Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu A. S. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus, jam skirtos administracinės nuobaudos ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu nuobaudas subendrinus, jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Kėdainių rajono apylinkės teisme 2016 m. spalio 21 d. gautas A. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino A. S. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Skunde A. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų teisingam prašymo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nukrypus nuo LR ATPK 329 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos.Skunde nurodo, kad teismo argumentai, jog padarytas teisės pažeidimas priskirtinas prie itin sunkių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat tai, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą, nesudaro pagrindo atmesti jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.Apeliantas mano, kad teismas įstatymų nuostatas taikė formaliai, išsamiai ir visapusiškai netyręs ir nevertinęs ar yra, ar bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, neatsižvelgė į jo elgesį administracinės nuobaudos vykdymo metu ir jo pateiktus argumentus dėl būtinumo turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Nutartį priėmęs teismas rėmėsi ne tinkamam prašymo dėl termino sutrumpinimo išsprendimui reikšmingomis, prašyme nurodytomis, aplinkybėmis, bet dar iki nutarimo priėmimo buvusia situacija, kuri buvo įvertinta priimant nutarimą, tačiau, pagal šiame apeliaciniame skunde cituojamą teismų praktiką, neturėtų būti vertinama nagrinėjant jo prašymą. Per visą šios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė jokio teisės pažeidimo plačiąja prasme, nevairavo transporto priemonių. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad egzistuoja visos LR ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde nurodoma, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumą jo darbo ir su jo šeimos gerove susijusioms veikloms, visuomeninei veiklai, taip pat asmeniniam gyvenimui. Šiuo metu dirba UAB „Transporto vystymo grupė“ direktoriumi, yra atsakingas už tinkamą bendrovės įgyvendinamų projektų, strateginių veiklos planų įvykdymą, todėl nuolat bendrauja su bendrovės klientais ir tiekėjais, įvairiomis valstybės institucijomis. Atlikdamas jam pavestas užduotis – derindamas ir vykdydamas bendrovės įgyvendinamus projektus ir strateginius veiklos planus, jis nuolat lankosi įvairiose valstybės institucijose ir pas bendrovės klientus, esančius ne tik visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienyje. Jam priskirtoms funkcijoms atlikti tinkamai ir laiku, t. y. iki darbo dienos pabaigos suspėti nuvykti į įvairiuose Lietuvos miestuose esančias įstaigas ir valstybės institucijas, jam būtina naudotis automobiliu, o tam būtina turėti teisę jį vairuoti. Darbdavio jam mokamas darbo užmokestis yra vienintelis jo pajamų šaltinis, iš kurio išlaiko ir savo šeimą, ir kurio praradimas dėl negalėjimo atlikti visų jam priskirtų funkcijų (neturint teisės vairuoti transporto priemones), būtų nepakeliama našta visai jo šeimai. Taip pat nurodo, kad aktyviai dalyvauja Surviliškių seniūnijos, Kėdainių r., bendruomenės gyvenime, kurios narys yra nuo 2002 metų. Turėdamas automobilį ir teisę jį vairuoti jis nuolat važiuodamas į miestą nuveždavo socialiai remtinus, neįgalius, senyvo amžiaus ir ligotus bendruomenės narius į jų gydymo įstaigas. Grįždamas iš miesto parveždavo jiems medikamentų, reikiamų namų apyvokos daiktų, maisto produktų. Neturėdamas teisės vairuoti šių savo visuomeninių pareigų atlikti nebegali.Apeliantas teigia, kad iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis negali tinkamai atlikti savo darbinių pareigų, pasirūpinti savo šeima, taip pat atlikti iki tol vykdytų svarbių visuomeninių pareigų. Teismas nevertino ir neanalizavo šių aplinkybių, o tik formaliai atmetė jo prašymą, tik deklaratyviai nurodydamas, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinti nėra pagrindo.Atsiliepime į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis prašo A. S. skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. S. skundas netenkinamas.LR ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, LR ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai – būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu, ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius LR ATPK 329 straipsnyje nustatytus reikalavimus: naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis LR ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant LR ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.LR ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. S. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – neblaivumo patikrinimo vengimą. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik A. S. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Byloje nustatyta, kad A. S. po jo vairuojamos transporto priemonės sustabdymo pripažino vartojęs alkoholio, pareigūnai nurodė jutę nuo A. S. sklidusį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tačiau jis, vengdamas atsakomybės, be kita ko, galimai bandė papirkti policijos pareigūnus siekdamas, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (šiuo metu jis yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje padarymu), taip pat jis kaltinamas ir tuo, kad iškart po to, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnis) ir nesunkiai sutrikdė vieno iš pareigūnų sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas), o tai rodo itin neigiamą pažeidėjo požiūrį į elgesio taisyklių, įstatymų laikymąsi ir atsakomybės prisiėmimą už savo veiksmus.Šiame kontekste vertinant apygardos teismui pateikto skundo argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog, priešingai, nei tai suvokia A. S., jo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu bei finansine padėtimi, jo šeimos interesais, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti LR ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą ar areštą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi jis teigiamų išvadų nepadarė, toliau ignoravo Kelių eismo taisykles ir padarė šiurkštesnį administracinį teisės pažeidimą nei ankstesni jo pažeidimai – vairavo neblaivus. Nors naujo pažeidimo padarymo metu anksčiau paskirtos nuobaudos negaliojo, tačiau tai neabejotinai atskleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens daromų pažeidimų sistemiškumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą ir leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas jau šiuo metu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.