Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje Žaliakalnio grupės vyriausiuoju postiniu, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai panaudojo fizinę prievartą asmens atžvilgiu, šiuo neteisėtu veikimu nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, t. y. 2013 m. liepos 13 d., apie 23.40 val., Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato, esančio Islandijos pl. 209, Kaune, vestibiulyje, prie operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies, suvokdamas, kad čia atvykęs neblaivus R. S. policijos pareigūnų reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus – paleisti sulaikytą jo draugą T. S., elgiasi agresyviai, įžeidinėja policijos pareigūnus, tai yra daro administracinį nusižengimą, siekdamas nutraukti šiuos veiksmus tuoj pat priėjo prie R. S. ir neturėdamas teisėto pagrindo, tai yra R. S. neatlikus jokių veiksmų, dėl kurių būtų iškilęs reikalingumas naudoti jo atžvilgiu fizinę prievartą (kovinių imtynių veiksmus), kartu su policijos pareigūnu A. C. tyčia jo atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus - užlaužė jam dešinę ranką, o A. C. užlaužus jo kairiąją ranką, kartu su A. C. nuvedė į apžiūros kambarį ir ten jį pargriovė ant grindų. A. C. spaudžiant koja nukentėjusiajam nugarą, laikant užlaužtą kairiąją ranką, o pats užlaužęs nukentėjusiajam dešinę ranką, tyčia sukeldamas didelį fizinį skausmą R. S., jį pargriautą laikė. Taip neteisėtai panaudojęs fizinę prievartą – tyčia užlauždamas R. S. dešinę ranką, o A. C. tyčia užlaužus jo kairiąją ranką, vesdamas į apžiūros patalpą, pargriaudamas R. S. ant grindų, nurodytoje vietoje ir laiku, jis kartu su A. C. nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, kairio alkūnkaulio krašto vainikinės ataugos lūžimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kartu su A. C. veikdamas neteisėtai, R. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio alkūnkaulio krašto vainikinės ataugos lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 23 str. 1 d., kur numatyta, kad panaudoti prievartą policijos pareigūnas gali tuomet, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimą ar mirtį, gali būti panaudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ir kitos priemonės nebuvo veiksmingos, tuo sukėlė nukentėjusiam R. S. didelį fizinį skausmą o kartu ir nesunkiai jį sužalojo, todėl didelės neturtinės (fizinės ir moralinės) žalos patyrė nukentėjusysis R. S., taip pat didelės neturtinės žalos padarė valstybės institucijai – policijos įstaigai ir Lietuvos valstybei, nes tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam, šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l, 3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba“, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė ši institucija ir valstybė, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. C. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje Žaliakalnio grupės postiniu, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai panaudojo fizinę prievartą asmens atžvilgiu ir šiuo neteisėtu veikimu nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, t. y. 2013 m. liepos 13 d., apie 23.40 val., Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato, esančio Islandijos pl. 209, Kaune, vestibiulyje, prie operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies, suvokdamas, kad čia atvykęs neblaivus R. S. policijos pareigūnų reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus – paleisti sulaikytą jo draugą T. S., elgiasi agresyviai, įžeidinėja policijos pareigūnus, tai yra daro administracinį nusižengimą, siekdamas nutraukti šiuos veiksmus tuoj pat priėjo prie R. S. ir neturėdamas teisėto pagrindo, tai yra R. S. neatlikus jokių veiksmų, dėl kurių būtų iškilęs reikalingumas naudoti jo atžvilgiu fizinę prievartą (kovinių imtynių veiksmus), kartu su policijos pareigūnu A. A. tyčia jo atžvilgiu panaudojo kovinių imtynių veiksmus – užlaužė jam kairę ranką, o A. A. užlaužus jo dešinę ranką, kartu su A. A. nuvedė į apžiūros kambarį ir ten jį pargriovė ant grindų. A. A. laikant užlaužtą dešinę ranką, pats koja spaudžiant nukentėjusiam nugarą ir laikant užlaužtą kairiąją ranką, taip tyčia sukeldamas didelį fizinį skausmą R. S., jį pargriautą laikė. Taip neteisėtai panaudojęs fizinę prievartą – tyčia užlauždamas R. S. kairę ranką, o A. A. tyčia užlaužus jo dešinę ranką, vesdamas į apžiūros patalpą, pargriaudamas R. S. ant grindų, laikant užlaužtą kairiąją ranką ir kojos keliu spausdamas nukentėjusįjį prie grindų, nurodytoje vietoje ir laiku, jis kartu su A. A. nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, kairio alkūnkaulio krašto vainikinės ataugos lūžimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą ir kartu su A. A. veikdamas neteisėtai, R. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio alkūnkaulio krašto vainikinės ataugos lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 23 str. 1 d., kur numatyta, kad panaudoti prievartą policijos pareigūnas gali tuomet, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimą ar mirtį, gali būti panaudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ir kitos priemonės nebuvo veiksmingos, tuo sukėlė nukentėjusiam R. S. didelį fizinį skausmą o kartu ir nesunkiai jį sužalojo, todėl didelės neturtinės (fizinės ir moralinės) žalos patyrė nukentėjusysis R. S., taip pat didelės neturtinės žalos padarė valstybės institucijai – policijos įstaigai ir Lietuvos valstybei, nes tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. numatytą asmens garantiją nebūti kankinamam, žalojamam, žeminamam, šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l, 3, 4, 5, 6 p. nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba“, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, autoritetą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė ši institucija ir valstybė, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad anksčiau dirbo su kaltinamuoju A. C.. Nukentėjusiojo R. S. nepažinojo. Įvykio dieną dirbo budėtojo padėjėju. Pamainai vadovavo D. Ž., taip pat budėjo kaltinamasis A. C. ir dar kitas pareigūnas. Į komisariatą buvo pristatytas jaunas neblaivus vaikinas. Patruliai minėjo, kad vaikinas lauke prie baro viešai šlapinosi. Tai buvo netoli „Šiaurinės“ parduotuvės. Vaikinas buvo labai neblaivus, teko jį uždaryti į kamerą. Buvo atlikti visi būtini proceso veiksmai. Netrukus, sėdėdamas savo darbo vietoje, per kameras pamatė, kad į komisariatą atvyko grupė jaunuolių. Nežino, ar tai matė ir D. Ž.. Jaunuoliai, įėję į komisariatą, lipo laiptais, triukšmavo, iš jų elgesio matėsi, jog jie buvo neblaivūs. Du iš jų atėjo prie budėtojų dalies, kiti liko atokiau. Vienas iš tų asmenų buvo nukentėjusysis R. S.. Budėtojų dalyje buvo penki pareigūnai. R. S. priėjo prie langelio, ėmė daužyti per langelio palangę ir reikalavo paleisti jiems pristatytą asmenį. Nukentėjusysis atėjo tartis, kad būtų paleistas tas neblaivus vaikinas. Buvo jau naktis. Matėsi, kad R. S. yra neblaivus. Budėtojas D. Ž. taip pat tai matė. Kaltinamasis ne mažiau kaip tris kartus paprašė R. S. nusiraminti ir išeiti, nes yra neblaivus. Nukentėjusiajam paaiškino, kad jie nieko nepaleis. Nepaisant to, R. S. toliau daužė rankomis per langelio palangę, sakė, kad duoda pareigūnams tiek, kiek reikia, o jie abu su tuo jaunuoliu išeina iš komisariato. Kaltinamasis A. A. ne kartą įspėjo jį nurimti ir išeiti. Kitas vaikinas, atėjęs su nukentėjusiuoju, buvo toliau. Nukentėjusysis ėmė eiti link įėjimo į budėtojų dalį gana sparčiu žingsniu, ištiestomis į priekį rankomis, agresyviai nusiteikęs. A. A. ėjo jo pasitikti, kad jis neįeitų. Paėmė nukentėjusįjį už dešinės rankos, o šis iš karto ėmė priešintis. Tada atėjo A. C.. Nukentėjusysis vis dar aktyviai priešinosi, bet greitai kaltinamųjų buvo prispaustas prie grindų. A. A. ėmė nukentėjusiajam už dešinės rankos, A. C. - už kairės rankos, nes nukentėjusysis labai priešinosi – stangrino rankas. Viskas vyko labai greitai. Nukentėjusysis buvo nuvestas į sulaikymo patalpas, pastatytas prie sienos, apžiūrėtas ir patalpintas į sulaikymo kamerą. Jis nei karto nepasakė, kad jam kažką skauda ar kad kažkas nutiko. Jis tik grasino “pamatysit, kas jums dabar bus, aš jums dabar padarysiu“. Kaltinamasis A. A. nebuvo gavęs nurodymo jį sulaikyti, tačiau nukentėjusysis buvo neblaivus, artėjo prie pareigūnų agresyviai nusiteikęs, jo tikslai nebuvo žinomi. Visi nukentėjusiojo veiksmai sudarė pagrindą manyti, kad kilo pavojus, grėsmė, neaišku, kokie buvo jo tikslai, jis nepaisė užrašo ant durų „pašaliniams įeiti draudžiama“. Kovos veiksmai gali būti naudojami ir be jokio įspėjimo. Kadangi nukentėjusiojo veiksmai buvo labai skubūs, kaltinamieji taip pat veikė operatyviai. Maždaug po 10-15 minučių buvo patikrintas nukentėjusiojo blaivumas. Jis niekuo nesiskundė, judėjo normaliai, vėl buvo nuvestas į kamerą. Kol vedė jį į kamerą pirmą kartą, girdėjo, kad kažkas vyksta su kitu jaunuoliu, kuris atėjo kartu su R. S.. Kiti pareigūnai ir jį nuvedė į sulaikymo patalpas, o kiti jaunuoliai pasišalino iš komisariato. D. Ž. jam jokių pastabų neišsakė, viskas buvo atliekama pagal nustatytą tvarką. Buvo atliktas užkardymas, kad pašalinis pilietis nepatektų į budėtojų dalį, kurioje saugomi ginklai, dokumentai, kitos specialiosios priemonės. Po to buvo tikrinamos sulaikymo kameros, žiūrima, ką darė ten esantys asmenys. Pasigirdo triukšmas iš kamerų pusės. R. S. nemiegojo, buvo išsirengęs iki pusės, atsirėmęs į kameroje buvusį suoliuką darė atsispaudimus, po to darė atsispaudimus ant žemės. Kadangi tai nedraudžiama, nieko dėl to jam nesakė. Po to girdėjosi daužymas į kameros duris. R. S. niekuo nesiskundė, neklausė jo, kaip jis jaučiasi. Jei asmuo kuo nors skundžiasi, į policijos komisariatą būna kviečiama greitoji pagalba. Jis kameroje nemiegojo, pasportavo, po to nurimo. R. S. buvo surašytas ATPK protokolas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Nukentėjusysis sutiko su tuo, kas buvo parašyta administracinio teisės pažeidimo protokole, gailėjosi. R. S. anksti ryte atsisakė išeiti iš komisariato, kai jau buvo išleidžiamas, nes sakė, kad lauks dviejų savo draugų. Matėsi, kad jo rankų krumpliai apdaužyti. Jo paklausė: „ką čia sau pasidarei“, o jis pasakė „nieko, užgis“. Jis puikiai valdė abi rankas, neatrodė, kad jam skauda, jis nesiskundė jokiais rankos skausmais. Kadangi atsisakė išeiti, nukentėjusysis buvo grąžintas į kamerą. Vėliau jis vėl buvo informuotas, kad jau gali išeiti. Tada jau sutiko, pasirašė, kažkam paskambino telefonu. Laikydamas telefoną kairėje rankoje, išėjo, abi rankas laikydamas normaliai. Visus dokumentus po to tvarkė D. Ž.. Maždaug po savaitės A. A. buvo pakviestas apklausai. Tada sužinojo, kad kaltinamieji galimai sužalojo ranką nukentėjusiajam, buvo gautas jo skundas. Vėliau kaltinamuosius kvietė į teismą dėl ATPK protokolo, nutarimas buvo panaikintas. Su ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis A. C. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-07-13 dirbo operatyvinėje grupėje. Vyriausiuoju tada buvo D. Ž., jo padėjėju buvo A. A.. Komisariate tuo metu jie buvo keturiese, dar buvo tyrėjas R. G.. A. C. su R. G., grįžtant iš įvykio vietos į policijos komisariatą, per raciją išgirdo, kad prie „Šiaurinės“ baro vyksta muštynės. Budėtojas ten nusiuntė patrulius J. M. ir M. Š.. Šie pareigūnai į komisariatą atvežė akivaizdžiai neblaivų asmenį, nes jis šlapinosi ant patrulių automobilio. Apie 23.30 val. A. C. buvo budėtojų dalyje. Tuo metu į komisariatą atėjo grupė vyriškių. Vienas jų – nukentėjusysis - buvo vyresnio amžiaus. Pastarasis priėjo prie budėtojo langelio ir reikalavo budėtojo paleisti jo kaimyną ar draugą. Minėjo, kad jis už jį sumokės, po to ėmė daužyti kumščiais į langelio palangę. Budėtojas ir A. A. jam paaiškino, kad jis privalo išeiti, nes yra neblaivus, kadangi sulaikytojo niekas nepaleis, nes jis irgi yra neblaivus. Nepaisant to, nukentėjusysis nenurimo, neklausė aiškinimų ir prašymų. Kiti jaunuoliai, su kuriais jis atėjo, į tai nesikišo. Nukentėjusysis, ištiesęs rankas, ėmė eiti į budėtojų dalies durų pusę. Jį ant durų slenksčio pasitiko kaltinamasis A. A.. Tai matyti vaizdo įraše. A. A. sakė jam nesipriešinti. A. C. taip pat pribėgo prie jų. R. S. savęs nebekontroliavo, stangrino rankas, priešinosi. A. C. paėmė jam už kairės rankos, o A. A. - už dešinės. A. A. pirmiau nukentėjusįjį paėmė už kairės rankos, bet šis apsisuko, todėl vėliau paėmė už dešinės. Kaltinamieji nežinojo, ko gali tikėtis iš nukentėjusiojo, pastarojo veiksmai buvo neprognozuojami. Šis grasino juos užtampyti po teismus. Nukentėjusysis buvo nuvestas į apžiūros patalpą. Pūsti į alkotesterį sutiko tik po kurio laiko. Jis buvo neblaivus. Tuo metu kiti vaikinai lyg ir norėjo padėti R. S., bet buvo įspėti. Buvo sulaikytas dar vienas iš vaikinų, o kiti išėjo iš komisariato. A. C. nematė, kas vyko už jo nugaros. R. S. nei karto nepasakė, kad jam skauda, niekuo nesiskundė. Jis nenorėjo išeiti iš komisariato, kai jam buvo leista. Kameroje jis buvo išsirengęs iki pusės, darė atsispaudimus ant suoliuko, labai daužėsi ir rėkavo, bandė prisišaukti kitus du kamerose patalpintus asmenis. Kiti asmenys buvo labai neblaivūs ir miegojo kamerose. Po kurio laiko R. S. sutiko pasirašyti protokolą ir buvo išleistas. A. C., matydamas, kad nukentėjusysis nusiteikęs agresyviai, padėjo kolegai. Jokių nurodymų jam niekas nedavė, jėgą naudojo savo iniciatyva, nes tai buvo būtina. A. A. išleido R. S. iš kameros. Nukentėjusysis niekam nesiskundė, kad jam kažką skauda, išeidamas pasakė, kad dabar užtampys juos po teismus, nes pažįsta teisėjus. Vyko administracinės bylos nagrinėjimas, kaltinamieji buvo pakviesti į teismą. Po to kaltinamuosius apklausė Imuniteto tarnyboje, vyriausiajame policijos komisariate, kur jiems pasakė, kad yra gautas R. S. skundas, nes jam buvo sulaužyta ranka. R. S. veiksmai komisariate kėlė grėsmę pareigūnams, ten esantiems saugomiems daiktams, ginklams. Nukentėjusysis neturėjo teisės eiti į budėtojų dalį, ant durų yra įspėjamasis užrašas. R. S. neklausė įspėjimų, todėl buvo panaudota jėga. Vienas pareigūnas su juo nebūtų susitvarkęs. Sulaikant jį kaltinamieji jam nesmūgiavo, tokios būtinybės nebuvo. Į komisariatą atvyko keturi asmenys, pareigūnų buvo penki. Iš vaikinų elgesio buvo galima manyti, kad pareigūnams kyla pavojus. Du vaikinai stovėjo, vienas jų nederamai ir iššaukiančiai sėdėjo, o R. S., atėjęs prie budėtojo langelio, daužėsi, reikalavo paleisti jų draugą, siūlė už tai pinigus.

Kaltinamųjų A. A. ir A. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. parodė, kad anksčiau abiejų kaltinamųjų nepažinojo, vieną jų yra matęs parduotuvėje. Įvyko dieną sutiko savo pažįstamo sūnų T. S.. Su juo bei jo draugais nuėjo į kioską išgerti alaus. T. S. draugų gerai nepažinojo. Begeriant alų kažkuris iš jų stojosi ir užkabino keliu stalą, dėl ko dužo bokalas. Kiosko darbuotoja iš karto kvietė policiją. Atvyko apsaugos darbuotojai, sumokėti už bokalą neprašė, po to atvyko policijos pareigūnai. Visi elgėsi ramiai, apmokėjo sąskaitą. Kažkuris pasakė, kad T. S. išsivežė policijos pareigūnai. Jie nesuprato, ką jis padarė lauke, kol jie buvo viduje. Nutarė nuvykti į policijos komisariatą ir paklausti, kas nutiko. Nukentėjusysis, M. Č., A. R. ir dar vienas vyras, kurio vardo nepamena, susistabdė taksi automobilį. Juo nuvyko į policijos komisariatą. Kadangi nukentėjusysis buvo vyriausias, nurodė visiems vaikinams elgtis ramiai, gražiai ir mandagiai, nes valstybės institucijoje būtina laikytis nustatytos tvarkos. Visi keturi nuėjo į komisariatą, užlipo į antrą aukštą. Priėjęs prie langelio paklausė, ar sulaikytas T. S. yra pas juos. Pareigūnai tai patvirtino. Nukentėjusysis siūlė už jį sumokėti baudą, prašė, kad jį paleistų. Pareigūnas jam pasakė, kad jis per tris sekundes turi dingti, o nukentėjusysis paklausė, ar tai kokia tarybinė armija, kad turi dingti per tris sekundes. Kiti vaikinai tuo metu buvo už nukentėjusiojo. Pareigūnas pasakė, kad ir jis bus tuoj sulaikytas, jei nedings. Tada nukentėjusysis pasisuko link išėjimo ir atkišo rankas, sakydamas, kad gali sulaikyti ir jį, jei yra už ką. Tuo metu kiti pareigūnai dar nesikišo į jų su tuo pareigūnu pokalbį. Nukentėjusysis staiga atsidūrė kitoje patalpoje, viskas vyko greitai, tiksliai visko nepamena. Kuris pareigūnas jį griebė už kurios rankos - nepastebėjo, viskas vyko staigiai. Pareigūnai užlaužė jam rankas ir įmetė jį į kitą patalpą. Jie parvertė jį ant grindų veidu žemyn, užspaudė jį kojomis, užsuko ir užlaužė ranką, naudojo kovinius veiksmus. Tuo metu pajuto skausmą, kažkuris dar paklausė „tai kaip tau ta tarybinė armija?“. Nukentėjusysis nesipriešino, į komisariatą atėjo ketindamas padėti T. S., o ne su tikslu priešintis. Pajuto skausmą jau gulėdamas ant žemės. Po to pareigūnai jį pastatė, atliko kratą. Nukentėjusysis stovėjo ramiai. Po kratos jam vėl užlaužė rankas ir nuvedė į kitą patalpą ir ten užrakino. Kiek žino, vieną iš jo draugų irgi uždarė į kitą patalpą, o kitus du išvarė iš komisariato. Pareigūnas užsirašė jo duomenis, patikrino girtumą, buvo nustatytas apie 1,84 promilių girtumas. Buvo išgėręs 4-5 bokalus alaus. Kitas pareigūnas jo klausė, ar jis nori namo, dar kitas pareigūnas vedė jį į tualetą. Spardė kameros duris, nes norėjo į tualetą. Apie 04.00 val. jam davė pasirašyti sulaikymo protokolą. Nukentėjusysis su viskuo sutiko ir viską pasirašė, nes norėjo greičiau grįžti namo. Kadangi patalpoje buvo labai šalta, jis bandė kiek pasportuoti, nes norėjo kiek sušilti. Bandė daryti atsispaudimus. Viena ranka nesisekė, nes kitoje rankoje jautė skausmą. Tą sakė ir pareigūnui, bet jis pasakė, kad nukentėjusysis pakentės. Tada nukentėjusysis darė atsitūpimus. Perskaitė ir pasirašė protokolą iš kelių lapų dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jam pasakė, kad pirmadienį turi būti komisariate pas viršininką dėl nuobaudos skyrimo, jam davė vieną lapą. Atgavo savo daiktus, apie 04.00 val. išėjo iš komisariato. Jam pasakė, kad kiti dar miega, jų dar neišleis. Pareigūnai minėjo, kad T. S. šlapinosi viešoje vietoje, todėl jis buvo sulaikytas. Išėjęs iš policijos komisariato skambino sutuoktinei, kuria ranka laikė telefoną – nepamena. Grįžęs namo sutuoktinei pasakė, kur buvo, visko smulkiai jai nepasakojo. Minėjo, kad jam labai skauda ranką, kad jam ją užlaužė. Pažįstamas jį nuvežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Gydytojui sakė, kad krito pats, šis nepatikėjo, todėl pasakė, kaip viskas buvo. Nukentėjusiajam sugipsavo ranką. Po to tas pats draugas jį nuvežė į policijos įstaigą, ten dirbo jau kiti pareigūnai. Pareigūnams pasakė, kas nutiko naktį ir kad nori parašyti pareiškimą. Jam liepė kreiptis į prokuratūrą. Prokuratūroje liepė kreiptis pirmadienį. Už administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas. Policijos viršininkui D. T. parodė ranką ir klausė, kaip dabar bus, jis kažką pažiūrėjo kompiuteryje ir pasakė, kad dėl šio sužalojimo su juo susisieks pareigūnai. D. T. jam aiškino teises, klausė, ar nukentėjusysis sutinka su viešosios tvarkos pažeidimu, daugiau nieko nesiaiškino. Buvo parašyta, kad jį patruliai gatvėje sulaikė neblaivų. Nukentėjusysis pripažino padaręs teisės pažeidimą. Kreipėsi į Imuniteto tarnybą, viską išdėstė, kaip viskas buvo, nuo ko viskas prasidėjo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, atskyrė, kuris pareigūnas ką darė. Vieną ranką jam suko kaltinamasis A. C., o kitą – kaltinamasis A. A.. Ta ranka, kurią laikė kaltinamasis A. A., netrakštelėjo. Įvykio metu jam buvo sulaužytas kairės rankos alkūnkaulis, nubrozdinta dešinė ranka, kitų sužalojimų nebuvo. Iki pristatymo į policijos komisariatą sužalotas nebuvo. Tiksliai nepamena kaip, bet gali būti, jog kai jį vedė į sulaikymo kamerą, apsibrozdino. Reiškia civilinį ieškinį, nes patyrė nepatogumus, iki šiol vengia bendrauti su policijos pareigūnais. Mano, kad nebuvo jokio būtinumo naudoti jo atžvilgiu kovinius veiksmus. Patyrė neturtinę ir turtinę žalą, negalėjo dirbti, prarado dalį pajamų.

Šiuose nukentėjusiojo parodymuose nėra jokių kaltinamųjų A. A. ir A. C. kaltės įrodymų.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad anksčiau dirbo su kaltinamaisiais. 2013-07-13 naktį buvo budėtojų dalyje, dar buvo jo padėjėjas A. A., vairuotojas A. C., du patruliai. Patruliai gavo iškvietimą nuvažiuoti į barą, kur vyko konfliktas. Neblaivus jaunuolis šlapinosi tiesiai ant jų automobilio, todėl patruliai pristatė jį į komisariatą. Jis buvo išėjęs iš to paties baro, kur vyko konfliktas. Patruliai surašė tarnybinius pranešimus. Vaizdo kamerų pagalba pamatė, kad į komisariatą įeina 4-5 vyrai. Jie užlipo laiptais, atėjo prie budėtojų dalies langelio. Vienas jų klausė apie tą sulaikytą jaunuolį. Liudytojas sakė, kad jo dabar nepaleis, nes jis pirmiau turi išsiblaivyti. Vyras ėmė gestikuliuoti rankomis, daužė per langelio palangę, vadino pareigūnus „piemenimis“, reikalavo paleisti jų draugą. Su juo kalbėjo mandagiai, prašė, kad jis nurimtų, nes yra neblaivus, turi eiti namo. Pareigūnai visaip stengėsi jį įtikinti eiti namo, tačiau jis neklausė. Dar kitas vaikinas stovėjo toliau, kiti stovėjo prie įėjimo, toliau nėjo. Triukšmavęs vyras, t. y. nukentėjusysis, ėmė eiti į budėtojų dalį. A. A. pašoko iš vietos, nes pašaliniams įeiti į budėtojų dalį negalima, nes ten sudėti ginklai. A. A. paėmė nukentėjusįjį už rankų, šis buvo dėl to nepatenkintas, priešinosi, muistėsi, tada jam padėjo A. C.. Liudytojas išėjo iš budėtojų dalies. Buvo sulaikytas dar vienas vaikinas – M. Č.. Kiti paklausė raginimų ir išėjo iš komisariato. Sulaikius M. Č. R. S. priešinosi, neleido jo apžiūrėti. Uždarytas kameroje jis labai daužėsi. Sulaikomas nesiskundė, kad jam ką nors skauda. Buvo nustatytas jo neblaivumas. A. A. ir kiti pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, vėliau nukentėjusysis kameroje nurimo. Pas jį vaikščiojo A. A., liudytojas į kamerą nėjo. Kitas sulaikytas jaunuolis nesidaužė, visą laiką buvo ramus. Nematė, ką kameroje darė nukentėjusysis. Jį ryte išleido A. A., jis ir surašė nukentėjusiajam protokolą. R. S. niekuo nesiskundė, protokolą pasirašė pats. Vėliau nuobauda buvo panaikinta. Buvo būtinumas sulaikyti nukentėjusįjį, nes jis neklausė pareigūnų, nereagavo į įspėjimus, ėjo į tarnybines patalpas, kur yra visos spec. priemonės, ginklai, bylų medžiagos, telefonai, monitoriai. Nežinojo, ko galima tikėtis iš nukentėjusiojo. Matė nukentėjusiojo asmens apžiūrą iš toli, jis buvo pastatytas ir prispaustas prie sienos, gulinčio jo nematė. Nukentėjusiojo atvejis buvo išskirtinis, nes kiti pažįstamų atvykę „gelbėti“ asmenys taip nesielgdavo. Visi daug kartų nukentėjusįjį įtikinėjo išeiti, tai tęsėsi kurį laiką. Jam buvo suteikta galimybė geranoriškai pasišalinti iš komisariato, tačiau jis sukėlė grėsmę. Nukentėjusysis siūlė sumokėti, kiek reikia, neaišku, ar kaip baudą, ar už tai, kad būtų paleistas T. S.. Jei žmogus skundžiasi skausmu, iš karto visada kviečiami medikai. R. S. liudytojui asmeniškai jokių nusiskundimų neišsakė. Tiek komisariate tuo metu buvusių darbuotojų, tiek atvykusių žmonių skaičius buvo panašus. Budėtojų dalyje negali būti neblaivūs asmenys. Nukentėjusysis galėjo tik pasiteirauti, gavęs atsakymą privalėjo išeiti, tačiau nepakluso ir buvo sulaikytas už tai, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, buvo neblaivus. Kaltinamieji savo įgaliojimų neviršijo. Jie galėjo panaudoti fizinę jėgą, siekiant užkirsti kelią kilusiai grėsmei. Jie pasielgė tinkamai, teisėtai panaudojo fizinę jėgą. To pasekmės gali būti visokios. Viskas surašoma tarnybiniuose pranešimuose, kviečiami medikai. Šiuo atveju nukentėjusysis niekuo nesiskundė, nors turėjo teisę skųstis.

Liudytojas J. M. parodė, kad jį su kaltinamaisiais siejo tarnybiniai santykiai. Dirbant naktinėje pamainoje juos su kolega sustabdė apsaugos darbuotojai, pasakė, kad bare vyksta konfliktas. Visi nuėjo į barą, o liudytojas liko saugoti automobilį. Iš baro išėjo du neblaivūs vyrai, vienas iš karto ėmė šlapintis, todėl jį sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Kitas vyras buvo ramus. Iš baro išėjęs kolega pasakė, kad bare jau viskas gerai. Nuvyko į komisariatą, rašė tarnybinius pranešimus dėl sulaikyto asmens. Tuo metu į komisariatą įėjo keturi akivaizdžiai neblaivūs vyriškiai. Vienas jų klausė apie sulaikytą vyrą. Pareigūnai paaiškino, kad jis bus paleistas vėliau. Šalia stovėjo dar 3-4 vyrai, keli išėjo iš komisariato. Komisariate liko vienas vyresnis vyras ir vienas jaunesnis vyras. Vyresnysis ėmė daužytis, neklausė į prašymus nusiraminti, rėkavo. Visi jį ramino, ne kartą sakė, kad jis išeitų, įspėjo kelis kartus, tačiau jis vis tiek nenurimo, atkišinėjo rankas, siūlydamas jį sulaikyti. Vyresnįjį vyrą buvo nuspręsta sulaikyti, jaunesnis vyras puolė jį ginti. Šalia buvo dar keli vyrai, jie buvo grįžę atgal, todėl liudytojas liepė jiems išeiti. Kai grįžo, vyresnis ir jaunesnis vyrai jau buvo kamerose. Jis toliau rašė tarnybinį pranešimą. Teko rašyti tarnybinį pranešimą dar ir dėl pasirodymo girtam viešoje vietoje. Girdėjo, kaip kažkuris iš sulaikytųjų kameroje daužėsi ir rėkavo, trukdė dirbti. Vėliau D. Ž. ir A. A. ne kartą vyresniam vyrui sakė nurimti ir išeiti iš komisariato. Sakė jam, kad jis trukdo dirbti, turi išeiti, bet tas vyras jų neklausė, sakė, kad niekur neišeis, kol nepaleis jo draugo. Jis daužė rankomis budėtojų dalies palangę. Nukentėjusiojo sulaikymo nematė, nes buvo nuėjęs prie kitų vyriškių, kurie bandė grįžti iš lauko atgal. Vyresnysis vyras buvo nusiteikęs agresyviai, tokiu jo elgesiu buvo sutrikdyta policijos pareigūnų veikla, jis visiškai neklausė jų teisėtų reikalavimų. Toks jo elgesys sutrikdė policijos pareigūnų darbą. Jis buvo daug kartų įspėtas nurimti ir išeiti, bet jis nesutiko, rėkavo šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, vadino pareigūnus „pienburniais“ ir „pacanais“, įžeidinėjo. Konfliktas su juo truko apie 15-20 minučių. Kadangi jis kėlė grėsmę, buvo įspėtas nurimti, nereagavo į įspėjimus, buvo nuspręsta jį sulaikyti. Visi atvykę vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs.

Liudytojų D. Ž. ir J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymuose nėra jokių kaltinamųjų A. A. ir A. C. kaltės įrodymų.

Liudytojas T. S. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Nukentėjusįjį R. S. pažįsta labai seniai. Su juo, A. R., J. B. ir M. Č. nuėjo išgerti alaus. Jis su minėtais draugais buvo gerokai neblaivūs, nepastebėjo, ar Rolandas buvo neblaivus. Bare pakrypo stalas ir dužo bokalai. Atvyko apsaugos darbuotojai, po to - policijos pareigūnai. Kol Rolandas tarėsi dėl apmokėjimo už bokalus, liudytojas išėjo į lauką ir šlapinosi. Už tai jį sulaikė policijos pareigūnai. Buvo nuvežtas į policijos komisariatą, uždarytas į sulaikymo kamerą. Nesipriešino, buvo labai neblaivus, buvo nustatytas 3,85 promilių girtumas. Dėl neblaivumo visko gerai nepamena. Kameroje užmigo. Ryte jį paleido. Tik po kelių dienų sutiko Rolandą, kuris jam papasakojo, jog jie visi važiavo į komisariatą prašyti, kad išleistų T. S.. Komisariate Rolandui sulaužė ranką. Matė, kad jo ranka buvo parišta. Kiti draugai jam nieko daug nepasakojo, gal tik M. Č. kažką minėjo. Nors naktį kameroje miegojo, nubudęs girdėjo, kaip išleido Rolandą, liepė jam kažką pasirašyti. Jis pasirašė ir išėjo, jokio triukšmo liudytojas negirdėjo. Jo kamera buvo šalia tos, kurioje buvo uždarytas Rolandas. Kol sėdėjo bare, Rolandas nesiskundė jokiu rankos skausmu, nenukrito, niekas su niekuo nesimušė.

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Nukentėjusįjį pažinojo per T. S.. Tą vakarą keturiese nuėjo į barą, pakeliui sutiko Rolandą. Geriant bare netyčia sudužo keli bokalai. Nors sutiko už juos mokėti, tačiau vis tiek atvyko apsaugos darbuotojai. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas išėjo į lauką parūkyti, matė, kad lauke buvo Tomas, o po to jį pareigūnas vedė į automobilį. Tomas buvo sulaikytas, nes šlapinosi lauke. Likusieji nutarė važiuoti į policijos komisariatą pasiimti Tomo, sumokėti už jį baudą. Nors buvo neblaivus, kai kurias aplinkybes pamena. Į komisariatą vyko taksi automobiliu. Į komisariato vidų nuėjo keturiese. Rolandas kalbėjosi su budėtoju, kiti stovėjo šalia jo. Iš budėtojų patalpos išėjo pareigūnai, iš karto užlaužė Rolandui rankas ir nuvedė į kamerą. Nepamena, ką sakė Rolandas. Rolandas pareigūnams nesipriešino. M. Č. taip pat kažką pasakė pareigūnams, todėl ir jį uždarė į sulaikymo kamerą. Likusiems dviems – jam ir J. B. - pareigūnai liepė išeiti. Jie išėjo. Po kelių dienų sutiko Rolandą su sugipsuota ranka. Jis sakė, kad tą vakarą komisariate jam išsuko ranką. Rolandas bare rankos skausmu nesiskundė. Nepamena, ką Rolandas sakė pareigūnams, bet jis kalbėjo kultūringai, be jokio pykčio, pareigūnų neplūdo.

Liudytojas M. Č. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusiojo R. S. taip pat anksčiau nepažinojo. Jis, Justinas, Tomas ir Airidas ėjo gerti alaus. Sutiko nukentėjusįjį, kuris yra T. S. pažįstamas. Visi kartu gėrė alų, kalbėjosi. Tomas netyčia sudaužė alaus bokalą, už jį sumokėjo. Tiksliai visų aplinkybių nepamena. Nežino, kodėl buvo iškviesti apsaugos darbuotojai. Namo jis grįžo pats, gyvena netoliese. Pareigūnai jo nesulaikė, kur buvo kiti vaikinai - nežino. Pamena, kad važiavo į policijos komisariatą, nes buvo sulaikytas Tomas, ketino už jį sumokėti baudą. Rolandas komisariate pareigūnams nerodė jokių pinigų, tik minėjo, kad gali sumokėti baudą už Tomą. Pareigūnai sakė, kad per tris sekundes jie turi pasišalinti iš komisariato. Rolandą griebė pareigūnai, kodėl – nežino. Nepamena, kaip jie jį griebė, Rolandas nieko nedarė. Liudytoją taip pat sulaikė, uždarė į kitą tuščią kamerą. Tomas buvo kitoje kameroje. Nematė, kur dingo kiti jo draugai. Kameroje liudytojas užmigo, nežino, kas toliau vyko komisariate. Anksti ryte jį paleido. Bare Rolandas nesiskundė jokiais rankos skausmais. Nepamena, kaip vyko Rolando sulaikymas. Jis sakė, kad jį sužalojo pareigūnai. Nestebėjo, kiek neblaivus buvo Rolandas. Nepamena, ar pareigūnai Rolandą pargriovė, ar parklupdė ant grindų. Rolando viena ranka buvo sugipsuota, kita – storai apibintuota per riešą.

Liudytojas D. N. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusįjį pažįsta. Nukentėjusysis ryte jam paskambino ir paprašė jį nuvežti į traumatologinį, nes kažkas jį sumušė. Nuvažiavus prie jo namų jis nusileido laiptais, buvo susiėmęs lyg kairę ranką. Jį nuvežė į traumatologinį. Nukentėjusysis sakė, kad iš kažkur išėjo į lauką, kažką aiškinosi ir susimušė su kažkokiais žmonėmis. Minėjo, kad jį sumušė kažkokie nepažįstami žmonės. Jam skaudėjo ranką per alkūnę, dar skaudėjo šoną. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad važiuojant į traumatologinį skyrių R. S. skundėsi, jog jam skauda abi rankas. Sakė, kad jį Žaliakalnio policijos komisariate sumušė policijos pareigūnai, tačiau nepasakojo, kaip atsidūrė policijoje ar kaip buvo sumuštas. Kairė nukentėjusiojo ranka buvo sugipsuota, o dešinės rankos pirštai buvo apibintuoti. Parvežtas namo, nukentėjusysis iš automobilio išlipo pats, pats atsidarė laiptinės duris.

Liudytoja J. S. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Jis turėjo grįžti namo iš komandiruotės, tačiau tą vakarą negrįžo. Ryte sutuoktinis grįžo namo piktas, rėkė ir labai dejavo, sakė, kad jam skauda ranką, reikia važiuoti į ligoninę. Ji jo nuvežti negalėjo, nes turėjo vykti į darbą. Sutuoktinis nutarė vykti į ligoninę pats. Jis sakė, kad policijoje jam sulaužė ranką nors jis nesipriešino. Buvo labai pasipiktinęs, kad negalės dirbti, nors darbo daug, yra įsipareigojimų. Kai grįžo iš darbo, sutuoktinio ranka buvo jau sugipsuota. Jis nepasakojo visų smulkmenų, sakė, kad jis užėjo į policijos komisariatą kažko paklausti ir kilo konfliktas. Nukentėjusiojo ranka buvo sutinusi, jis jos nevaldė. Jį pas gydytojus vežė D. N.. Sutuoktinis dar keletą valandų pakentėjo namuose, greitosios nekvietė, tik vėliau skambino D. N. ir prašė nuvežti pas gydytojus. Nukentėjusysis sakė, kad jam išsukta ranka, gėrė daug nuskausminamųjų. Jis teigė, kad komisariate elgėsi taikiai, nekonfliktavo, o vienas iš policininkų jį pargriovė, užlaužė ranką. Nukentėjusysis skambino dar prieš grįžtant, nakties metu. Sutuoktinis ėjo į darbą, sveikatos būklė jam trukdė dirbti. Jis negavo atlyginimo, sumažėjo šeimos pajamos. Negali pasakyti, kuri jo ranka buvo išsukta, o kuri buvo nubrozdinta. Sulaužyta ranka jis negalėjo nieko daryti, jam labai skaudėjo.

Liudytoja S. J. parodė, kad jos patėvis R. S. gyvena su motina J. S.. 2013-07-14, apie 4 val., tikslaus laiko neprisimena, pamatė, kad skambina R. S.. Jis skambino iš savo telefono numerio, tačiau ji nekėlė, kadangi pagalvojo, jog patėvį reikia parvežti iš kokio nors vakarėlio. Kadangi tingėjo kur nors važiuoti, todėl ir neatsiliepė į jo skambutį. Dienos metu ji nuėjo pas mamą ir ten pamatė, kad patėvio viena ranka buvo sugipsuota, o kitos rankos pirštai buvo apibintuoti. Neprisimena, kuri ranka buvo sugipsuota, o kuri buvo tik apibintuota. R. S. pasakė, kad buvo sumuštas Žaliakalnio policijos komisariate ten dirbusių policijos pareigūnų. R. S. tik pasakė, kad policijos komisariate jam be priežasties buvo užlaužtos rankos, tačiau nepasakė, kokie pareigūnai naudojo jo atžvilgiu fizinę jėgą bei detaliau apie sužalojimo aplinkybes nepasakojo.

Liudytojas J. B. parodė, kad įvykio dieną su T. S., M. Č. ir A. R. ties „Rasos“ gimnazijos stadionu susitiko Tomo kaimyną, kurio vardas Rolandas. Jis gerokai vyresnis. Tą dieną jį matė pirmą kartą. Visi nusprendė užeiti į naktinę parduotuvę, esančią Šiaurės prospekte, Kaune, nusipirkti ir išgerti alaus. Bare, begeriant alų, netyčia sudužo keli bokalai. Dėl tos priežasties barmenė iškvietė apsaugą. Kartu su apsaugos darbuotoju į barą užėjo ir vienas policijos pareigūnas. Rolandas iš karto pradėjo kalbėti su barmene, iš karto atlygino padarytą žalą. Tuo metu A. R. su T. S. išėjo į lauką į Šiaurės prospekto pusę. Jis tuo metu liko bare, užėjo į tualetą. Kas vyko lauke - nematė, todėl apie tai nieko pasakyti negali. Kai išėjo iš tualeto, į barą grįžo Airidas ir pasakė, kad T. S. sulaikė policijos pareigūnai. Kilo mintis vykti į Žaliakalnio policijos komisariatą susižinoti, ar yra galimybė paleisti Tomą. Rolandas, Airidas, Mindaugas ir jis išėjo į lauką. Šiaurės prospekte susistabdė automobilį ir juo nuvyko į Žaliakalnio policijos komisariatą. Visi užėjo į policijos komisariatą, pakilo į antrą aukštą. Jis atsisėdo laukiamajame. Rolandas iš karto nuėjo prie langelio, t. y. prie budėtojų. Airidas liko prie įėjimo durų, o M. Č. vaikščiojo po laukiamąjį. Užėjęs į policijos komisariato vidų, matė, jog ten buvo keturi ar penki policijos pareigūnai. Ką Rolandas kalbėjo su pareigūnais, buvusiais už langelio, negirdėjo. Jis kalbėjo ramiai ir taikiai. To pokalbio metu išgirdo, kaip vienas iš pareigūnų pakeltu balsu pasakė, kad jie turi ar tai tris, ar tai penkias sekundes dingti iš komisariato, nes kitaip bus sulaikyti. Po pareigūno žodžių jis su Airidu liko savo vietose, o prie Rolando priėjo Mindaugas ir jie kartu su Rolandu toliau bandė kalbėtis su pareigūnais. Negirdėjo, kad Rolandas ar Mindaugas įžeidinėtų policijos pareigūnus, elgtųsi įžūliai. Policijos pareigūnai, buvę tuo metu patalpoje, juos iš karto sulaikė, užlauždami už nugaros rankas. Jis nematė, kad Rolandas ar Mindaugas priešintųsi sulaikymui. K. R. su Mindaugu sulaikė, jis policijos pareigūnų paklausė, ar dar galima išeiti. Gavę jų teigiamą atsakymą greitai išėjo. Dėl kokių priežasčių buvo sulaikytas Rolandas ir Mindaugas – nežino. Policijos komisariate jie elgėsi pakankamai kultūringai. Kitą dieną, sekmadienį, susiskambino su Tomu ir tuomet sužinojo, kad Rolandui buvo sulaužyta ranka. Į Žaliakalnio policijos komisariatą Rolandas atvyko su sveika ranka.

Liudytojų T. S., A. R., M. Č., D. N., J. S., S. J., J. B. parodymai tiesiogiai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems kaltinamųjų A. A. ir A. C. bei liudytojų D. Ž. ir J. M. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.