojimuose visada paminėdavo, kad jai yra gera kaime, kas ten kaime jos gyvena, ji nežino. Ji G. mamą pažįsta iš matymo, su ja yra susidūrusi, kai mokė G. vyresnį brolį N.. G. jos mama mokykloje nesirūpino. Tėtį žino, mano, kaip vyras jis pakankamai savo dukra rūpinasi. Ji žinojo, kad namuose yra pamotė, ji taip pat jai „messenger“ programėle vis paklausdavo apie G., ji supranta, kad namuose dar yra daugiau mažų vaikų, tai pastebėjo per nuotolinį mokymą, kad G. pamotė, pamokų metu duoda mažesnį vaiką G., kuris trukdydavo jai mokytis, žodžiu, per ekraną vaizdas būdavo nekoks, jausdavosi, kad ji jaučia nepatogumą dėl to, bet nieko negali padaryti. G. yra gudrus vaikas, ji visada ras išeitį iš padėties, mano, iš bet kokios situacijos ji galėtų rasti išeitį. Mokykloje niekada nėra pastebėjusi, kad G. būtų namuose kaip nors nuskriausta, jai visos mokymosi priemonės buvo supirktos, kaip ji jas saugo, tai jau kitas klausimas. 2021 m. lapkričio 17 d. ryte, dar prieš aštuntą valandą, G. pirma atėjo į klasę. Ji pamatė, kad G. nuėjusi prie kriauklės kažką daro, pamatė, kad ji tvarkosi kažką prie kairės ausies, ji tada G. paklausė „kas atsitiko, pargriuvai?“, G. atsakė „ne“, tada paklausė „gal su vaikais susimušei?“ ir į tai G. atsakė, kad „ne“, tada ji jos paklausė „tai kas atsitiko?“, pamatė, kad G. nenori apie tai nieko kalbėti, pastebėjo, kad jai pradėjo drebėti rankos, todėl ji dar kartą pas G. paklausė „tai kas atsitiko?“, tada į tai G. nedrąsiai jai pasakė, kad „mane pamotė primušė“, ji tada dar klausė G. „o tai tu tėčiui apie tai sakei“, į tai G. atsakė „ne, tada jai dar blogiau būtų“. Jai buvo keista girdėti tai iš vaiko „kas tai yra G. blogiau?“, vadinasi, pas ją jau yra kažkokia patirtis, jei ji apie tai kalba. G. nenurodė priežasties, dėl ko su ja pamotė taip pasielgė. Tada dar G. bandė klausti kaip viskas nutiko, tai ji paaiškino, kad ją pamotė kažkaip abejomis rankomis lyg iš už nugaros čiupo kažkaip už ausų, daugiau konkrečių detalių apie šį įvykį G. nenurodė, ji jau nenorėjo traumuoti vaiko, tai jos nieko daugiau neklausinėjo. Matė, kad G. prie kairės ausies yra įdrėskimas trikampio formos, bet toks su išskobimu, jos manymu, tai tikrai nebuvo paviršinis įdrėskimas, mano, kad tas įdrėskimas turėjo būti padarytas su jėga. Tada ji G. nuvedė pas medicinos seselę, o pati apie šį įvykį pranešė mokyklos socialinei pedagogei I. M., žino, kad I. kalbėjo su G., tačiau ką kalbėjo, ji nežino, paskui atvažiavo policija, tai ji suprato, kad I. apie įvykį pranešė atitinkamoms institucijoms. Jai buvo keista stebėti, kad atvykus pareigūnams G. nesijautė išsigandusi ar sunerimusi, ji kaip tik atrodė rami. Dar toks keistas pastebėjimas, kad G. nejautė jokio nepatogumo, kad buvo išimta iš savo šeimos, ji kaip tik vakar į mokyklą atėjo labai geros nuotaikos, toks „švytintis vaikas“, klasės vaikai net jai sakė nustebę, kad „o, G., tavo rūbai švarūs“, t. y. tokį G. pasikeitimą pastebėjo net vaikai. Niekada per visus mokymosi metus ji nėra pastebėjusi, kad G. į mokyklą būtų atėjusi su kokiomis smurto žymėmis, tai pirmas kartas. Gali pasakyti, kad klasėje G. vaikų yra mėgstama, bet kad G. turi problemų dėl elgesio, tai tikrai. Paskutinis jos negero elgesio pavyzdys, tai, kad ji kurį laiką su kitais vaikais 2021 m. rugsėjo mėnesį vagiliavo iš vieno prekybos centro. Gali pasakyti, kad G. labai gražiai kalba apie kaimą, ji supranta, kad kaime G. yra gerai. Apie G. galėtų pasakyti, kad tai suaugęs žmogus vaiko kūne. Gali užtikrintai sakyti, kad G. apie patirtą iš pamotės smurtą tikrai nemelavo, ji pažįsta ją kaip vaiką, mato kada ji meluoja, šį kartą ji sakė tikrai tiesą, nes tai matė iš visos G. išvaizdos, buvo toks įspūdis, kad ji pasakė apie tai, t. y. patirtą smurtą ir atsipalaidavo, tarsi nusimetė kažkokią naštą nuo pečių (b. l. 34-37).
6. Liudytojas M. G., apklaustas 2021 m. lapkričio 19 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad jam jo teisė prieš šeimos narius ir kitus artimus giminaičius, neduoti parodymų, išaiškinta suprantamai, A. G. yra jo žmona. Ikiteisminio tyrimo byloje jis atsisako prieš savo žmoną duoti parodymus, gali pasakyti tai, kad A. tikrai yra labai gera mama, jis jai jokių pretenzijų dėl nieko neturi (b. l. 40-42). Liudytojas M. G., apklaustas 2021 m. gruodžio 14 d. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad jam jo teisės išaiškintos suprantamai. Jis sutinka duoti parodymus apie savo dukrą G. G.. Jis su G. mama yra išsiskyręs, kai G. dar nebuvo metukų. Jis abiejų, su G. mama susilauktų vaikų, gyvenamąsias vietas prisiteisė su savimi, nes ji vedė asocialų gyvenimo būdą, o vėliau G. mama išvyko dirbti į užsienį. Su pirma žmona turi sūnų N., kuriam dabar (duomenys neskelbtini) metų ir G., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Po skyrybų jam abu vaikus padėjo auginti jo mama su tėčiu. Su A., dabartine žmona, gyvena apie tris metus, o susituokę yra apie metus. Gyvenant jam su tėvais, jo vaikus jo tėvai daugiau ir prižiūrėjo, nes jis dažnai važinėjo uždarbiauti į užsienį. Kol nebuvo susipažinęs su A., daugiau dėmesio skirdavo savo dukrai G., sūnus gal kiek mažiau su juo praleisdavo laiko. Su G. daugiau rūpesčių prasidėjo, kai G. pradėjo lankyti mokyklą, tada kartas nuo karto pasigirdo kalbos, kad G. vagia. G. negali paaiškinti savo tokio elgesio, paklausus, kodėl ji taip elgiasi, ji sėdėdavo nuleidusi galvą. 2021 m. spalio ar tai lapkričio mėnesį, kai buvo vaikams mokymosi atostogos, jis iš vieno tėčio sužinojo, kad jo dukra ir jo dukra bei kiti vaikai apsivogė „PIVONIJOS“ parduotuvėje. Žino, kad ji su drauge nueidavo į tą parduotuvę apie 7:30 val., dar prieš mokyklą ir apsivogdavo. Žino, kad tada jis su parduotuvės administracija išsiaiškino taip, atlygino su kitų, apsivogusių vaikų tėvais, padarytą žalą, viso bendrai apie 50 eurų, tuo viskas ir baigėsi, apie šį įvykį policijai nebuvo pranešta. Jiems buvo keista, kad parduotuvės administracija pastebėjusi vaikų vagystes jų nesudrausmino iš karto, bet yra kaip yra. G. apie įvykdytas vagystes nieko negalėjo pasakyti, ji tik sėdi nuleidusi galvą ir viskas, mano šias vagystes ji vykdė kartu su draugais, kažkiek įtakota ir jų. Jam grįžus į namus po darbo G. turi jam tūkstančius klausimų, ji reikalauja iš jo dėmesio. G. sunku su pamokų ruoša, todėl ji pradėjo lankyti dienos centrą, nes yra pasakiusi, kad namuose ji negali padaryti namų darbų, nes jai trukdo sesės su broliais, bet ir iš ten ji grįžta pamokų nepadariusi. Sunku jam paaiškinti, kas įvyko tarp A. ir G., dėl ko buvo pradėta ikiteisminio tyrimo byla. A. gal kiek yra griežtesnė nei jis, ji reikalauja namuose tvarkos, reikalauja, kad vaikai padarytų namų darbus, matot jis mažiau namie būna nei A. gal dėl to atrodo, kad A. griežtesnė. Nemano, kad G. bijo A.. Kada G. parnešė iš mokyklos prašymą išleisti ją į ekskursiją, ar tą pačią dieną, kai įvyko tarp jos su A. konfliktas, ar dieną prieš jis, neprisimena, mano, kad tą pačią dieną, kai ji su A. sukonfliktavo, kuri tai buvo lapkričio diena, jis negali pasakyti. Apie G. gali pasakyti tai, kad ji labai aktyvus vaikas, labai reikalaujanti dėmesio, ji nuolat kišasi į suaugusių pokalbius, tikrai mėgsta pafantazuoti, pameluoti, jam jos vyresnis brolis N. vis pasako, kad G. kalba nesąmones, visai neseniai N. sakė, kad mokykloje G. draugei skundėsi, kad jis ją muša, nors tai tikrai netiesa, N. būna net atskirame kambaryje nuo G., jis net pačiai G. uždraudė eiti pas N. į kambarį. G. yra pedagogams pasiskundusi, kad jai trukdo mokytis mažesni už ją broliukai, kurie net negyvena su jais, jie gyvena su kita mama kituose namuose, tad fantazijos jai netrūksta. Gali pasakyti tai, kad A. jam prisipažino, kad dėl netinkamo G. elgesio ji jai, sėdinčiai prie stalo pasuko už kairės ausies ir taip su nagu ties ausimi jai įdrėskė, apie jokius kitus veiksmus jis nieko daugiau nežino. Jau yra minėjęs, kad tą pačią dieną G. jam parodė įdrėskimą prie ausies, o jam paklausus kas nutiko, ji nusijuokė ir nieko nepaaiškinusi išėjo, tuo metu A. prie jų tikrai nebuvo. Jis su A. ir G. nebesiaiškino, kas ten tarp jų įvyko. G. jau gyvena su jais šeimoje. A. stengiasi G. nieko nesakyti, ji tik prašo, kad G. atliktų namų darbus ir viskas, bet dabar G. iš dienos centro į namus grįžta apie 17 val., o apie 18 val. į namus po darbo grįžta ir jis, tai dabar jis G. nurodo atlikti namų darbus, nes A. jam pasako, kad G. jos neklauso ir namų darbų, jai paliepus, nedaro. Kažkaip tiki A., nes mano, kad jei ji būtų G. pasukusi ne tik ausį, bet ir sudavusi kur į veidą, jam ji apie tai taip pat būtų pasisakiusi, mano, tai gali būti daugiau ir G. fantazijos (b. l. 45-48).
7. Nukentėjusioji mažametė G. G., apklausta 2021 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos, liudytojo apklausos metu parodė, kad ji žino, kad susirinko, kad ją apklaustų dėl smurto. Tai įvyko namuose, virtuvėje. Buvo pietūs - ji valgė ir buvo užsimetusi koją ant kojos, jos rankos buvo kišenėje ir pamotė priėjo ir už kėdės ją pastūmė. Ji atsitrenkė veidu į stalą, pradėjo verkti. Atėjo netikra sesuo ir sako, kad bėga iš lūpų kraujas. Ji apsivalė. Pamotė buvo virtuvėje, prie mažo vaiko kėdutės. Ji sėdėjo ant kėdės. Pamotė užsinervavo, priėjusi jai už nugaros, paėmė už ausų ir ją tempė - ir kažką padarė su nagais, kad pradėjo jai kraujas bėgti. Kai ją tampė už ausų - jai skaudėjo. Po ausų ji ją pastūmė su kėde. Po to ji ją už plaukų tempė ir po to iš rankos su delnu jai sudavė į veidą. Tuo metu jai labai skaudėjo. Jos sesė S. viską matė savo akimis. S. (duomenys neskelbtini) metai. Kai pamotė nuėjo, S. pasakė, kad jai iš lūpų bėga kraujas. O pamotė sakė, kad nuo bulvių košės varva. Po įvykio ji nuėjo į vonią. Paskui sudėjo indus į indaplovę ir nuėjo daryti pamokų. Tėtis tuo metu buvo darbe. Apie įvykį tėtis sužinojo kitą dieną, kai paskambino iš vaikų teisių R.. Ji nepasakė tėčiui, nors jis ir matė. Ji bijojo tėčiui sakyti, kad nebūtų problemų. Į teisėjos kl. - pamotė atėjo iš už nugaros ir paėmė jai už ausų, pradėjo ją kratyti ir trenkė jai iš delno per veidą, neatsimena iš kurios rankos, skaudžiai. Mano, kad pamotė ant jos užpyko, nes ji sėdėjo koja ant kojos ir ranka buvo kišenėje, ji mosikavo koja. Jos kalbėjosi apie tai, kai brolis N. kažką pridirbo senuose namuose. Ji sako, kad ji maivosi. Jai atrodo, kad ji nesimaivo. Mosikavo koja ir valgė. Apie išvykas nebuvo kalbos. Gruodžio 1 d. su klase turėjo būti ekskursija į Vilnių ir kainuoja 9 eurus. O pamotė sakė, kad nėra lėšų ir jokios ekskursijos. Apie ekskursiją kalbėjo jau po įvykio. Kai atnešė lapą, kairėje pusėje nebebuvo žaizdos. Apie ekskursiją mokytoja pradėjo kalbėti praeitą trečiadienį. Ketvirtadienį atspausdino lapą ir kalbėjo tada apie ekskursiją su pamote. Lapą atnešė pamotei. Ji sako, kad dabar į visas ekskursijas ji nevažiuos. Sprendimus dėl ekskursijų priima tėtis, tik dabar kažkodėl pamotė. Po šito įvykio buvo pirma pamoka, ji norėjo, kad nematytų mokytoja. bet mokytoja pamatė ir liepė pasakyti kas atsitiko, ji pasakė mokytojai, kad ją pamotė tampė už ausų, nes ji sėdėjo koja ant kojos, kad ant jos supyko. Į prok. klausimą atsakė, kad kaip papasakojo mokytojai, kada ją tampė pamotė, ši sakė, kad nueis pas socialinę. Ji sakė, kad nereikia, bet vis tiek su mokytoja nuėjo pas socialinę. Su drauge ji nuėjo pas seselę. Socialinė jos paklausinėjo ir ji nuėjo į pamoką ir tada atėjo socialinė sakė, kad atvažiavo iš vaikų teisių, tada iškvietė policiją, paskambino jos tėčiui. Ji išvažiavo su policija iki ligoninės. Ten jai pažiūrėjo žaizdą, o paskui ją nuvežė pas diedukus. Lapą apie ekskursiją davė penktadienį. Pats įvykis buvo trečiadienį. Jai atrodo, kad lapą jai davė pirmadienį. Ji tiksliai neprisimena. Ketvirtadienį iš mokyklos važiavo į ligoninę, po to pas diedukus iki pirmadienio. Išėjo iš diedukų 6 val. vakare. Su pamote ir tėčiu ji gyvena nuo pirmadienio 8 val. Lapą dėl ekskursijos davė pasirašyti pamotei po grįžimo iš diedukų. Į teisėjos kl. - dabar santykiai su pamote geri. Jai po įvykio teko bendrauti su pamote. Ji sakė, kad nenori jos matyti, ji labai užpyko, kad ji pas socialinę juokėsi, kai kalbėjo S.. Jos atsiprašė ir ne vieną kartą. Atsiprašė, kai dar buvo pas diedukus (b. l. 67-69; 70).
8. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame A. G. panaudojo fizinį smurtą prieš podukrą G. G.. Butas pirmame namo aukšte, durys kairėje. Įėjus į koridorių, kairėje, matome sukabintus rūbus, dešinėje, batų lentynas. Pirmos durys kairėje, sienoje, veda į virtuvę, priekyje esančios durys veda į kambarį Nr. 1. Koridoriaus gale, kairėje sienoje, yra durys vedančios į kambarį Nr. 2. Paskutinės durys dešinėje koridoriaus sienos veda į kambarį Nr. 3, antros durys nuo galo, dešinėje koridoriaus sienoje veda į kambarį Nr. 4. Užėjus į virtuvę, dešinėje, kampe, matomas šaldytuvas, už jo prie dešinės sienos yra spintelė. Už spintelės yra virtuvinis stalas, prie kurio keturios kėdės. Prie priekinės sienos vaikiška maitinimo kėdutė. Prie kairės sienos yra virtuvinės spintelės, buitinė technika. Virtuvė tvarkinga. Įėjus į kambarį Nr. 1, prie dešinės sienos, matoma rūbų džiovyklė, prie priekinės sienos yra sekcija. Kairėje stalas. Prie kairės sienos sofa, prieš sofą - stalas. Kambaryje Nr. 2 dešinėje yra lova, prie kairės sienos antra lova. Priekiniame dešiniame kampe stalas. Ant grindų kamuoliai, šlepetės. Kambaryje Nr. 3, prie dešinės sienos - lova. Prie kairės - komoda ir staliukas, kairėje - kėdė. Kambaryje Nr. 4, prie kairės sienos yra lova, priekiniame dešiniame kampe vaikiška lovytė. Prie dešinės sienos sekcija. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta (b. l. 9-11; 12-16).
9. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 18 d. vyriausiojo patrulio G. Razumo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad: 2021 m. lapkričio 18 d., 10:29 val., dirbant nustatytame maršrute kartu su vyresniuoju tyrėju K. Šveikausku, iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešė VTAS, kad prieš mergaitę 9 m. smurtauja pamotė, ausies trauma. Laukia (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą išsiaiškino, kad 2021 m. lapkričio 17 d., apie 14:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), G. G., gimusią (duomenys neskelbtini), sumušė jos pamotė A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. tampė už plaukų ir ausų, taip pat sudavė ranka į veidą. Apie šį įvykį VTAS vyriausioji specialistė R. C. sužinojo iš (duomenys neskelbtini) soc. pedagogės, kuriai informaciją perdavė mokytoja D. M.. Pasak G. G., namuose taip pat buvo vaikai - D. G., A. L., V. L., S. L. ir N. G.. Kartu su jais gyvena ir M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), pastarasis apie tai, kad pamotė A. G. mušė jo dukrą G. G., nieko nežinojo, nes dukra jam nieko nebuvo sakiusi. G. G. buvo apžiūrėta medikų (b. l. 17-18).
10. Iš į bylą pateikto 2021 m. lapkričio 29 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad ekspertas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su nukentėjusiosios G. G. med. dokumentais - gydytojo įrašu, 1 lapu, ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad G. G. padaryta keletas iki 2 cm ilgio nubrozdinimų kairės ausies kaušelyje, paveikus kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštų nagai, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22-23).
11. Byloje esančiame 2021-11-23 - 2021-11-24 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu „Lenovo“, kurio IP adresas 10.123.1.166 apžiūrimi BODY kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas atidaromas naudojant programėlę „Media Player”. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_104203_002. Matyti, kad einama į mokyklą. Priekyje eina pareigūnas K. Š.. Matyti, kad ateinama į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Filmuojama pareigūno Gerardo Razumo dėvima BODY kamera. Pareigūnai eina į trečią aukštą, pas socialinę pedagogę. Matyti, kad kabinete yra, kaip suprantama, socialinė pedagogė, maža mergaitė ir VTAS vyriausioji specialistė R. C.. VTAS specialistė R. C. informuoja, kad nori, jog būtų užfiksuotas smurto atvejis prieš vaiką, nes mergaitei sužalota ausis, sako, kad skriaudžia pamotė, kad tuo metu tėčio namuose nebuvo. Mergaitė įsiterpia, kad pamotė nedirba, turi šešis vaikus, kad būna namuose, su vaikais nesusitvarko, o tėtis dirba iki šešių. Pareigūnas atidžiau pažiūri į mergaitę, matyti ties mergaitės kairia ausimi užklijuotas pleistras, VTAS specialistė R. C. paaiškina, kad dabar prie ausies užklijavo mokyklos sesutė. Pareigūnas Gerardas Razumas klausia „o kada sužalojo?”, tiek VTAS specialistė, tiek pati mergaitė pasako „vakar”, VTAS specialistė toliau sako „nurodė, kad tampė už plaukų, sudavė per veidą”, mergaitei sako „tu pati pasakyk”. Pareigūnas K. Š. klausia „ar tai pirmas kartas”, į tai mergaitė atsako „pirmas”. Galimai socialinė pedagogė mobiliojo ryšio telefone parodo nufotografuotą mergaitės sužalotą kairiąją ausį. Tada pareigūnas K. Š. klausia mergaitės „ir ką tau darė?”. Mergaitė pasako, kad „trenkė per veidą, tampė už plaukų“, rodydama dešine ranka už dešinės ausies sako, kad „ši ausis kaip ir sveika, bet labai skaudėjo“, o rodydama į kairiąją ausį paaiškina, kad ši iš keturių vietų (nesuprantamas žodis) jei ne iš penkių”. Apie įvykį VTAS specialistę informavo socialinė pedagogė, kuri paaiškino, kad jai pranešė mokytoja, kuri pamatė, kad ji imasi, dengiasi. Pareigūnas K. Š. soc. pedagogės paprašo mokytojos kontaktų. Pareigūnas bendrauja su VTAS specialiste R. C., mergaitė stebi pareigūną gniauždama rankas. Soc. pedagogė padiktuoja mokytojos D. M. kontaktus. VTAS specialistė R. C. mergaitei nurodo nueiti paimti kuprinę, mergaitė išbėga. Pareigūnas užsirašo ir VTAS specialistės R. C. duomenis. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_104635_002. Vaizdo įrašas be garso. Dubliuojasi su vaizdo įrašu Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_104203_002. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_104704_003. Tai pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. VTAS vyriausioji specialistė R. C. pareigūnui paklausus nurodo, kad mergaitė yra iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnai užsirašo mergaitės duomenis – (duomenys neskelbtini), tėtis – M. G., o pamotė A. G.. Pareigūnas Kęstas Šveikausaks klausia VTAS spec. R. C. „o kaip tėtis?”, specialistė nurodė, kad ji kalbėjo telefonu su tėčiu, jis paaiškino, kad jis matė, klausė pas mergaitę kas nutiko, bet ji nieko neatsakė. Nubėgo, jis galvojo, kad susimušė su broliu, R. C. nurodo, kad tą patį tvirtino ir mergaitė, kad ji tėčiui nepasakė, nes bijojo pamotės. Spec. R. C. pareigūnui padiktuoja ir tėvo, ir pamotės telefono numerius, nurodo, kad ji su pamote nekalbėjo, sako, kad ji su tėvu pas juos į tarnybą iškviesti rytdienai. Pareigūnas pasitikslina, ar šeimoje su šia mergaite yra šeši vaikai, į tai spec. R. C. atsako „man rodos taip”. VTAS specialistė nurodo, kad jiems ši šeimyna yra žinoma. Sako, kad taikoma atvejo vadyba, dirba socialinis darbuotojas su šeima. Socialinė pedagogė nurodo, kad mergaitė tėčiui nepasakė, nes nurodė, kad bijo A., t. y. pamotės, ir tėčiui nepasakė, nes atėjo A.. VTAS spec. R. C. nurodo, kad apie šeimą yra pranešimų, žiūrėdama į bylą patikslina, kad turėjo pranešimą dėl tėvų girtavimo ir galimos vaikų nepriežiūros, pranešimas buvo rugpjūčio mėnesį, pranešė anonimas ir tada abiem buvo nustatyti girtumai. VTAS spec. R. C. klausia „tai Jūs pradėsit ikiteisminį tyrimą?”, pareigūnas atsako, kad pradės, sako, kad reikia jog mergaitę apžiūrėtų medikai, kad būtų nustatyti sužalojimai. VTAS spec. R. C. nurodo, kad dabar mergaitę ji apgyvendins pas senelius, kad ji negrįžtų į tą aplinką, nurodo, kad mergaitė sako, kad yra skriaudžiama ir jos sesė, sako, kad galimai ji nuvažiuos į kitą mokyklą pakalbėti ir su kita mergaite. Pareigūnas klausia, kokiu adresu bus apgyvendinta mergaitė, VTAS specialistė nurodo, kad (duomenys neskelbtini), pas senelius V. G. ir J. G.. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_105134_003. Vaizdo įrašas be garso, dubliuojasi su vaizdo įrašu Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_104704_003. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_105204_004. Tai antrojo vaizdo įrašo tęsinys. VTAS spec. R. C. nurodo, kad atėjus vaikui ji važiuoja į priimamąjį, o paskui pas senelius vaiką palieka. Vėliau VTAS spec. R. C. nurodo, kad jai mergaitė yra sakiusi, kad ji anksčiau yra du kartus paklupdyta ir klupi ilgai, iškeltomis rankomis, sako, kad „tokios drausminimo priemonės stiprios”. Soc. pedagogė išeina pasižiūrėti kur pradingo mergaitė. Pareigūnas K. Š. tikslinasi įvykio laiką, VTAS spec. R. C. nurodo, kad tai buvo vakar, 14:30 val. VTAS spec. R. C. nurodo, kad ji su pareigūnais eina pas mergaitę į klasę, soc. pedagogė nurodo, kad tai bus (duomenys neskelbtini), paskutiniame korpuse. Pareigūnai eina į pirmą aukštą. Vaizdo įrašas 05:00 min. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_105633_003 be garso. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_105723_005. Filmuojama mokyklos kiemas. Pareigūnas K. Š. eidamas klausia mergaitės „dėl ko čia viskas taip įvyko”, mergaitė sako, kad ji valgė, mosikavo su kojomis, toliau nesuprantama, ką mergaitė sako, pučia vėjas. VTAS spec. R. C. mergaitę kviečia važiuoti su ja, mergaitė nubėga prie specialistės. Vaizdo įrašo trukmė 00:37 s. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_1118_110621_006. Filmuojamas vaizdas prie VšĮ „Ukmergės ligoninė”, pareigūnas Gerardas Razumas mergaitės klausia „ar skauda ausį?”, mergaitė sako „aaaaaaaaa”, kitas pareigūnas - K. Š. mergaitės klausia, kiek namuose yra vaikų, su ja ar be jos šeši, mergaitė atsako, kad su ja. Užeina į ligoninės patalpą, kur paaiškėja, kad ne čia atėjo, kad reikia eiti kitur. Išeinama iš patalpos. Pareigūnui K. Š. paklausus mergaitės, ar kas nors matė, mergaitė nurodo, kad matė sesės, brolis, nurodo kiek jiems metų. Važiuojama į kitą vietą. Vaizdo įrašo trukmė 01:07 min. (b. l. 24-27).
12. Į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 24 d. VTAS rašte nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, M. ir A. G. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. M. ir A. G. šeimoje auga šeši vaikai. A. G. iš pirmos santuokos augina dvi dukras. Apie galimus vaiko teisių pažeidimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus aps. vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone buvo gavę š. m. rugpjūčio 4 d., dėl tėvų girtavimo, vaikams buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nuo 2019 metų kovo mėnesio šeimai taikoma atvejo vadyba, su šeima dirba ir paslaugas teikia socialiniai darbuotojai (b. l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
13. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
14. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažintina vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams bei šiam terminui paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad nuo 23:00 val. iki 06:00 val. A. G. privalo būti gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra bei įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
15. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 109).
16. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamosios asmenybę. A. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamoji nėra teista (b. l. 101), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 103). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 92-94), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
19. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
20. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
21. Kaltinamoji A. G. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
22. Prokuroras prašo kaltinamajai skirti galutinę 30 parų arešto bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant 5 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad nuo 23:00 val. iki 06:00 val. A. G. privalo būti gyvenamosios vietos adresu jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra bei skirti BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytą įpareigojimą - neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat siūloma skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta kad nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. G. kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą. Kaltinamajai siūloma skirti arešto bausmę. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamosios duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad kaltinamoji supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. G. atleido kaltinamajai. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji nedirba, augina vaiką iki trejų metų, taip pat, kaltinamosios šeimoje, be nukentėjusiosios ir mažamečio vaiko, auga dar keturi vaikai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai atidėtinas arešto bausmės vykdymas 5 mėnesių laikotarpiui ir šiam terminui paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad nuo 23:00 val. iki 06:00 val. A. G. privalo būti gyvenamosios vietos adresu jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, kaltinamoji įpareigotina neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
24. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamosios A. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiai prieš mažametį, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).
25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 70) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
26. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, A. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nustatant, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuo 23:00 val. iki 06:00 val. A. G. privalo būti gyvenamosios vietos adresu jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Paskirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.