Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 20 valandų visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Automobilį pirko pavasarį, neprisimena iš ko jį pirko ir kiek už jį sumokėjo. Automobilį pirko sau, savo naudojimui, bet nespėjo jo priregistruoti savo vardu, vis neturėdavo laiko. 2024 m. gegužės 3 d. apie 4 val. minėtu automobiliu buvo atvažiavęs prie statybų objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, kartu su juo buvo dar vienas vyriškis, kurio vardas T., pavardės ir kitų duomenų nežino. Su T. susipažino tą pačią dieną atsitiktinai, prie geležinkelio stoties. T. pasakė, kad yra objektas, kuriame vyksta statybos. Jis sutiko važiuoti į tą objektą. Važiavo su tikslu pavogti statybinių medžiagų, kad po to galėtų jas parduoti. Jis su T. nesitarė kartu vogti. Jie nuvažiavo prie statybos objekto. Jis pateko į aptvertą teritoriją per tvoroje buvusį tarpą. Tvoros gadinti jam neteko. Iš teritorijos buvo išnešęs įvairias statybines medžiagas, kokios tiksliai jos buvo, neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo medžiagos, nurodytos pranešime apie įtarimą. Tikslų paimtų daiktų kiekį šiuo metų nurodyti negali, neatsimena. Visus paimtus iš statybvietės daiktus sudėjo į automobilį su kurio buvo atvažiavęs. Ką tuo metu darė T., jis nežino, bet greičiausiai irgi atrinkinėjo statybines medžiagas. Automobilį pakrovė statybinėmis medžiagomis ir bevaikštant statybos objekte pamatė, kad jį pastebėjo apsaugos darbuotojas. Jis, pamatęs apsaugos darbuotoją, išsigando ir pabėgo. Automobilį, kuriame buvo statybinės medžiagos, paliko. Su savimi jis nepaėmė jokių svetimų daiktų, visi paimti daiktai liko automobilyje. Kur pabėgo T., jis nežino, nuo to laiko daugiau jo nematė. Tuo metu neturėjo pinigų, todėl pasielgė netinkamai, norėdamas pavogti svetimą turtą. Bandė pavogti statybines medžiagas, kad po to galėtų jas parduoti (el. b. 2 t., b. l. 16–19, 76–79).

Liudytojas V. S. (V. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju UAB „B“, saugo UAB „A“ ir kitų įmonių statybvietes aptvertoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 3 d. apie 4 val., jam būnant apsaugos poste, per vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kad vyksta kažkoks judėjimas, matėsi neryškus vyro siluetas. Išėjęs iš apsaugos posto nuėjo link įvažiavimo į aptvertą statybvietės teritoriją ir einant šaligatviu pastebėjo, kad nuo stovinčio stovėjimo vietoje mėlynos spalvos automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palei kelią nuėjo vyro siluetas su tuščia kartonine dėže rankose link statybvietės teritorijos. Vyras buvo apsirengęs juodu džemperiu su kapišonu, daugiau nieko nematė, kadangi buvo tamsus paros metas, matė tik vyro siluetą ir kartoninę dėžę. Priėjęs prie minėto automobilio, pastebėjo, kad dešinėje pusėje yra atitraukta pirma (skaičiuojant iš kairės į dešinę) statybinė metalinė tvora, per kurią minėtas vyras pateko į statybvietės teritoriją ir dingo iš jo akiračio, daugiau jis jo nematė. Jis liko prie automobilio. Į pati automobilį jis nelindo, tačiau pro langus, pastebėjo, kad automobilyje yra prikrauta statybinių medžiagų, kokių, tiksliai pasakyti negali. Automobilio vairuotojo pusės durys nebuvo iki galo uždarytos, kairės pusės galinių durų stiklas buvo pusiau nuleistas (atidarytas), taip suprato, kad automobilis yra atrakintas. Nusprendė apeiti statybvietės teritoriją ir paieškoti minėto vyro. Jam apėjus teritoriją, jis nieko nerado ir grįžęs prie automobilio sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paskambino bendrosios pagalbos telefonu, pranešė apie galimą vagystę. Iki pareigūnų atvykimo, visą laiką stovėjo prie automobilio ir stebėjo aplinką. Minėtą automobilį šioje vietoje matė pirmą kartą, automobilio savininko nepažįsta. Teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. 1 t., b. l. 14–17).

Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „C“ statybos vadovu. Turi objektą (duomenys neskelbtini), kuriame atlieka daugiabučių statymo darbus. 2024 m. gegužės 3 d. apie 6.30 val. jam būnant namuose, jam paskambino jo kolega O. K., kuris paaiškino, kad objekte padaryta vagystė, pavogti jo įmonei priklausantys daiktai, o tiksliau statybinės medžiagos. Išgirdęs šią žinią, nedelsdamas, nuvažiavo į objektą. Atvykus į vietą, jau buvo policijos pareigūnai, kurie jam pasakė apžiūrėti mėlynos spalvos automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančias statybines medžiagas. Apžiūrėjęs minėtą automobilį, įsitikino, kad jame esančios statybinės medžiagos priklauso UAB „C“. Viso paimtų statybinių medžiagų bendra suma 1689 Eur. Apžiūrėjęs minėtas statybines medžiagas, kurios buvo nesugadintos, jas su policijos pareigūnų leidimu (pakvitavimu) paėmė iš įvykio vietos ir nusinešė atgal į objektą. Turtinė žala jam nepadaryta, kadangi medžiagos nesugadintos ir grąžintos į objektą. Teritorija yra aptverta segmentine tvora, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, objektą saugo apsaugos darbuotojas (el. b. 1 t., b. l. 30–33).

Specialusis liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė MB „D“, asmeniui, kurio vardas yra A. B. (A. B.), jo kontaktų jis neturi, turi tik įmonės kontaktai. Dėl pardavimo jam nekilo jokių įtarimų, atrodė viskas kaip įprastai, atvažiavo pirkėjas, padavė pinigus 380 Eur, surašė dokumentus ir pirkėjas išvyko. D. P. jis nežino, žmogaus su tokiu vardu ir pavardę nepažįsta. Jis nevogė jokių daiktų, kas tai galėjo padaryti, jis nežino. Po pardavimo, automobilį jis iškart išregistravo (el. b. 1 t., b. l. 110–112).

Liudytojas M. K. (M. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B“ vadovu. Tikslios datos, kada buvo įvykis jis neprisimeta, jam paskambino vienas iš apsaugos darbuotojų V. P. (V. P.), kuris pasakė, kad naktį buvo įvykdyta vagystė objekte, kuri saugo jų įmonė. Objektas yra (duomenys neskelbtini). Jis iškart, sužinojęs apie vagystę, paskambino technikui, kuris yra atsakingas už kameras, jie pažiūrėjo įrašus, kuriuose matosi, kad kažkas vaikšto ir nešioja daiktus iš saugomo objekto, tačiau žmogaus negalėjo atpažinti, kadangi dėl blogos įrašų kokybės nesimatė jo veido. Jis mano, kad vagystę padare vienas iš objekte dirbančių darbuotojų, kadangi jis vaikšto tarsi žinodamas kur kas guli ir vengė kamerų, nes tikriausiai žino, kur jos įrengtos ir kokį perimetrą fiksuoja (el. b. 1 t., b. l. 166–168).

Liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „C“ darbų vadovu. Objektas, kuriame atliko darbus yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 3 d. apie 6.15 val. atvažiavo į objektą minėtu adresu ir apsaugos darbuotojai pasakė, kad iš objekto bandė pavogti statybines medžiagas, kad vagis atvažiavo su automobiliu, apsaugos darbuotojai bandė sustabdyti transporto priemonę, tačiau vagis paliko automobilį, o pats pabėgo. Apsaugos darbuotojai iškvietė policiją. Kartu su apsaugos darbuotojais laukė policijos. Kai atvažiavo policija, jis paskambino D. U., kuris taip pat yra darbų vadovas ir buvo atsakingas būtent už šį objektą. Paskambinus, jam pasakė, kad buvo padaryta vagystė ir laukia policijos, jis pasakė, kad atvažiuoja į objektą (el. b. 2 t., b. l. 28–31).

Liudytojas A. B. (A. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba MB „D“, yra įmonės vadovas. Įmonė vykdo automobilių perpardavimus. Jie perka automobilius ir juos parduoda. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2024 m. balandžio 14 d., automobilį pirko iš D. R., už 380 Eur. Automobilis buvo pirktas su tikslu jį paremontuoti ir parduoti už didesnę kainą. 2024 m. balandžio 22 d. automobilis buvo parduotas D. P. už 400 Eur. Kai asmuo nusiperka transporto priemonę, jis turi VĮ „Regitra“ deklaruoti jo pirkimą ir pateikti pirkimo pardavimo sutartį. D. P. šito iki šiol nepadarė, dėl kokių priežasčių, jis nežino, tačiau buvo su juo kalbėta, jis jam buvo patikinęs, kad kreipsis į VĮ „Regitra“ ir automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruos savo vardu. Nuo 2024 m. balandžio 22 d., jis automobilio nematė ir kur jis šiuo metu yra, jis nežino. Taip pat apie įvykį, kuris buvo 2024 m. gegužės 3 d. nieko negali paaiškinti (el. b. 2 t., b. l. 39–40).

2024 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio įvykio vietoje – gatvėje prie kelkraščio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietoje paimtas kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės, foninis salono kvapo pėdsakas, mikroobjektai, automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (el. b. 1 t., b. l. 18–20). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 21–25).

2024 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statybinių medžiagų apžiūra. Įvykio vietoje paimtos statybinės medžiagos iš automobilio, automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuotas ir išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 38–42). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 44–60).

2024 m. gegužės 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (priėmimo) akte užfiksuota, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užplombuotas ir išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 72).

2024 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš UAB „B“, kuriuose matyti vagystės faktas, apžiūra (el. b. 1 t., b. l. 93–95). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 99–102).

2024 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš UAB „E“, kuriuose matyti vagystės faktas, apžiūra (el. b. 1 t., b. l. 120–122). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 123–125).

2024 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota D. P. telefono numerio 2024 m. gegužės 1 d. – 2024 m. gegužės 31 d. išklotinės apžiūra. Nustatyta, kad nuo 2024 m. gegužės 3 d. 1.22 val. iki 2024 m. gegužės 3 d. 1.29 val. jungėsi prie bokšto, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas bokštas apima įvykio vietos teritoriją. Vėliau tą pačią dieną jungtasi tik 2024 m. gegužės 3 d. 10.59 val. (el. b. 1 t., b. l. 163–165).

2024 m. liepos 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų, pateikimo protokolu A. B. pateikė (el. b. 2 t., b. l. 36–37) 2024 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas yra MB „D“, o pirkėjas yra D. P. (el. b. 1 t., b. l. 178–179; el. b. 2 t., b. l. 38).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Megane“, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1360 Eur (el. b. 1 t., b. l. 178–179).

2024 m. liepos 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (priėmimo) akte užfiksuota, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš saugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 72–75).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti statybines medžiagas iš saugomos statybų objekto teritorijos. Jis pro tvoroje esančią skylę pateko į saugomą statybų objekto teritoriją, paėmė statybines medžiagas ir sukrovė į savo automobilį. Jis nebaigė nusikalstamos veikos, nes pamatė, kad jį pastebėjo apsaugos darbuotojas, automobilį su statybinėmis medžiagomis paliko prie saugomos statybų objekto teritorijos, o pats pabėgo. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus taip pat įrodo liudytojų V. S., D. U., M. K., O. K., A. B., specialiojo liudytojo D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jie nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė D. P.. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų ir specialiojo liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes taip pat įrodo ir kiti objektyvūs rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolai, 2024 m. gegužės 17 d. ir 2024 m. birželio 5 d. kitų objektų apžiūros protokoluose ir fotolentelėse užfiksuotos vaizdo įrašų, kuriuose matyti daroma vagystė, apžiūros, 2024 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota D. P. telefono numerio išklotinės apžiūra, nustatyta, kad nuo 2024 m. gegužės 3 d. 1.22 val. iki 2024 m. gegužės 3 d. 1.29 val. jungėsi prie bokšto, kuris apima įvykio vietos teritoriją. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis neturėjo teisės būti saugomoje statybų objekto teritorijoje, todėl tai laikytina įsibrovimu į saugomą teritoriją BK 178 straipsnio 3 dalies prasme. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją.

Įvertinęs kaltinamojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, pasikėsinto pagrobti turto suradimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog siekia pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo.

D. P. padaryta nusikalstama teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, neturi reikšmės kokios vertės svetimą turtą jis pasikėsino pagrobti.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 122–126).

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. P., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pasikėsintas pagrobti turtas – įvairios statybinės medžiagos, kurių vertė 1689 Eur – nesugadintos ir grąžintos savininkui, pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą buvo padarytas įsibrovus į saugomą teritoriją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, be kita ko, ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (teistumas išnykęs) (el. b. 2 t., b. l. 54–68), jis baustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 132–153). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 1 t., b. l. 132–153). Nors D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gydosi priklausomybių ligų centre, tačiau byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. P. už pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Renault Megane“ konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

D. P. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Renault Megane“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors D. P. nedeklaravo automobilio pirkimo AB „Regitra“, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. R. (el. b. 1 t., b. l. 74), tačiau iš 2024 m. balandžio 22 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (el. b. 1 t., b. l. 178–179; el. b. 2 t., b. l. 38). Be to, liudytojas D. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilį yra pardavęs MB „D“, o MB „D“ vadovas A. B. parodė, kad automobilį pardavė D. P.. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tiesiog neturėjo laiko deklaruoti transporto priemonės pirkimą AB „Regitra“. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, D. P. priklausantis automobilis „Renault Megane“, registruotas D. R. vardu, konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, pasikėsinęs padaryti BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1360 Eur (su PVM) (el. b. 1 t., b. l. 178–179), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo pasikėsintam padaryti apysunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą, nevaržo D. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 2 t., b. l. 106–113). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 25 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. P. faktiškai priklausančiam automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. spalio 25 d. (el. b. 2 t., b. l. 46–53). Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis registruotas D. R. vardu, tačiau faktiškai priklauso D. P., todėl paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, įvykio vietoje paimtus ir saugomus: kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės, foninį salono kvapo pėdsaką, mikroobjektus (el. b. 1 t., b. l. 103–106) – sunaikinti.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti D. P. faktiškai priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

D. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, įvykio vietoje paimtus ir saugomus: kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės, foninį salono kvapo pėdsaką, mikroobjektus – sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) D. P. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 66 360 132, e. p. ina.dikciene@kalejimai.lt;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.