- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- 2K-457/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Rimantas Baumilas, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kurio panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinus, J. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendžiu J. K. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, 2008 m. rugsėjo 27 d., apie 3 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Mažeikiuose, Gamyklos g. 36, tyčia piktnaudžiaudamas tarnyba, panaudojo fizinę prievartą prieš pristatytą į policijos komisariatą G. D. – sudavė rankomis į veidą, galvą, ausis bei spyrė keliu į kirkšnį, padarydamas dešinės ausies būgnelio plyšimą, vidinės ausies trauminį uždegimą, kraujosruvas ausies kaušelyje, taip nesunkiai sutrikdė G. D. sveikatą, tokiais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principus, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas ir Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 73-V-81 patvirtintas jo, kaip pareigūno, pareigybės aprašymo 4, 6, 14 punktuose detalizuotas pareigas: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, užtikrinti pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais, viršijo įgaliojimus, iškraipė Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, padarydamas didelę žalą valstybei bei fizinę žalą nukentėjusiajam G. D..
Šalies argumentai
Nuteistasis J. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai bei neteisėtai nuteisė jį už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Teismas, atlikdamas byloje pakartotinį įrodymų tyrimą, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 302-307 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nepatikimais ir keliančiais abejonių duomenimis, o tuos duomenis, kurie patvirtina nuteistojo nekaltumą, nepagrįstai atmetė arba dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo G. D. parodymus, nepašalino byloje esminių prieštaravimų ir paliko abejonių dėl įrodymų gavimo, įtvirtinimo, patikrinimo bei įvertinimo teisėtumo. Apkaltinamajame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad nukentėjusiojo G. D. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Šie parodymai, susiję su jam padarytais sužalojimais, prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir medicinos specialisto paaiškinimams, policijos pareigūnų R. S., M. K., R. V., G. P., V. Š., A. B., K. Š. bei liudytojų K. D., L. ir E. D., D. L., L. K. duotiems parodymams. Teismas nepakankamai išsamiai išanalizavo dalies liudytojų parodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusiojo draugai nurodė skirtingus nukentėjusiojo sužalojimus, nedarė gilesnės liudytojų parodymų analizės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuosekliai patikrinti ir susieti su kitais duomenimis, o įvykio aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos. Apeliacinės instancijos teismas netyrė duomenų, iš kurių akivaizdžiai matyti liudytojų K. D., D. L., K. P. ir L. L. suinteresuotumas duoti parodymus nukentėjusiojo naudai, bei padarė nepagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnų R. V., A. B., G. P., M. K., V. Š. parodymai yra nepatikimi ir melagingi. Iš nuosprendžio neaišku, ar teismas vadovavosi liudytojo R. S. parodymais, ar juos atmetė – šie parodymai nevertinti ir dėl jų nepasisakyta. Teismas taip pat neįsigilino į specialisto išvadą Nr. G 364/08(13), teismo medicinos specialisto A. S. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl sužalojimo (dešinės ausies būgnelio plyšimo) laiko, neištyrė Šiaulių apygardos teismo išreikalautų medicininių dokumentų dėl G. D. dešinės ausies gydymo, šios aplinkybės nenagrinėjo, nepašalino prieštaravimų ir apkaltinamajame nuosprendyje dėl to nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodinėjimą ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą reglamentuojančių BPK nuostatų taikymo
Iš nuteistojo J. K. kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nurodant atskirų įrodinėjimą ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimą iš esmės ginčijamas apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas faktas, kad nuteistasis J. K. fiziškai smurtavo prieš pristatytą į policijos komisariatą nukentėjusįjį G. D. ir pastarojo asmens sveikata nesunkiai sutriko būtent nuo nuteistojo smurtinių veiksmų. Į tokius skundo argumentus visų pirma atsakytina, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių netiria. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Ginčas, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paprastai galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Taigi kolegija negali svarstyti iš skundo turinio ir kasatoriaus prašymo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį akivaizdžiai išplaukiančio įrodymų pakankamumo klausimo, kuris keliamas siūlant kasaciniam teismui iš naujo vertinti atskirus įrodymus, analizuoti nukentėjusiojo G. D. parodymų nuoseklumą, šių parodymų atitikimą kitų liudytojų tvirtinamoms bylos aplinkybėms, nustatyti apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų - parodymų patikimumą. Teisės taikymo aspektu nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, ištirtų įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas bei apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma taikant pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Nuosprendyje turi būti motyvai, kodėl teismas kitaip vertina ar atmeta bylos įrodymus, kuriais buvo grindžiamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 2 dalis). Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 2 punktas), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008).
Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visos bylos aplinkybės, reikšmingos piktnaudžiavimo viršijant įgaliojimus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėčių taikymui, išnagrinėtos, naujas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Šio nuosprendžio turinys aiškus ir suprantamas, jame motyvuotai paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių, o nuosprendžio forma neprieštarauja BPK normose esančiom apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklėms.
Nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą ir padarydamas išvadą, kad reikia priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų patikimumą, pakankamai nuodugniai išnagrinėjo nukentėjusiojo G. D. parodymus apie įvykio aplinkybes, jo veiksmus po įvykio, sugretino šiuos parodymus su kitais įrodymais ir motyvuotai nustatė, kad G. D. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis policijos komisariate, bei paneigė nukentėjusiojo sužalojimo galimybę konflikto su E. C. metu arba vežant jį automobiliu į policijos komisariatą. Dėl kasatoriaus minimos teismo medicinos specialisto išvados ir paaiškinimų teisme nuosprendyje taip pat pasisakyta: nurodyta, kad šios išvados duomenys patvirtina teismo nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo padarymo mechanizmą. Tai, kad sužalojimas, nesunkiai sutrikdęs G. D. sveikatą, padarytas 2008 m. rugsėjo 27 d., nekilo abejonių ir pirmosios instancijos teismui. Visi kaltinantys ir pripažinti įrodymais bylos duomenys įvertinti ir atskirai, ir kaip visuma, išanalizuoti tarpusavio sąsajumo aspektu ir sudaro logišką įrodymų grandinę, kuri pagrindžia išvadas dėl kasatoriaus nusikalstamų veiksmų ir kaltės. Teismas pakankamai dėmesio skyrė ir nuteistojo J. K. parodymams bei juos patvirtinantiems bylos duomenims, įvertino liudytojo K. Š. nurodytas nukentėjusiojo apklausos aplinkybes, aptarė liudytojų R. V., A. B., G. P., M. K., V. Š. parodymų reikšmę. Priešingai negu teigiama skunde, išteisinamajame nuosprendyje pastarųjų liudytojų parodymai neįvardijami kaip sąmoningai melagingi, tik pažymimas nuteistojo kolegų suinteresuotumas palankia J. K. bylos baigtimi. Liudytojas baudžiamajame procese yra asmuo, kuris matė ir subjektyviai suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, šiuos faktus patvirtino duodamas parodymus. Klausimą, ar liudytojo parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties liudytojo asmeniniams, tarnybiniams interesams (kasacinė byla Nr. 2K-440/2010). Taigi visiškai pagrįstai teismo nebuvo paliktas nuošalyje faktas, kad nuteistąjį ir policijos pareigūnus sieja profesinio kolegiškumo santykiai, turintys įtakos jų parodymams. Tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje atskirai neaptarti ir neįvertinti liudytojo R. S. parodymai, nelaikytina esminiu BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu, nes išteisinamajame nuosprendyje atskirai šio liudytojo parodymais reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Panevėžio apygardos teisme tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų pagrįstumą nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė šio liudytojo apklausti apie nepertraukiamo bendravimo su nukentėjusiuoju aplinkybes ir šio liudytojo parodymais atremti prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Taigi tikrinamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio analizė nerodo, kad šis teismas pabrėžtinai didesnę įrodomąją galią skyrė kaltinantiems nuteistąjį įrodymams ir nemotyvuotai atmetė teisinančius nuteistąjį bylos duomenis. Kasatoriaus teiginiai, kad įrodymai, esantys byloje, buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus, atmestini.
Apeliacinės instancijos nuosprendis atitinka reikalavimus BPK nustatytus apkaltinamajam nuosprendžiui, šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytos J. K. padaryto piktnaudžiavimo viršijant įgaliojimus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės nustatymui. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad analizuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir atsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniame skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus.
Taigi darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nenustatoma BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.