- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- 2S-758-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00272-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, D. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys D. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis A. Š. (toliau – antstolis) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti suinteresuotajam asmeniui D. Č. (toliau – ir skolininkė) periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai.
2. Antstolis nurodė, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0110/20/02625 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, išieškotoja) privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus – atstatyti kultūros paveldo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, kuri fiksuota Kultūros paveldo registre. Per nustatytą terminą skolininkė pažeidimų nepašalino. 2022 m. sausio 14 d. buvo apžiūrėtas pastatas ir padarytos nuotraukos, surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi antstolio pareiškimą patenkino iš dalies, skyrė D. Č. 100 Eur baudą.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. raginimu Nr. S-20-110-45349 skolininkė buvo įpareigota per 10 dienų nuo raginimo gavimo atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis), sutvarkyti jo statybvietę, t. y. atstatyti kultūros paveldo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos gyvenamojo namo keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, kuri fiksuota Kultūros paveldo registre, raginimas skolininkei išsiųstas 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 14 d. siuntų įteikimo sąrašas patvirtina, kad raginimas skolininkei buvo įteiktas. Iki 2022 m. sausio 14 d. antstolio reikalavimas nebuvo vykdomas. Duomenų, kad antstolio reikalavimas nevykdomas dėl svarbių priežasčių, nėra.
5. Kadangi skolininkė pakankamai ilgą laiką nevykdo antstolio reikalavimo, teismas nusprendė esant pagrindą skirti skolininkei baudą. Nustatydamas baudos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad dėl baudos paskyrimo vykdymo procese antstolis kreipiasi pirmą kartą, nėra duomenų, jog skolininkė buvo įspėta apie neįvykdymo pasekmes – baudą ir baudos dydį už antstolio reikalavimo nevykdymą. Teismas, įvertinęs, kad skolininkė už antstolio reikalavimų nevykdymą baudžiama pirmą kartą, kultūros paveldo atstatymo darbai į pirminę padėtį yra susiję su papildomomis išlaidomis, šiuo metu skolininkės gaunamos pajamos yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama 398,43 Eur išmoka, antstolio prašomos maksimalaus dydžio baudos skyrimas būtų neproporcingas skolininkės turtinei padėčiai ir padarytam pažeidimui vykdymo procese, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotajam asmeniui D. Č. paskyrė vienkartinę 100 Eur dydžio baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo VTPSI prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos. Byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus raštu ir/ar žodžiu, tokiu būdu buvo pažeistas CPK 15 straipsnis.
6.2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos taikant CPK 771 straipsnio nuostatas, nes neišaiškino, kuriam subjektui, į kokią banko sąskaitą (-as), kokiu įmokos kodu turi būti sumokėta paskirta bauda.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotasis asmuo D. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Gyvenamajame name, dėl kurio remonto skolininkei paskirta bauda, gyvena ne tik skolininkė, bet ir jos sūnėnas su šeima. Remonto darbus galima atlikti tik šiltuoju metų laiku, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. buvo tik vienas toks sezonas, todėl nebuvo spėta įvykdyti antstolio raginimą.
7.2. Gyvenamasis namas prieš remontą buvo itin blogos būklės, remontas buvo atliktas pagal galimybes. Artimiausiu metu bus sprendžiami klausimai, susiję su antstolio raginimu.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/20/02625 medžiagos nustatyta, kad antstolis 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymu priėmė vykdyti VTPSI 2020 m. gegužės 22 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200522-00057, kuriuo statytojai D. Č. nurodyta atstatyti kultūros paveldo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), keturis langus ir lauko sienos fasadą į padėtį, kuri fiksuota Kultūros paveldo registre. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2020 m. lapkričio 22 d. 2020 m. gruodžio 22 d. antstolis surašė raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti privalomąjį nurodymą. Raginimas skolininkei buvo išsiųstas registruota pašto siunta, kuri skolininkei buvo įteikta. Antstolis, 2022 m. sausio 14 d. patikrinęs privalomojo nurodymo įvykdymą ir nustatęs, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas CPK 771 straipsnio 1 ir 6 dalių pagrindu skirti skolininkei periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.
11. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi antstolio pareiškimą patenkino iš dalies ir skyrė skolininkei 100 Eur baudą. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka išieškotoja VTPSI, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, byloje dalyvaujantiems asmenims nesudaręs galimybės duoti paaiškinimus raštu ir/ar žodžiu, be to, nukrypo nuo teismų praktikos, neišaiškindamas, kuriam subjektui, į kokią banko sąskaitą (-as), kokiu įmokos kodu turi būti sumokėta paskirta bauda.
12. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
13. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo išnagrinėjo 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat nepasiūlęs jiems pateikti atsiliepimų į antstolio pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas yra skirtas asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesams ginti, tinkamai taikant įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant. Dėl to procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą.
14. Kaip minėta, CPK 771 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus CPK numatytus atvejus.
15. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Visgi atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad, konstatavus privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą, teismas, sprendžiantis klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų padarinių taikymo, turi nustatyti privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, nenustatė privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių, nevykdė pareigos aiškintis su tuo susijusias aplinkybes, dėl to nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios nustatytinos sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnio nuostatų taikymo, taigi neatskleidė bylos esmės.
17. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, neatskleidė bylos esmės, taigi padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenurodė subjekto, kurio naudai yra priteisiama bauda, tačiau, įvertinęs bylos procesinę baigtį, nusprendžia, kad su tuo susiję atskirojo skundo argumentai nebėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.