- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- ATP-1200-785/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00888-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyr. patrulis P. D. 2014-08-02 A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 012471, už tai, kad jis 2014-07-31, apie 21 val. 17 min., Elektrėnų sav., kelyje A1, Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 39 kilometre, vairavo automobilį įtariama būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono ir privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 18 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014-09-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A2.6.-859-736/2014 nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK, papildomam tyrimui atlikti – imtis priemonių duomenims apie A. S. nustatytą girtumą gauti.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartimi Institucija pateikė skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad byla institucijai grąžinama, kai trūkumai yra esminiai ir teismas jų savo iniciatyva ištaisyti negali. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta, kad A. S. siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą (vengimą pasitikrinti neblaivumą) pareigūnams davė kyšį, o vėliau aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sulaikymo sužalojo policijos pareigūnus. A. S. į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti buvo pristatytas tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, t.y. kad nustatyti aplinkybę ar nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo blaivus. A. S. pristatymas į gydymo įstaigą, neturi nieko bendro su jo padarytu administraciniu teisės pažeidimu, t.y. vengimu pasitikrinti neblaivumą. Be to nurodė, kad patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Todėl pagrindo grąžinti bylą institucijai nėra, o visi kilę neaiškumai ar prieštaravimai gali būti šalinami teismo iniciatyva bylos nagrinėjimo iš esmės metu (ATPK 284 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą A. S. atstovas advokatas A. V. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad A. S. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, pagrįstai kiltų klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad esant pagrindui teismas pats negali perkvalifikuoti inkriminuojamos veikos, akivaizdu, kad paminėti bylos trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, o privalo būti šalinami institucijos, įgaliotos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas tenkintinas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti yra nepagrįstas, todėl nutartis naikinama ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas už pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., padarymą, t.y. už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį įtariama būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono ir privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdamas KET 16, 18 p. reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista A. S. padarytų pažeidimų esmė, nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir kitos būtinos aplinkybės, nurodyta, kokius KET pažeidimus A. S. padarė ir kokius ATPK straipsnius pažeidė. Minimas administracinio teisės pažeidimo protokolas savo turiniu atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus.
Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje įvardinti papildomi tyrimo veiksmai siekiant gauti duomenis dėl A. S. nustatyto neblaivumo laipsnio nagrinėjamų pažeidimų kontekste yra visiškai nepagrįsti. Juolab, šios aplinkybės negali būti vertintinos kaip bylos medžiagos esminis trūkumas, kurio negali pašalinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas.
Pažymėtina, kad ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 str. 3 d. numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Bet koks kitoks ATPK nenumatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir visos administracinės teisės pažeidimo medžiagos grąžinimas organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir trukdančiu administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniams laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.) įgyvendinti.
Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai papildomam dėl kažkokių neesminių trūkumų, formalių techninių veiksmų atlikimui, kaip konkrečiu atveju, kad nustatyti, ar Elektrėnų ligoninėje buvo paimtas A. S. kraujas ir nustatytas jo neblaivumo laipsnis, kuomet asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už vengimą tikrintis neblaivumą pagal ATPK 126 str. 4 d., yra nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudaro prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato skundą tenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.