Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant iki 2020 m. gegužės 1 d. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitas nuteistasis S. J. apeliacinio skundo nepadavė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir išvada, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nuteistoji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. J. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį rėmėsi ne vien tik nukentėjusiojo G. Č. bei liudytojos L. B. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, bet kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duomenimis (1 t., b. l. 56–57), liudytojos L. B. 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 65–66, 68–69), liudytojos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duomenimis (1 t., b. l. 79–80), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 32–34), analizavo nukentėjusiojo skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašą (1 t., b. l. 97–101), policijoje pareigūnų „body camera“ vaizdo įrašą (1 t., b. l. 105–107), specialisto išvadą Nr. G1827/2018 (03) (1 t., b. l. 89), VšĮ Respublikinės Telšių ligoninės pateiktą gydytojo išrašą (1 t., b. l. 95). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojos parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

7. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-693/2016, 5.7 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018, 10.8 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti nurodomi apkaltinamajame nuosprendyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2012). Nagrinėjamu atveju liudytojai L. B. teisiamajame posėdyje nurodžius, kad tiksliai neprisimena 2018 m. spalio 12 d. įvykių, ir teisėjai pagardinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 35–40), pirmosios instancijos teismas remdamasis jais apkaltinamajame nuosprendyje nepažeidė jokių BPK nuostatų. Liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jog matė, kaip nuteistieji naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu: S. J. randa sudavė keletą smūgius nukentėjusiajam į veidą, o nuteistasis S. J. spyrė nukentėjusiajam. Vien dėl to, kad nukentėjusysis ir liudytoja įvykio metu buvo neblaivūs (1 t., b. l. 95, 135), nėra pagrindo netikėti jų parodymais, nes jie aiškūs, juose pateikiama nuosekli įvykių eiga, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – specialisto išvada (1 t., b. l. 89), vaizdo kamerų vaizdo įrašas (1 t., b. l. 105–107).

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prokurorės 2019 m. kovo 7 d. nutarimu S. J. ir S. J. veika buvo perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnį nenustačius, kad S. J. ir S. J. panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo G. Č. atžvilgiu būtų pagrobę jo pinigus (1 t., b. l. 11–18). Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinka pakankamai duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, kad S. J. ir S. J. pagrobė jo pinigus, tai nesuteikia pagrindo abejoti aiškiais, nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo teiginiais, kad nuteistieji naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu (1 t., b. l. 25, 44–45, 47–49, 56–57, 61–63, 176–178; 2 t., b. l. 85–87), nes, kaip minėta anksčiau, juos patvirtino įvykio liudytoja L. B. bei kiti byloje esantys įrodymai. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remdamasis nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, susijusių su įrodymų vertinimu.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog viena konflikto šalis buvo nusiteikusi priešiškai antrosios atžvilgiu, nesudaro pagrindo puolimo žodžiu atremti fiziniu smurtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-628/2018, 28 punktas), todėl aplinkybė, kad nukentėjusysis kalbėjo nepagarbiai apie moteris ir taip įžeidė nuteistąją, nepateisina fizinio smurto naudojimo jo atžvilgiu.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo S. J. pripažinta kaltu padariusi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios S. J. apeliacinį skundą.