Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" programuotoju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. liepos 15 d. apie 10.45 val., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, Varnių g. (Varnių tiltu), kur vyko kelio remonto darbai, nuo Neries krantinės link Nuokalnės g., nevykdė Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo 509 reikalavimo, kuris sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, nesiėmė visų būtinų priemonių, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu N. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio M. P. vairuotoja N. S., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintos transporto priemonės.

A. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku važiavo Neries krantine ir pasuko kilti ant Varnių tilto, pirma juosta prieš jį važiavo kitas automobilis, kurio valstybinių numerių nepamena. Pirma eismo juosta kylant ant tilto, matė dešinėje pusėje kelių eismo ženklą, kuris vaizdavo, kad iš pirmos juostos sankryžoje galima sukti į dešinę, o iš antros juostos leidimas sukti buvo juoda plėvele užklijuotas. Taip pat matė antroje juostoje sustatytus 109 ar 107 ženklus, jie stovėjo trys ar keturi, fiziškai blokuojantys antrą juostą ir nurodantys, kad eismas bus dešinėje pusėje. Pasuko paskui Mercedes - Benz automobilį ant Varnių tilto ir už sankryžos, kadangi nebuvo prasidėję eismo juostas žymintys kuoleliai ir nebuvo kitų ženklų, draudžiančių už sankryžos persirikiuoti į antrą eismo juostą, persirikiavo į antrą eismo juostą, kadangi priešais automobilis Mercedes – Benz važiavo itin lėtai. Tikėjosi, kad jis padidins greitį, bet jis to nepadarė. Persirikiuodamas didino greitį ir žiūrėjo į veidrodėlį, ar nesudarys kliūčių kitiems eismo dalyviams, koks greitis buvo lenkimo metu, nematė, taip pat nematė kliūčių antroje eismo juostoje, nesitikėjo, kad iš priekio gali atvažiuoti kitas automobilis. Persirikiavimo metu pažiūrėjo į priekį ir pamatė priešais kitą transporto priemonę. Stengėsi kiek įmanoma stabdyti ir sukti vairą į dešinę, bet pilnai to atlikti negalėjo, nes pirmoje eismo juostoje buvo Mercedes – Benz automobilis. Susidūrimas įvyko priekiniu kairiu šonu. Su kartu važiavusiu tėčiu išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusios N. S., ji pasiskundė krūtinės skausmais, sakė sunku kvėpuoti, kita nukentėjusioji L. B. laikėsi už sprando, buvo matyti, kad smūgio metu ji susižalojo. Pradėjo kalbėtis kaip viskas įvyko, jis pasakė, kad kiekvieną dieną apie 7 val. važiuoja rytais šia kryptimi ir visada būna dvi eismo juostos. Mano, kad priežastis šio įvykio yra neteisingai sustatyti kelio ženklai, nes šeštadienį kryptis buvo pakeista, bet ženklas nebuvo pakeistas. Ženklą su užklijuota juoda plėvele ant rodyklės, kuri žymi antrą juostą, suprato tiesiogiai kaip rašoma kelių eismo taisyklių aprašyme, kad ženklas nurodo sankryžoje eismo judėjimo kryptį juostuose, šiuo atveju, kad sukti negalima į dešinę iš antros eismo juostos, sukti leidžiama tik iš pirmos juostos. Mano, kad jei sukti iš antros juostos draudžiama, už sankryžos galimas sukimas, nes už sankryžos ženklas negalioja. Tuo metu buvo sustatytos kelio gairelės žyminčios kelio juostas, gairelės buvo nurodančios, kad galima judėti pirma ir antra juosta. Į darbą važiuodavo rytais apie 7 val. grįždavo iš darbo tuo pačiu keliu, tuo metu nuo Nuokalnės gatvės link Varnių gatvės, judėjimas vykdavo dviem juostomis, o nuo Varnių gatvės likdavo viena juosta. Jam buvo žinoma, kad ryte yra viena, o po pietų pakeisdavo kelininkai antros eismo juostos kryptį. Kad savaitgaliais važiavimo kryptys keičiasi, nežinojo ir kad savaitgaliais ryte tik viena juosta link Nuokalnės gatvės, o nuo Nuokalnės gatvės važiuoti yra dvi eismo juostos. Nebuvo pagrindo manyti, nes nebuvo pasikeitę jokie kelio ženklai. Pagal važiavimo kryptį iš kairės stulpeliai nestovėjo, jie tik antroje juostoje stovėjo, užkilus ant Varnių tilto stulpelių nebuvo.

Nors kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įrodoma sekančiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais :

nukentėjusios N. S. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-07-15, šeštadienį, apie 10.40 val. su L. B. važiavo jai priklausančiu automobiliu M. P. Kaune, per Varnių tiltą Nuokalnės gatve, antra eismo juosta, automobilių sraute, laikydamasi distancijos, apie 40 km/ h greičiu, nukreipiamieji ženklai buvo aiškūs. Baigiant pervažiuoti Varnių tiltą pamatė priešais ją, prieš eismą atvažiuojančią mašiną, stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo ji ir L. B. išlipo iš automobilio. Ji iš karto nuėjo prie susidūrusio automobilio vairuotojo, pradėjo ant jo šaukti, o jis pasakė, kad važiuoja gerai ir nesijautė kaltas;

nukentėjusios L. B. parodymais, iš kurių matyti, kad tą dieną ji N. S. vairuojamu automobiliu važiavo Kaune, remontuojamu Varnių tiltu žemyn nuo kalno, automobilių sraute, jų automobilį nuo važiuojančio priekyje skyrė apie 5 metrai. Baigiant pravažiuoti tiltą staiga pamatė išnirusį automobilį ir įvyko susidūrimas. Jai pasirodė, kad kaltinamasis bandė aplenkti kitos gatvės pusės pirmąją eismo juosta važiavusį automobilį. Paklausus kaltinamojo kur jis važiuoja, jis atsakė, kad tuo pačiu keliu kasdien į darbą važiuoja kiekvieną dieną;

liudytojo P. K. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-07-15, apie 11-12 val. tikslaus laiko pasakyti negali, važiavo sūnaus A. K. vairuojamame automobilyje, Neries krantine ir užvažiavimu pakilo į Varnių g. Pakilus prie Varnių gatvės buvo kelio ženklas, kuris nurodo, kad yra dvi eismo juostos, antra buvo užklijuota juodos spalvos plėvele. Iš pirmos eismo juostos įvažiavo į tiltą, persirikiavo į antrą eismo juostą, pamatė priešais automobilį ir įvyko smūgis. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl netinkamai eismo įvykio vietoje sustatytų kelio ženklų;

liudytojo V. M. parodymais, iš kurių matyti, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo AB "(duomenys neskelbtini)", buvo atsakingas už eismo saugumo užtikrinimą. 2017 m. liepos mėn. 15 d. visi reikalingi kelio ženklai buvo. Pagal Kauno autobusų parko prašymą gairelės buvo sustatytos taip, kad autobusams kylant nuo Neries krantinės ant Varnių g. tilto, jiems būtų vietos išsukti. Pagal eismo schemą buvo nurodyta, kad visas eismas kylant Neries krantine iš antros juostos nukreipiamas į vieną juostą – į pirmąją. Tiek kylant tiltu link Savanorių per., tiek leidžiantis nuo tilto Varnių g. link joks rikiavimasis ant tilto nebuvo galimas, jokio važiavimo tarp sustatytų gairelių būti negalėjo;

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio E. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, jog buvo gautas pranešimas, kad Kaune, ant Varnių tilto susidūrė automobiliai Mazda, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Eismo įvykio vietoje, rasti minėti automobiliai. Mazdos vairuotoją N. S. apžiūrėjusi GMP brigada nuvežė į ligoninę. Automobilį VW Golf vairavo A. K. (b. l. 10);

2017-12-13 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - Varnių g. ties užvažiavimu nuo Neries krantinės, Kaunas. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas. Apžiūros metu nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 11-19);

2017-12-13 kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėta eismo įvykio vieta – Varnių g., ties užvažiavimu nuo Neries krantinės, kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonių susidūrimas, Apžiūros metu nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė, iš kurios matyti, kad važiuojant nuo Neries kr. L. V. g., yra kelio ženklas Nr.509, kurio rodyklė, nurodant kryptį iš antros eismo juostos, uždengta juoda plėvele, o šalia susidūrusių automobilių stovi kelio darbų vietoje eismo juostos ribas žyminčios ir važiavimo trajektoriją nukreipiančios gairės - kelio ženklai Nr. 149 (b. l. 11-19);

Darbo vietos aptvėrimo ir eismo organizavimo schema (b. l. 71), iš kurios matyti, kad ši schema suderinta su Kauno AVPK kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus specialistu, kad atliekant Varnių tilto kapitalinio remonto darbus, ženklai, prieštaraujantys šiai schemai, nuimami arba uždengiami;

2017-11-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3282/2017 (02), kurioje nurodyta, jog N. S. nustatyta krūtinės ląstos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, krūtinkaulio kūno lūžimas, išsivysčiusi tarpšonkaulinė neuralgija, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 84-85);

2017-10-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3075/2017 (02), kurioje nurodyta, jog L. B. konstatuota sprando raiščių patempimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, kurie galėjo būti padaryti staigaus galvos judesio metu autoavarijos metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 87);

2018-02-19 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog peržiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kurį pateikė A. K.. Diske esančios fotonuotraukos yra analogiškos fotolentelėje (b. l. 15-19) esančios fotonuotraukoms (b. l. 103-105).

Nors kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, šioje baudžiamojoje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai leidžia pagrįsti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuojamas automobilis susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu M. P., vairuojamu N. S., kuriai dėl susidūrimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas keleivei L. B., tačiau tvirtina, kad įvykis įvyko dėl neteisingo kelio ženklinimo vykdant remonto darbus.

Kaltinamojo versiją dėl neteisingo kelio ženklinimo paneigia tiek paties kaltinamojo, tiek aukščiau išdėstyti nukentėjusių L. B., N. S., liudytojų P. K., V. M. parodymai, tiek kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis A. K. pripažino, jog kildamas link Varnių tilto matė ženklą Nr.509, kuriame juoda plėvelė buvo užklijuota rodyklė, leidžianti važiuoti sankryžoje antra juosta, todėl privalėjo būti itin atidus, pasirinkdamas eismo juostą už sankryžos, t. y. užvažiavęs ant tilto. Tiek eismo įvykio vietos planas, tiek fotolentelėse esantys duomenys patvirtina, jog Varnių g., ant tilto ne didesniu kaip 50 metrų atstumu nuo įvažiavimo iš Neries kr. į Varnių g. kairėje važiuojamosios dalies pusėje buvo sustatyti ženklai Nr. 149 „nukreipiamoji gairė“, kurių baltos ir raudonos juostos žemėjo iš kairės į dešinę, tai yra žymėjo važiavimo trajektoriją pirma eismo juosta. Jokių ženklų, leidžiančių važiuoti antra eismo juosta, neužfiksuota. Esant tokioms aplinkybėms, vykstant kelio darbams, eismo krypčių keitimams dienos bėgyje, kaltinamajam A. K. apie tai žinant, jis privalėjo būti atsargus ir dėmesingas pasirenkant eismo juostą, tačiau, kaip matyti iš jo paties parodymų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, įvažiuodamas iš pirmos eismo juostos į Varnių g., ant tilto, ir norėdamas aplenkti leistinu greičiu priekyje važiuojantį automobilį, dairėsi pro automobilio veidrodėlius, įvažiavo į antrą eismo juostą nepastebėjęs, jog antra eismo juosta vyksta pakankamai intensyvus automobilių judėjimas priešinga kryptimi. Nukentėjusios L. B. ir N. S., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad antra eismo juosta automobiliai važiavo kolona nuo Nuokalnės g. link Varnių g. žemyn tiltu, priešais jų automobilį taip pat važiavo automobilis, kuris spėjo pravažiuoti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis priėmęs sprendimą antra eismo juosta aplenkti pirma eismo juosta leistinu greičiu važiavusį automobilį, nestebėdamas vertikalaus kelio ženklinimo ir automobilių judėjimo antra eismo juosta kryptimi, pasielgė neatsargiai.

A. K. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jo padarytai KET pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nesunkiu sveikatos sutrikdymu N. S.. Kaltinamasis A. K. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. K. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. K. neteistas (t. 1, b. l. 94), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 93).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati A. K. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. yra nedrausmingas vairuotojas, sistemingai neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiai teise.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę - 60 MGL (2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 eurocentų)) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.