Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Ž. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti valdžios ir valdymo įstaigose atėmimu trejiems metams.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. Ž. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju - Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos patruliu, 2008 m. gruodžio 6 d. nuo 20.56 val. iki 21.06 val. Panevėžyje, Smėlynės g. 25, VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės priėmimo skyriaus koridoriuje parklupdytam G. U. sudavė du smūgius ranka į pečius ir nugarą bei vieną smūgį į galvą, po to iš Priėmimo skyriaus išbėgusiam A. U. papurškė į veidą dujų ir jam, susiėmusiam už akių bei veido einančiam link Priėmimo skyriaus durų, spyrė į kairįjį šoną ir pilvą, parversdamas ant žemės prie turėklų ties Priėmimo skyriaus durimis, gulinčiam spyrė ne mažiau kaip septynis kartus į krūtinę, pilvą ir kojas, padarydamas sumušimus ir sužalojimus, nuo kurių nesunkiai sutrikdyta A. U. sveikata, taip panaudojęs fizinę ir psichinę prievartą viršijo Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse policijos pareigūnui suteiktus įgaliojimus, pažeidė 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos institucijos prestižą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, todėl padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybei ir fizinę bei moralinę žalą nukentėjusiesiems A. U. ir G. U.

Kasaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad 2008 m. gruodžio 6 d. dirbdamas su patruliu A. P. gavo pranešimą apie VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Priėmimo skyriuje trukdančius medikams dirbti triukšmaujančius jaunuolius. Atvykusiems patruliams jie pasipriešino, kasatoriui grasino, suplėšė striukę. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad jaunuoliai padarė tik administracinį teisės pažeidimą ir todėl kasatoriaus veiksmų negalima vertinti kaip numatytų BK 29 straipsnyje. Striukės suplėšymas kvalifikuojamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams pagal BK 286 straipsnį, todėl jis turėjo teisę šiuos jaunuolius vežti į policijos komisariatą. Visi jo veiksmai atlikti pagal Policijos veiklos įstatymą ir nuostatus, leidžiančius policijos pareigūnui panaudoti fizinę prievartą ginant save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; sulaikant teisės pažeidimą padariusi asmenį, aktyviais veiksmais vengiantį sulaikymo. Tokie veiksmai ir jais padaryta žala gali būti vertinami pagal BK 29 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatas kaip neužtraukiantys atsakomybės. Nukentėjusieji neprisimena daugelio buvusių aplinkybių, nes įvykio metu buvo neblaivūs, todėl teismas neturėjo besąlygiškai vadovautis jų neišsamiais ir prieštaringais parodymais. Prie bylos medžiagos prijungti trijų kamerų vaizdo įrašai neinformatyvūs, juose kasatoriaus veiksmų aiškiai nesimato. Daugiau jo kaltės įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta, todėl baudžiamoji byla yra nutrauktina, o kasatorius išteisintinas.

Prokuroro teigimu, dalis kasacinio skundo argumentų paliktini nenagrinėti vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kadangi byla kasacine tvarka nagrinėjama tik teisės taikymo aspektu, joje naujos aplinkybės nenustatinėjamos, o surinkti įrodymai iš naujo nevertinami. Todėl nenagrinėtini skundo argumentai, susiję su bylos įrodymais ir jų pakankamumu kaltei pagrįsti. Prie tokių argumentų priskirtini skunde minimi nukentėjusiųjų parodymai ir vaizdo kamerų įrašų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį

Kasatorius skunde nurodo, kad jam vykdant profesinę policijos pareigūno pareigą pažeidimo vietoje nukentėjusieji priešinosi, todėl jis turėjo teisę panaudoti fizinę prievartą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais ne tik nukentėjusiųjų, bet ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų medicinos darbuotojų, paties nuteistojo parodymais apie smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, filmavimo kamerų įvykio vietoje vaizdo įrašų duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, įvertintais kaip įrodymų visuma, nustatyta, kad L. Ž. ligoninės koridoriuje G. U. sudavė du smūgius į pečius ir nugarą ir vieną kartą į galvą, po to A. U. papurškė ašarinių dujų ir ne mažiau kaip septynis kartus įspyrė į krūtinę, pilvą, kojas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. U. elgesys, kai jis suplėšė pareigūno drabužius, suteikė pagrindą pareigūnui L. Ž. parklupdyti abu nukentėjusiuosius ir dėl to neperžengia Policijos veiklos įstatyme numatytos fizinės prievartos panaudojimo ribų. Toliau sekęs smūgių sudavimas klūpančiam nesipriešinančiam G. U., papurškimas dujų A. U. į veidą ir spardymas, kai nukentėjusysis stovėjo atsirėmęs į turėklus, užsidengęs veidą rankomis, buvo pargriuvęs ir nekėlė jokio pavojaus, yra fizinė prievarta prieš nukentėjusiuosius, panaudota nesant Policijos veiklos įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų. Šie veiksmai viršija policijos pareigūnui suteiktus įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei veikos kvalifikavimui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašus ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis jokių pastabų dėl jų informatyvumo nepateikė, todėl atmetė nuteistojo teiginį apie vaizdo įrašų neinformatyvumą. Apeliacinėje nutartyje yra motyvuota išvada, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes L. Ž., vykdydamas profesines pareigas, viršijo Policijos veiklos įstatymu nustatytus įgaliojimus, nes tuo metu, kai mušė nukentėjusiuosius, jie fiziškai nesipriešino ir nebandė išvengti sulaikymo. Be to, nukentėjusiuosius pareigūnai ruošėsi sulaikyti dėl administracinio teisės pažeidimo, todėl veiksmai prieš nukentėjusiuosius negali būti vertinami pagal BK 29 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde pabrėžiami tik tam tikri kasatoriaus veiksmai, padaryti įvykio metu, kurie ir teismų sprendimuose yra įvertinti kaip teisėti. Tačiau baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu byloje buvo vertinami kiti, paskesni veiksmai, kuriuos kasatorius nutyli arba netiesiogiai ginčija neigdamas nukentėjusiųjų parodymų ir vaizdo įrašų įrodomąją reikšmę. Taip bandoma pakeisti veiką sudarančių faktų visumą ir šiuo pagrindu duoti kitokį jų teisinį vertinimą. BPK 376 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu ir faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja. Veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus nustatyti privalo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, kurie šioje byloje tai padarė nepažeisdami BPK reikalavimų. Pagal nustatytas faktines aplinkybes kasatoriaus veika taikant BK 228 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota tinkamai.

Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nėra argumentų, teikiančių pagrindą naikinti ar keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo L. Ž. kasacinį skundą atmesti.