- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- e2-1512-863/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SME Loans“
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Arkadas“
- Advokatai
- Arnas Bareika, Lukas Vitkauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Loans“ ieškinį atsakovui V. S. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Arkadas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SME Loans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 80 000 Eur skolos, 5 620,45 Eur palūkanų, 41 734,68 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino, nurodė, jog per klaidą 5 015,45 Eur palūkanos ir 605 Eur paskolos sutarties keitimo mokestis buvo sudėta į vieną sumą ir prašoma priteisti kaip palūkanas. Dėl minėto tikslino ieškinio dalyką, nurodydama, kad iš atsakovo prašomą priteisti 127 355,13 Eur sumą sudaro 80 000 Eur negrąžintas kreditas, 5 015,45 Eur mokėjimo palūkanos, 605 Eur paskolos sutarties keitimo mokestis ir 41 734,68 Eur kompensacinės palūkanos.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškinį grindė žemiau nurodytais argumentais.
3.1. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Arkadas“ sudarė Paskolos sutartį Nr. ALT/21-08-06/04 (toliau ir – Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 80 000 Eur paskolą, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti palūkanas bei paskolos grąžinimo įmokas, o pradelsęs terminus, turėjo mokėti delspinigius. Už trečiojo asmens prievolių pagal Paskolos sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. Laidavimo sutartimi Nr. ALT/21-08-06/05/L (toliau ir – Laidavimo sutartis). Ieškovės ir trečiojo asmens sutarimu paskolos grąžinimo grafikas ir terminai kelis kartus buvo tikslinti ir galutinė paskolos grąžinimo data buvo 2022 m. spalio 29 d. Paskolos sutartimi trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs mokėti palūkanas bei paskolos grąžinimo įmokas, o pradelsęs terminus, turėjo mokėti kompensacines palūkanas.
3.2. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 28 d. išsiuntė trečiajam asmeniui ir atsakovui pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo ir skolos sumokėjimo bei nustatė papildomą terminą skolai padengti. Tačiau ir nustatytu papildomu terminu skola nebuvo padengta. 2022 m. spalio 6 d. pranešimu ieškovė informavo trečiąjį asmenį ir atsakovą, kad dėl esminio Paskolos sutarties pažeidimo paskolos sutartis yra nutraukiama po 7 dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Ieškovė taip pat nurodė, jog iki Paskolos sutarties nutraukimo trečiasis asmuo ir (ar) atsakovas turi grąžinti gautą paskolą ir sumokėti tiek mokėjimo palūkanas, tiek kompensacines palūkanas, tačiau šios prievolės trečiasis asmuo (ar atsakovas) neįvykdė ir iki 2022 m. spalio 13 d. ar vėliau nepadengė paskolos, palūkanų ir kompensacinių palūkanų. Papildomai ieškovė 2022 m. gruodžio 1 d. išsiuntė atsakovui ir trečiajam asmeniui pranešimą dėl atsakovo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį, kuriuo pareikalavimo iš atsakovo per 5 kalendorines dienas sumokėti visą trečiojo asmens skolą. Numatytu terminu atsakovas skolos nepadengė.
3.3. Laidavimo sutarties 1.1. p. atsakovas įsipareigojo kaip solidarusis bendraskolis kartu su trečiuoju asmeniu atsakyti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį su visais pakeitimais ir papildymais. Taigi, atsakovas, būdamas atsakingas už trečiojo asmens prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą tokia pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo, turi pareigą padengti 127 355,13 Eur paskolos, palūkanų ir kompensacinių palūkanų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. S. atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais.
4.1. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės reikalaujamos kompensacinės palūkanos (t. y. 41 734,68 Eur) sudaro net 52,16 procentų visos pagrindinės paskolos dalies, todėl prašė pripažinti, kad reikalaujama kompensacinių palūkanų suma, kaip trečiajam asmeniui taikoma sutartinė atsakomybė už piniginės prievolės pažeidimą, yra neprotingai didelė, ir tokio ieškovės reikalavimo netenkinti.
4.2. Ieškovė reikalauja priteisti 41 734,68 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų 0,25 procento už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną, kaip savo patirtų nuostolių kompensavimo. Visgi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė būtų patyrusi tokį 41 734,68 Eur nuostolį. Pabrėžtina, kad pati ieškovė savo ieškinyje pripažįsta, jog pelno palūkanų marža pagal Paskolos sutartį sudarė vos 1,5 procento už 30 dienų t. y. 0,05 procento už kiekvieną dieną. Atitinkamai, net jeigu pati ieškovė būtų perskolinusi iš trečiojo asmens atgautas lėšas, ieškovė būtų perskolinusi tokias lėšas už 0,05 procento už kiekvieną dieną dydžio pelno palūkanų maržą. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti 5 kartus didesnes kompensuojamąsias palūkanas, nei būtų uždirbusi iš perskolintų lėšų. Toks ieškinio reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
4.3. Tuo atveju, jeigu teismas dėl bet kokių priežasčių spręstų tenkinti ieškinio reikalavimus, egzistuoja pagrindas mažinti reikalaujamų kompensacinių palūkanų sumą. Atsakovo vertinimu, protingos kompensacinės palūkanos turėtų atitikti ieškovės tikėtiną (realų) nuostolį už negalėjimą naudoti paskolintų lėšų savo veikloje, o konkrečiai verstis šių lėšų perskolinimu už atlygį. Atsižvelgiant į tai, kad Paskolos sutartimi sulygtos 0,05 procentų dydžio už kiekvieną dieną pelno palūkanos, analogiškai 0,05 procento dydžio už kiekvieną dieną (kaip protingo dydžio palūkanos) turėtų būti skaičiuojamos ir kompensacinės palūkanos. Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi didesnių nuostolių ir/ar išlaidų dėl trečiojo asmens įvykdyto Paskolos sutarties pažeidimo.
5. Trečiasis asmuo UAB „Arkadas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Atkreipė dėmesį, jog visos sutartinės sąlygos atsakovui buvo priimtinos, jis su jomis sutiko ir įsipareigojo vykdyti. Tiek mokėjimo, tiek kompensacinės palūkanos buvo nustatytos, įvertinus kredito gavėjo rizikingumą. Atkreipė dėmesį, jog tikėtina, kad trečiasis asmuo negavo kredito iš banko, todėl kreipėsi į ieškovę. Pažymėjo, jog šiuo atveju palūkanų dydžiui turėjo reikšmės ir tai, kad kreditas buvo suteiktas labai trumpam terminui. Dėl kredito negrąžinimo ieškovė patyrė nuostolių, nes negrąžintos lėšos nebuvo įdarbintos pakartotinai. Pažymėjo, jog ieškovė privalo planuoti savo finansinius srautus, jei visi kredito gavėjai nevykdytų savo įsipareigojimų, pati ieškovė privalėtų skolintis lėšas. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju yra prašoma sumažinti netesybas iki vartotojams taikomų netesybų dydžio – 0,05 procento per dieną, tačiau mano, jog tapatinti vartojimo ir verslo santykių negalima.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodydamas, jog atsakovas su ieškiniu nesutinka prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dalyje ir prašo jas mažinti. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtus nuostolius, o tuo atveju, jei atsakovo negrąžintos lėšos būtų perskolintos, ieškovas gautų mokėjimo palūkanas - 1,5 procento už 30 dienų, ne kompensacines palūkanas. Mano, jog kiekvienos palūkanos turi būti vertinamos pagal jų paskirtį, t. y. ieškovės pajamas turėtų sudaryti mokėjimo palūkanos, o ne kompensacinės. Tuo tarpu ieškovė pasirinko tokį verslo modelį, kuomet yra siekiama užsidirbti ne iš mokėjimo palūkanų, o iš kompensacinių palūkanų, t. y. iš anksto yra tikimasi įsipareigojimų nevykdymo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nesiėmė veiksmų kompensacinių palūkanų kaupimuisi sustabdyti, atvirkščiai, skatino terminų tęsimą ir prisidėjo prie kompensacinių palūkanų užaugimo iki reiškiamo reikalavimo, kuris sudaro pusę kredito sumos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
9. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė UAB „SME Loans“ su trečiuoju asmeniu UAB „Arkadas“ sudarė Paskolos sutartį Nr. ALT/21-08-06/04, kurios pagrindu buvo suteiktas 80 000 Eur kreditas, o trečiasis asmuo įsipareigojo visą suteiktą paskolą grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Sutartyje numatyta 1,5 procento už 30 dienų laikotarpį palūkanų norma (pelno arba mokėjimo palūkanos), sutarties mokestis 1 200 Eur, kompensacinės palūkanos - 0,25 procento už pavėluotą mokėti dieną.
10. Sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta Laidavimo sutartis Nr. ALT/21-08-06/05/L, kurios pagrindu atsakovas V. S. įsipareigojo užtikrinti Paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą. Laidavimo sutarties 1.1 – 1.2 punktuose nustatyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji, t. y. laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako paskolos davėjui tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi už paskolos gavėjo nesumokėtas paskolos sumas, palūkanas, delspinigius, nuostolių atlyginimą ir kitus mokėjimus.
11. Ieškovė nurodė ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, kad trečiasis asmuo UAB „Arkadas“ sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, šalių susitarimų kredito grąžinimo terminas buvo keturis kartus atidėtas, paskutinį kartą – 2022 m. birželio 30 d. Susitarimo pagrindu sulygta dėl galutinio paskolos grąžinimo termino 2022 m. rugsėjo 30 d., tačiau sulygtu laiku kreditas nebuvo grąžintas. 2022 m. spalio 6 d. pranešimu Paskolos sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį trečiasis asmuo liko skolingas ieškovei visą suteikto kredito – 80 000 Eur sumą, 5 015,45 Eur iki sutarties nutraukimo nesumokėtų palūkanų, 605 Eur sutarties keitimo mokesčio. Be to, ieškovė taip pat paskaičiavo trečiajam asmeniui 41 734,68 Eur kompensacinių palūkanų, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. sausio 3 d. Dėl Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo ir susidariusio įsiskolinimo dydžio (paskaičiavimo teisingumo) tarp šalių ginčo nėra.
12. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės paskaičiuotų kompensacinių palūkanų dydžio, atsakovas mano, jog sutarinės kompensacinės palūkanos yra neprotingai didelės, todėl prašo jas mažinti iki sutartimi sulygtų pelno palūkanų, t. y. iki 0,05 procento per dieną.
Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).
14. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Arkadas“ neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, į tai, kad atsakovas V. S. įsipareigojo užtikrinti Paskolos sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą, taip pat tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir dėl ieškovės atlikto Trečiojo asmens įsiskolinimo sutarties nutraukimo dienai paskaičiavimo, vadovaujantis CK 6.870 straipsnio ir 6.873 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, ieškinys dalyje dėl 80 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 015,45 Eur iki sutarties nutraukimo nesumokėtų pelno palūkanų ir 605 Eur paskolos sutarties keitimo mokesčio priteisimo tenkintinas visiškai.
15. Atskirai pasisakytina dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 41 734,68 Eur kompensacinių palūkanų.
16. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
17. Kompensacinių palūkanų paskirtis atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamo prievolių vykdymo. Kompensacinių palūkanų ir delspinigių paskirtis sutampa. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų ar kompensacinių palūkanų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008); kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.
18. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
19. Tokiu būdu, nors šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, o pasiektas susitarimas šalims turi įstatymo galią, tačiau nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
20. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nei paskolos gavėjas, nei laiduotojas, nėra atlikęs nė vienos kredito grąžinimo įmokos. Atsakovas, prašydamas sumažinti sutartines kompensacines palūkanas, prašymą grindė antru įstatyminiu pagrindu, t. y. dėl palūkanų neprotingo dydžio.
21. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
22. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, 27 punktas). Tokiu atveju teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-916/2023, 28 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie patirtus nuostolius dėl paskolos gavėjos savalaikio paskalos negrąžinimo. 2023 m. kovo 27 d. ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus dėl kompensacinių palūkanų skaičiavimo, nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti netesybų mažinimo institutą, nes nėra nė vieno iš įstatyme nustatytų pagrindų, o pats atsakovas pripažino prievolę padengti ieškovės paskaičiuotas kompensacines palūkanas. Savo teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie tai, jog kiekvieną kartą tariantis dėl termino kreditui grąžinti atidėjimo atsakovas, atstovaudamas trečiąjį asmenį (veikdamas kaip trečiojo asmens vadovas), be kita ko, prisiimdavo prievolę sumokėti iki atitinkamo sutarties pakeitimo paskaičiuotas kompensacines palūkanas, t. y. sutarties galiojimo metu atsakovas suvokė, jog kiekvieną kartą atidedant paskolos grąžinimo terminą kartu yra skaičiuojamos ir toliau auga kompensacinės palūkanos, jokių pretenzijų dėl tokių palūkanų dydžio nereiškė.
24. Taigi, įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus rašytinius įrodymus, iš esmės sutiktina su atsakovo atstovo teismo posėdžio išdėstyta pozicija, jog atsikirsdama į atsakovo argumentus, kuriais buvo keliamos abejonės dėl kompensacinių palūkanų dydžio, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo ir trečiojo asmens netinkamo prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės pagrindžia tik tai, jog neįvykdžius prievolių pagal Paskolos sutartį, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti, jog dėl to teks sumokėti sutartyje sulygtas kompensacines palūkanas, t. y. prašomos priteisti kompensacinės palūkanos atitinka tikėtino numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Tačiau, kaip minėta, niekaip nepagrindžia ieškovės patirtų nuostolių dydžio.
25. Kita vertus, įvertinus tai, kad ieškovės vykdoma veikla yra susijusi su kreditų teikimu ir pajamų už pigų skolinimą gavimu, akivaizdu, ką nurodė ieškovė ir ką pripažino ir atsakovas atsiliepime į ieškinį, jog trečiajam asmeniui laiku grąžinus lėšas, jos tikėtina būtų paskolintos kažkam kitam ir generuotų pajamas. Trečiajam asmeniui kredito negrąžinus, ieškovė neatgavo savo lėšų, dėl ko negali jų vėl „įdarbinti“ ir negauti pajamų, tuo tarpu trečiasis asmuo ir toliau jomis neteisėtai naudojasi. Tokiu atveju netesybų nepriteisimas dėl realių nuostolių neįrodymo, ko prašė atsakovas atsiliepime į ieškinį, neatitiktų protingumo ir teisėtumo principų, iš esmės paneigtų pačių netesybų esmę, bei sudarytų ydingą praktiką, iš esmės pateisinančią prievolių savalaikį nevykdymą.
26. Vertindamas prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydį, teismas sutinka su ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog netesybų sumažinimas iki Vartojimo kredito įstatymo nustatyto vartojimo santykiams taikomų netesybų dydžio – 0,05 procento per dieną, neatitiktų šalių autonomijos komerciniuose santykiuose principo ir nepagrįstai sutapatintų vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, ir verslininko, kaip savo srities profesionalo ir lygiavertės paskolos sandorio šalies, pozicijas derybose dėl kredito suteikimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog nagrinėjamu atveju tokios – 0,05 procento per dieną netesybos atitiktų ieškovės tikėtinus nuostolius dėl negalėjimo negrąžintų lėšų perskolinti kitiems asmenims, nes Paskolos sutartyje numatytos pelno palūkanos – 1,5 procento už 30 dienų terminą kaip tik atitinka 0,05 procento palūkanas per dieną. Šiuo atveju, nors aritmetiškai šis teiginys yra teisingas, tačiau atsakovo prielaida, jog kredito suteikimo kaina vieno mėnesio laikotarpiui - 1,5 procento - turėtų būti taikoma ir pinigus skolinant ilgesniam laikotarpiu, nėra niekuo pagrįsta. Kaip paaiškino ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu, mokėjimo palūkanų norma priklauso nuo daugelio veiksnių ir kredito suteikimo terminas tik vienas iš jų. Todėl vertinti, kad trečiajam asmeniui daugiau nei pusantrų metų negrąžinant kredito, už negrąžintą kreditą jį perskolinus būtų gautos 1,5 procento per mėnesį pajamos, nėra jokio pagrindo.
27. Tuo pačiu teismas įvertina byloje nustatytas aplinkybes apie tai, jog nors šalių sulygtas netesybų dydis – 0,25 procentai per dieną savaime negali būti vertinamas kaip neprotingai didelis, tačiau nagrinėjamu atveju prašoma priteisti kompensacinių palūkanų suma, sudaranti daugiau nei pusė paskolinto kredito, susidarė dėl to, jog ieškovė keturis kartus sutiko pakeisti kredito grąžinimo terminą, nors paskolos gavėjas net nepradėjo paskolos grąžinimo. Iš šalių pasirašytų Paskolos sutarties pakeitimų matyti, kad kiekvienu atveju buvo susitariama ne tik dėl galutinio kredito grąžinimo termino pakeitimo, bet kartu buvo nustatomas ir tarpinis dalies kredito grąžinimo terminas, pvz., 2021 m. lapkričio 5 d. Susitarime šalys sulygo dėl galutinio 80 000 Eur kredito grąžinimo termino 2022 m. sausio 5 d., tačiau 2021 m. gruodžio 5 d. turėjo būti grąžinta 40 000 Eur kredito dalis, kas nebuvo padaryta; 2022 m. birželio 29 d. Susitarime šalys sulygo dėl kredito ir kompensacinių palūkanų gražinimo 4 kasmėnesinėmis įmokomis, tačiau nė viena iš jų nebuvo sumokėta. Tokiu būdu, nors trečiasis asmuo, kurio vardu veikė atsakovas, sutiko ir tikėtina pats prašė sutartinių terminų tęsimo, taip pat galėjo numatyti tokio tęsimo pasekmes, tačiau sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, jog prie kompensacinių palūkanų priaugimo iki prašomos sumos prisidėjo ir pati ieškovė.
28. Susipažinus su Paskolos sutarties pakeitimais taip pat matyti, jog už Sutartinių sąlygų pakeitimą trečiasis asmuo privalėjo mokėti 500 Eur sumą, kuriai pritaikius PVM, ieškovė išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą 605 Eur sumai. Dėl šio mokesčio kaip tokio (dydžio ir pagrįstumo) tarp šalių ginčo nekilo, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako, tačiau sutarties pakeitimo mokesčio buvimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip ieškovės pajamos, kurias pastaroji gavo dėl to, jog paskolos gavėjas laiku negrąžino kredito, o ji sutiko dar palaukti kredito grąžinimo.
29. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, tai, kad dėl savalaikio kredito negrąžinimo ir sutartinio termino tęsimo ieškovė gavo tam tikrą atlygį – sutarties keitimo mokestį, kad ieškovė nepagrindė, jog dėl kredito negrąžinimo patyrė nuostolių, kurių dydis atitinka ieškiniu prašomą priteisti kompensacinių palūkanų dydį, bei savo veiksmais prisidėjo prie tokių palūkanų augimo, nesant jokių aplinkybių, liudijančių, jog po termino pratęsimo prievolė dėl kredito grąžinimo bus realiai pradėta vykdyti, taip pat įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju sandorių šalimis buvo verslininkai, kuriems galioja komercinių santykių šalių autonomija, teismas vadovaudamasis proporcingumo principu sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės paskaičiuotas komercines palūkanas mažinti iki 0,1 procento per dieną ir priteisti iš atsakovo iš viso 16 693,87 Eur minimaliems nuostoliams atlyginti (41 734,68 * 0,1/0,25).
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį įstatymas numato 5 procentų metines palūkanas, kai viena iš sandorio šalių yra fizinis asmuo, todėl tokio dydžio procesinės palūkanos ieškovės prašymu priteistinos iš atsakovo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Ieškovės ieškinys dėl 127 355,13 Eur priteisimo tenkinamas 102 314,32 Eur suma (80 000 negrąžinto kredito, 5 015,45 Eur pelno palūkanų, 605 Eur paskolos sutarties keitimo mokesčio ir 16 693,87 kompensacinių palūkanų) t. y. 80,34 procentais, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 80,34 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 19,66 procento patirtų bylinėjimosi išlaidų.
32. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 3 291 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų 1 931 Eur žyminis mokestis ir 1 360 Eur advokato pagalbos išlaidos už ieškinio surašymą ir atstovavimą teismo posėdžio metu. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.
33. Vertindamas byloje šalių patirtų atstovavimo išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į bylą pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį, teismas visas ieškovės atstovo pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovo priteistina 2 644 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir patirta 18,39 Eur pašto išlaidų. Remiantis iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei tenka 3,62 Eur, o atsakovui 14,77 Eur šių išlaidų dalis. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamu atveju priteistinos tik iš atsakovo, nes iš ieškovės priteistina išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur)(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „SME Loans“, juridinio asmens kodas 305484387, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) negrąžinto kredito, 5 015,45 Eur (penkis tūkstančius penkiolika eurų ir 45 euro centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) sutarties keitimo mokesčio, 16 693,87 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 87 euro centus) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (102 314,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 644 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.