Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Tėvas T. P. praleidžia laiką su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą šeštadienį iš jos motinos M. P. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant dukrą jos motinai sekmadienį iki 18.00 val. Tėvas pasiima dukrą švenčių dienomis, per Šv. Kalėdas kas antri metai (poriniais metais), Šv. Velykas kas antri metai (neporiniais metais), kasmet Tėvo dieną bei T. P. gimimo dieną, kasmetinių atostogų (ne mažiau kaip 10 dienų iš eilės) pirmą savo kasmetinių su dukra atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant ją iš dukters gyvenamosios vietos ir iki paskutinės su dukra atostogų dienos 18.00 val. pristatant ją motinai nurodytos M. P. gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, jei šalys raštu (SMS žinute, elektroniniu laišku ir pan.) susitaria kitaip. Tėvas T. P. du kartus per savaitę, t.y. pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 val. iki 20.00 val., su dukra A. P. komunikuoja naudodami tiesioginio bendravimo internetu programą Skype. Apie ketinimą susitikti su dukra A. P., susitikimo datą, laiką, trukmę bei vietą T. P. praneša jos motinai M. P. elektroniniu laišku, telefonu, SMS žinute ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo susitikimo datos.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrai A. P. sueis 4 metai ieškovas T. P. turi teisę susitikti su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį (neporinį - pirmas ir trečias) nuo 10.00 val. iki 18.00 val. šeštadienį ir/ar sekmadienį (be nakvynės), atsižvelgus į dukters dienos režimą (pietų miegas, maitinimosi įpročiai ir pan.) dalyvaujant jos motinai M. P..Nuo (duomenys neskelbtini) m. vasario mėn., t.y. po to, kai dukrai A. P. sueis 8 metai ir toliau ieškovui T. P. suteikiama teisė: Susitikti ir bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį (neporinį - pirmas ir trečias), dukrą pasiimant iš jos motinos M. P. gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 10.00 val. šeštadienį ir sekmadienio vakare iki 18.00 val. pristatant dukrą motinos M. P. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, jei šalys raštu (SMS žinute, elektroniniu laišku ir pan.) susitaria kitaip.Pasiimti dukrą švenčių dienomis - kiekvienų lyginių metų (pvz. 2018, 2020 m.) Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, nelyginių metų (pvz. 2017, 2019 m.) Šv. Kalėdų, Kūčių dieną, Velykų dieną, kasmet Tėvo dieną bei T. P. gimimo dieną, išskyrus atvejus, jei šalys raštu (SMS žinute, elektroniniu laišku ir pan.) susitaria kitaip.Nuo (duomenys neskelbtini) m. vasario mėn., t.y. iki dukrai sueis 10 metai ir toliau ieškovui T. P. suteikiama teisė pasiimti dukrą A. P. kasmetinių T. P. atostogų metu (ne mažiau kaip 10 dienų iš eilės) pirmą savo kasmetinių su dukra atostogų dieną nuo 10.00 val. ryto pasiimant ją iš dukters gyvenamosios vietos ir iki paskutinės su dukra atostogų dienos 18.00 val. pristatant ją motinai nurodytos M. P. gyvenamosios vietos adresu.Atostogaudamas su dukra, pasiimdamas ją savaitgalių ar/ir susitikdamas švenčių dienomis T. P. informuoja A. motiną M. P., kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba M. P. galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su savo dukra.Apie ketinimą susitikti su dukra A. P., susitikimo datą, laiką, trukmę bei vietą T. P. praneša jos motinai M. P. elektroniniu laišku, telefonu, SMS žinute ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo susitikimo datos.Apie ketinimą pasiimti dukrą A. P. atostogoms, atostogų datą, laiką, pasiėmimo trukmę bei vietą T. P. praneša jos motinai M. P. elektroniniu laišku, SMS žinute, registruotu laišku ir pan. ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki planuojamos praleisti su dukra pirmosios atostogų dienos.Per M. P. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) T. P. neturi teisės pasiimti dukters A., nebent šalys konkrečiu atveju susitaria kitaip.Jeigu nustatytu laiku T. P. neturi galimybės pasiimti dukros A. P. laisvadieniui, savaitgaliui ar atostogų laikotarpiui, jis privalo apie tai informuoti M. P. telefonine trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki numatomos susitikimo su dukra dienos 15.00 val.; ne vėliau kaip iki tos savaitės, kurios savaitgaliui tėčiui yra skiriamas laikas susitikti su dukra, penktadienio 15.00 val.; ir ne vėliau kaip likus savaitei iki numatomos pirmosios atostogų dienos. Jei nustatytu susitikti su dukra laiku T. P. neatvyksta pasiimti dukros daugiau kaip 2.00 val., M. P. pasilieka teisę T. P. skirtą susitikti su dukra laisvadienį, savaitgalį ar atostogų laiką praleisti su dukra savo nuožiūra.T. P. turi teisę laisvai bendrauti su dukra A. P. visomis ryšio priemonėmis ir forma (telefonu, el. laiškais, sms žinutėmis, naudojantis skype programa, viber programa, per socialines paskyras facebook ir kt.), atsižvelgdamas į dukters dienos režimą, jos gebėjimus, norą, sveikatos būklę ir turimas galimybes šiomis priemonėmis ir paskyromis naudotis.

Ieškovas pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuose su atsakovės jam pateiktais reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis, jis neturi finansinių galimybių teikti 250 EUR dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė jam nebeleidžia bendrauti bei matytis su dukra.

Trečiasis asmuo UAB „Tele2“ atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovo ir atsakovės šeima nėra įrašyta į Ukmergės rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Skyriuje nebuvo fiksuota informacijos dėl netinkamos vaiko priežiūros, nėra gauta pranešimų iš kitų institucijų. Apsilankė šalių mažamečio vaiko gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad atsakovė su dukra gyvena atsakovės mamai V. G. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, namuose yra visi namų apyvokos daiktai ir baldai, vaiko lovytė ir žaislų. Trūksta tvarkos, tačiau sąlygos mažamečiui augti, vystytis ir lavėti yra sudarytos. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, ieškovui išlieka pareiga teikti vaikui išlaikymą. Atstovė teisme palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. P. ir atsakovė M. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) padarė santuokos apskaitos įrašą Nr. 216. Santuokos sudarymo faktą patvirtina 2015-04-30 išduotas santuokos liudijimas AA Nr. 433100. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, išaiškino, jog bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo. Kasacinio teismo minėtame procesiniame dokumente konstatuota, jog nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyti santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindai ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1. 8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3. 49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, nuostatos. CK 3.49 straipsnio, įtvirtinančio santuokos pabaigos atvejus, 2 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 ‑ 3.54 straipsniai), vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 ‑ 3.59 straipsniai) arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.60 ‑ 3.65 straipsniai).

Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas T. P. prašo teismo panaikinti santuokos apskaitos įrašą ir pripažinti, kad dėl jų šeimos iširimo kalta atsakovė, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, nenurodydama priežasčių, (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į kitą miestą, kartu su savimi pasiimdama ir dukrą, o jį paliko vieną su didelėmis šeimos skolomis. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino teisme liudytoja apklausta ieškovo močiutė S. M., kuri nurodė ieškovui paskolinusi 2 800 Lt ir 300 EUR, kad jis galėtų grąžinti bankui vestuvėms rengti paimtą paskolą, ieškovas žadėjo pinigus grąžinti, iš M. P. šių pinigų grąžinti ji neprašo. S. M. tvirtino, kad atsakovė jos anūko nevertino, nepagarbiai su juo elgėsi, nors jis namuose gamindavo maistą, plaudavo indus ir atlikdavo kitus ūkio darbus. Ieškovo motina J. U. teisme paliudijo, jog į sūnaus šeimos gyvenimą nesikišdavo, paliko sūnaus šeimai gyventi butą ir tik jų pačių prašymu padėdavo jų šeimai tiek finansiškai, tiek maistu, tačiau atsakovė nuo 2014 m. rudens pradėjo su ja mažiau bendrauti. Liudytoja daro prielaidą, kad atsakovė gali turėti kitą vyrą. J. U. teisme patvirtino, kad jos sūnus turi skolų – už butą ir močiutei.

Tuo tarpu atsakovė M. P. teismo prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nesirūpino buitimi, kurį laiką nedirbo, ieškovas ir jo mama kontroliavo jos gyvenimą, prieš ją naudojo psichologinį spaudimą, todėl ji neapsikentusi (duomenys neskelbtini) išsikraustė ir pradėjo gyventi su dukra atskirai. Iš atsakovės teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl to, kad jos sutuoktinis T. P. penkis mėnesius naudojasi jos elektroniniu paštu, prisijungia prie jos profilio socialiniame tinkle Facebook bei Skype, skaito jos elektroninį paštą, siunčia elektroninius laiškus, skaito ir trina jai siunčiamą informaciją. Iš nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad tyrimo metu nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtintas šeimai ir visai visuomenei reikšmingas santuokos išsaugojimo (favor matrimonii) principas (CK 3.41 straipsnis), todėl yra pripažįstamas tiek viešasis, tiek privatus interesas telkti visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota, jeigu yra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai turi galimybę iš naujo pradėti gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos įtvirtintos CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių konkrečiai vieno ieškovo ar tik atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo, nėra. Nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, netenkino vienas kito poreikių, dėl to abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, jog abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, dėl to sutriko jų tarpusavio nuolatinis ryšys, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys, taip pat nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, ieškovui T. P. paliktina santuokinė pavardė P., atsakovei M. P. paliktina santuokinė pavardė – P. (CK 3.69 straipsnis).

Iš gimimo liudijimo AB Nr. 011531 matyti, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. P., kuri yra nepilnametė. Byloje nustatyta, kad šiuo metu mergaitės tėvai gyvena atskirai, o jų mažametė dukra A. P. gyvena kartu su savo motina – atsakove M. P., jos motinai V. G. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo prašo, kad jų dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad atsakovės namuose yra visos sąlygos mažamečiui vaikui augti ir vystytis. Atsižvelgiant į mergaitės, kuriai dar nėra dvejų metukų, amžių, į tai, kad mergaitė gyvena kartu su atsakove, kur jai augti ir vystytis yra sudarytos tinkamos sąlygos, į mažametės mergaitės interesus, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir šio skyriaus atstovės poziciją, išdėstytą teisme, nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina (CK 3.174 straipsnis).

Pagal CK 3.170 straipsnio 4 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, todėl siekiant užtikrinti vaiko interesus ir teisę bendrauti su tėvu, būtina nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Byloje aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatytas minimalus ieškovo T. P. bendravimas su vaiku, teisme nenustatyta. Duomenų, kad ieškovas su dukterimi elgusi netinkamai, byloje nėra. Ieškovas teisme tvirtino mylintis savo dukrą ir norintis su ja nuolat bendrauti, ieškinyje pateikė prašomą patvirtinti bendravimo su dukterimi tvarką, visą sutuoktinių gyveno skyrium laiką dėjo pastangas kiek įmanoma daugiau su ja matytis. Aplinkybę, jog ieškovas siekia bendrauti su dukterimi, patvirtino ir teismo posėdyje liudijusi ieškovo motina J. U.. Tuo tarpu atsakovės teismo posėdyje išdėstytos pastabos dėl nutrūkusio dukters ir ieškovo ryšio esamoje situacijoje, kai ieškovas gyvena kitame mieste, o šalių tarpusavio santykiai yra įtemti, teismui neduoda pagrindo abejoti, kad nusistovėjus bendravimo su vaiku tvarkai tėvo ir dukters ryšys bus atkurtas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), teismas laiko, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka iš esmės atitinka CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir užtikrina maksimalų galimą tėvo bendravimą su nepilnamečiu vaiku bei atitinka vaiko teises ir interesus. Tuo tarpu atsakovės pasiūlyta tvarka tik nuo (duomenys neskelbtini) metų leisti ieškovui dukrą pasiimti kas antrą savaitgalį, bei švenčių dienomis, o tik nuo (duomenys neskelbtini) metų dukrą leisti pasiimti kasmetinių atostogų metu, prieštarauja paminėtoms teisės normoms bei pažeidžia dukters teises nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu. Be to, pagal atsakovės pasiūlytoje bendravimo tvarkoje nėra numatytos galimybės bendrauti ir matytis ieškovui su dukra iki jai sueis ketveri metai. Teismas sutinka, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, į tai, kad kurį laiką ieškovas su dukra bendravo mažiau, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovas su dukra bendrauti ir matytis atvyks į dukros gyvenamąją vietą bei bendraus su dukra dalyvaujant atsakovei. Teismas šį pereinamąjį laikotarpį nustato iki šalių dukrai sueis treji metai. Šioje dalyje ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkintini iš dalies (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Tuo tarpu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovė paskaičiavo ir pateiktoje dukters poreikių skaičiavimo išklotinėje nurodo, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 535 EUR, iš kurių apie 140 EUR maistui, taip pat dukrai reikia 293 EUR drabužiams, 26 EUR ugdymui, 55 EUR sveikatai ir laisvalaikiui, 70,41 EUR higienai, 35 EUR transportui, 100 EUR išlaidoms, susijusioms su gyvenamąja vieta. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis atsakovės paskaičiavimas nėra tikslus, nėra aišku, kurios išlaidos, išskyrus išlaidas maistui, yra paskaičiuotos kaip reikalingos mėnesiui, o kurios ilgesniam periodui. Pažymėtina, jog atsakovė priešieškinyje bei patikslintame priešieškinyje yra nurodžiusi skirtingas sumas, atitinkamai 480 EUR ir 500 EUR, reikalingas vaiko išlaikymui per mėnesį. Teismas, ištyręs ir įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus vaiko poreikių lygį patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovės pateikti įrodymai (išlaidos komunaliniams mokesčiams, maistui ir kitoms prekėms) ne visi skirti vaiko išlaikymui pagrįsti ir iš dalies neatitinka tikrųjų vaiko poreikių. Atsakovės nurodytos vaiko daliai tenkančios būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį (100 EUR) yra per didelės. Atsakovė patvirtina, jog su dukra gyvena savo motinai V. G. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, į bylą duomenų, kad moka nuomos mokestį, nepateikė. Tiek išvadą teikiančios institucijos atstovams, besilankiusiems jos gyvenamojoje vietoje, tiek teisme atsakovė patvirtino, kad būstą išlaikyti jai padeda mama. Be to, kaip matyti iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2015 m. Mokėjimo pranešimo Nr. 10023723, už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio iki gruodžio mėnesio rinkliava paskaičiuota įvertinus, kad minėtame bute gyvena 3 asmenys. Taigi, būsto išlaikymo išlaidos dalintinos ne dviem, o trims asmenims.

Atsakovė skirtina jos vaikui išlaikymo, priteisto iš tėvo, tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė vaiko turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad vaiko turtas (įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesais.