Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuotas, neatvyko. Kadangi atsakovas apie teismo procesą ir teismo posėdžius buvo tinkamai informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad R. D. ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko M. V. interesus. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Nepilnametis vaikas M. V. nuo gimimo gyvena su ieškove R. D., tėvas vengia vaikui atlikti pareigas, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Juta Kareivė palaikė pateiktą ieškinį. Nurodė, kad ieškovė turi su D. V. susilaukusi vaiko M. V. Vaikas gyvena su mama ir dėl to nėra ginčų. Vaiko tėvas neteikia išlaikymo vaikui, todėl iš jo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. D. ir D. V. turi nepilnametę dukrą M. V., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę. Nepilnametis vaikas M. V. gyvena su ieškove R. D. Ieškovė su dukra gyvena ieškovei dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Per mėnesį, ieškovės teigimu, ji patiria apie 400 Eur vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškovės pajamas sudaro vaiko išmoka ir socialinė pašalpa. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, duomenų, kad šiuo metu būtų įsidarbinęs Lietuvoje, nėra. Duomenų apie savo turtinę, šeimyninę padėtį atsakovas nepateikė. Duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar turėtų ribotas galimybes uždirbti pajamas, nėra.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovė nurodė, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus ir įrodymus dėl nurodytų išlaidų vaikui išlaikyti pagrįstumo. Teismo vertinimu ieškovės pateiktos išlaidos vaiko išlaikymui yra pagrįstos ir būtinos augančio nepilnamečio vaiko pilnaverčiam vystymuisi.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Pagal byloje surinktus duomenis atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi kokių nors sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus vyras, bylos nagrinėjimo laikotarpiu epizodiškai dirbo ir gavo pajamas, todėl teismo vertinimu, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaiką. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui ir socialinė pašalpa. Ieškovei dalinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodytus duomenis, ieškovei su dukra skirtas atskiras kambarys, yra vaiko poreikių tenkinimui reikalingi baldai, buitinė technika. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir ji mažina tėvų teikiamo išlaikymo dalis. Teismas pažymi, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis dukra, ją prižiūrint, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas, o ne tik formaliai mokant išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie dukros išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, pačios ieškovės sunkią turtinę padėtį, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, išvadą teikiančios institucijos išdėstytą poziciją, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį yra pagrįsta ir protinga, galinti patenkinti būtiniausius vaiko poreikius bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Atsakovas nevykdo savo pareigos teikti vaikams išlaikymą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3, 3.194, 3.208 straipsniai).

Ieškovė R. D. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti M. V. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti įsiskolinimą už 4,5 mėnesių (900 Eur), nes atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio neteikia išlaikymo vaikui. Ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi byloje pateikti duomenys, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui tuo laikotarpiu, išskyrus 30 Eur, kuriuos atsakovas per nurodytą laikotarpį davė ieškovei, priešingų duomenų negauta, todėl išlaikymo įsiskolinimas už keturis su puse mėnesio, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį ir iš šios sumos atimant atsakovo savanoriškai sumokėtą 30 Eur sumą (viso 870 Eur), priteistinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko M. V. tėvai nesusituokę ir gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškovė ją prižiūri, išlaiko ir auklėja, ieškovę su vaiku sieja tvirti emociniai ryšiai, vaiko tėvas su vaiku bendrauja tik epizodiškai. Atsakovas byloje neteikė jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

2019 m. gruodžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo D. V. laikinas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, 2019 m. gruodžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. spalio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra: 75,00 Eur už vaiko gyvenamos vietos nustatymą, 54 Eur už išlaikymo priteisimą (200,00 Eur x 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), 20,27 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (900 Eur × 3 proc. × 75 proc.). Visa mokėtina žyminio mokesčio suma yra 149,27 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 14,32 Eur.

Ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 100 proc. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 96,67 proc. Iš viso patenkinta 98,89 proc. ieškinio reikalavimų. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 147,61 Eur žyminio mokesčio ir 14,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 161,79 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 159,99 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus Eur 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 870,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už keturis su puse mėnesių iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. D.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo D. V., (duomenys neskelbtini), 147,61 Eur žyminio mokesčio ir 14,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. V., (duomenys neskelbtini), 159,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.