Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei T. Š. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

UAB „Senamiesčio ūkis“ ir T. F. 2001-05-10 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu T. F. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). T. F. mirė (duomenys neskelbtini). Po T. F. mirties minėtame bute liko gyventi T. F. sūnus V. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), dukra T. Š. ir vaikaitis J. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-27 sprendimu už akių V. R., atsakovė ir J. Š. buvo iškeldinti. Po iškeldinimo liko nesumokėta 1077,12 Eur skola už nuomą už laikotarpį 2017-10-01 – 2018-12-17.

Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta gyvenamųjų patalpų nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį. CK 6.589 str. 1 d., nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.589 str. 2 d., nustatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą atsiskaityti su ieškovu už nuomą (CPK 178 str.), dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1045,06 Eur dydžio skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, CK 6.576, CK 6.583).

Dėl delspinigių.

Atsakovė praleido terminą sumokėti nuomos mokestį, todėl ieškovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161 atsakovei už laikotarpį ne ilgesnį nei 180 d. iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiavo 32,06 Eur delspinigių, nuo nesumokėto numos mokesčio sumos. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti ieškovui iš atsakovės priteistina 32,06 Eur delspinigių suma.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-27 civilinėje byloje Nr. e2-47696-905/2017 priėmė sprendimą iškeldinti aukščiau paminėtus asmenis iš gyvenamųjų patalpų, esančių Paupio g. 4-3, Vilniuje, su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Išlaidos susijusios su iškeldinimu ir padaryta žala bus išieškota teismine tvarka. Ieškovas už minėtų patalpų avarinį atrakinimą sumokėjo 54,20 Eur dydžio sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad laiku, tinkamai neatlaisvinus buto (CK 6.246 str. 1 d.) dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CK 6.247) ieškovas patyrė 54,20 Eur tiesioginių nuostolių (249 str. 1 d.), todėl preziumuojama atsakovės kaltė (CK 6.248 str.) elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad ieškovas nepatirtų nuostolių. CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (restitutio in integrum) – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Byloje duomenų apie tai, kad būtų pagrindas mažinti nuostolių dydį nėra, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 54,20 Eur (tiesioginių) nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 1131,32 Eur (1045,06 Eur + 32,06 Eur + 54,20 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-15) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t.y. 5,04 EUR, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis). Iš viso iš atsakovės priteistina 30,04 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1045,06 Eur (vienas tūkstantis keturiasdešimt penki eurai 6 ct) skolą, 32,06 Eur (trisdešimt du eurai 6 ct) delspinigių, 54,20 Eur (penkiasdešimt keturi eurai 20 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1131,32 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-15) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovės T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,04 Eur (trisdešimt eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB), Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.